astrazeneca

Antradienį Lietuva pasekė kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Toks sprendimas į dvi stovyklas paskirstė visuomenę. Vieni sveikina tokį sprendimą, o kiti teigia, kad jis – perteklinis. Profesorius Vytautas Kasiulevičius savo „Facebook“ profilyje trečiadienį paskelbė įrašą, kuriame tikina, kad dabar reikia išeiti iš „AstraZeneca“ krizės ir jau ketvirtadienį, po Europos vaistų agentūros paskelbtų sprendimų.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija išplatino sprendimą laikinai sustabdyti skiepijimą nuo COVID-19 „AstraZeneca“ vakcina, po to, kai paaiškėjo apie 4 su vakcina galimai siejamus tromboembolijos atvejus. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis papasakoja apie galimą vakcinos ateitį interviu. Lietuvoje laikinai sustabdytas skiepijimas „Astrazeneca“. Jūsų vadovaujama Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) ministerijai pateikė tokią rekomendaciją.

Laikinai sustabdžius skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina ir Lietuvoje raminama, kad tai padaryta atsargumo sumetimais pranešus apie 3 sunkias netikėtas reakcijas, susijusias su kraujo krešėjimo sutrikimais. Visgi specialistai teigia, kad visuomenės abejonių ir nepasitikėjimo „taikinio“ vietoje galėjo atsidurti bet kurio gamintojo vakcina, mat minimi sutrikimai pasitaiko ir po jų.

Ispanijoje trečiadienį pradėtas tirti atvejis, kuomet moteris mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Ji neseniai buvo skiepyta „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19. 43-ejų matematikos mokytoja buvo paskiepyta kovo 3-ąją, tačiau praėjus kelioms valandoms pasijuto blogai ir nuvyko į ligoninę.

Pasaulio Sveikatos Organizacijos už vakcinų saugumą atsakinga darbo grupė paskelbė, kad „jų manymu, „AstraZeneca“ COVID-19 duodama nauda nusveria galimas rizikas ir rekomenduoja tęsti vakcinavimą“. „PSO patariamasis vakcinų saugumo komitetas atsakingai analizuoja naujausią turimą informaciją apie „AstraZeneca“ vakciną. Kai tik tyrimas bus baigtas, PSO nedelsiant paskelbs tai viešai“, – „The Guardian“ cituoja išplatintą ekspertų pranešimą po komiteto uždaro posėdžio.

Trečiadienį Lietuvoje laikinai sustabdytas skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina, gavus pranešimų apie tai, kad ja paskiepytiems asmenims susidarė kraujo krešuliai. Kokia šios vakcinos ateitis ir ar ši situacija nepadėjo galutinio taško jau ir taip trapiai jos reputacijai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ su žurnalistu Vladimiru Laučiumi kalbėjosi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sprendimą laikinai stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina Lietuvoje laiko natūraliu. Tačiau ji pripažįsta, kad jis nepadės vakcinavimo procesui. „Šitą sprendimą vertinu kaip natūralų, tačiau sutinku, kad tai nepadeda ir vakcinavimo procesui. Kita vertus, vakcinavimo procesui nepadėjo jau ir pačios diskusijos, kilusios aplink „AstraZeneca“ vakciną iki šito proceso.

Estijoje dviem asmenims po vakcinacijos nuo koronaviruso susidarė kraujo krešulių, vienas šių žmonių mirė, trečiadienį pranešė Vaistinių priemonių departamento patarėjas medicinos klausimais Alaras Irsas. „Vienas žmogus buvo paskiepytas „AstraZeneca“, o kitas – „Pfizer“ vakcina. Asmuo, vakcinuotas „AstraZeneca“ [preparatu], numirė“, – portalui „Delfi“ sakė A. Irsas. Antras trombozės atvejis nustatytas 82 metų pacientui po skiepo „Pfizer-BioNTech“ vakcina.

Kilus nuogąstavimams dėl „AstraZeneca“ vakcinos ir krešulių rizikos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė laikinai stabdanti skiepijimą šia vakcina ir Lietuvoje. Skiepijimas sustabdytas kelioms dienoms, bet ministras A. Dulkys išreiškė pasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina.

Antradienį Lietuvoje buvo laikinai sustabdytas „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso naudojimas. Aukšto meistriškumo sportininkai susidūrė su dilema – kaip gauti antrąją skiepo dozę? Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) jau nuo vasario 11-osios vykdė kryptingo vakcinavimo aukšto meistriškumo Lietuvos sportininkams tvarką. Tačiau „AstraZeneca“ vakcina antradienį buvo laikinai sustabdyta Lietuvoje.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) aiškinasi, ar Lietuvoje registruoti keturi tromboembolijos atvejai gali būti siejami su „AstraZeneca“ vakcina, tyrimo išvadas planuojama pateikti „kiek galima greičiau“. „Šiuo metu atliekamas tyrimas. (...) Tas tyrimas atrodo kaip bet kuris kitas mokslinių duomenų vertinimas: skaitai atvejį, žiūri, ką žmogus nurodo kaip nepageidaujamas reakcijas, kokius pateikia tyrimus.

Europos Vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį rinksis į posėdį, kuriame bus svarstoma išvada dėl „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso saugumo, tačiau išvada dėl to ketvirtadienį gali būti ir nepriimta, sako Valstybinės Vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė.

Kilus nuogąstavimams dėl „AstraZeneca“ vakcinos ir krešulių rizikos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė laikinai stabdanti skiepijimą ir Lietuvoje.

Kelios Europos šalys sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso po to, kai buvo gauti pranešimai apie žmones, kuriems po injekcijos susidarė kraujo krešuliai. Tačiau šis žingsnis yra tik atsargumo priemonė. Iš penkių milijonų žmonių, gavusių „AstraZeneca“ vakciną, užfiksuota tik 30 „tromboembolinių reiškinių“ atvejų.

 Europos vaistų agentūra (EVA) antradienį pareiškė, kad nėra „jokių požymių“, jog bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina nuo koronavirusinės infekcijos kai kuriais atvejais lemia kraujo krešulių susidarymą paskiepytiems žmonėms, nors kelios Europos šalys dėl šių įtarimų laikinai sustabdė preparato naudojimą.

Šalčininkų rajone kaupiasi nepanaudotos „AstraZeneca“ vakcinos, o savivaldybės administracija ir toliau laukia centrinės valdžios veiksmų keičiant vakcinavimo tvarką. „AstraZeneca“ vakcina kaip gulėjo, taip ir guli – 730 dozių. Labai daug ir mes nejudam“, – BNS antradienį sakė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Josifas Rybakas.

Stabdyti vakcinavimą „AstraZeneca“ skiepais vien politiniais sumetimais tikrai nėra atsakinga, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Be kita ko, jis pridūrė, kad pats ketina pasiskiepyti šia vakcina. Komentuodamas situaciją, kad galbūt reikėjo pirmiau skiepyti viešus, žinomus žmones, ministras teigė, kad tą bus galima padaryti, kai bus gaunama daugiau vakcinų.

Europos vaistų agentūros (EVA) vadovė antradienį pateiks naujausią informaciją apie tyrimą dėl galimų kraujo krešulių, siejamų su „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19, sakoma agentūros pranešime. EVA vykdomoji direktorė Emer Cooke virtualioje spaudos konferencijoje 13 val. Grinvičo (15 val.

Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) antradienį tvirtino, kad bendrovės „AstraZeneca“ vakciną nuo pandeminio koronaviruso saugu naudoti, virtinei Europos šalių sustabdžius skiepijimą šiuo preparatu dėl galimos kraujo krešulių susidarymo rizikos.

Švedų sveikatos apsaugos pareigūnai antradienį pranešė laikinai sustabdę skiepijimą bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, kelioms Europos Sąjungos valstybėms anksčiau žengus tokį pat žingsnį po pranešimų apie galimus rimtus šalutinius poveikius.

Nuogąstaujant dėl „AstraZeneca“ vakcinos poveikio ir krešulių susidarymo rizikos vis daugiau Europos valstybių praneša laikinai stabdančios skiepijimą. Nors prie jų prisijungė ir kaimynai latviai, Lietuvos institucijos teigia, kad toks sprendimas daugiau yra politinis. Kaip tvirtino sveikatos apsaugos ministro patarėja, toliau vykdant vakcinaciją kaip tik norima be reikalo nekelti žmonių baimių.

Nors šalyje žmonės nuo koronaviruso skiepijami jau beveik 3 mėnesius, Vyriausybė ir toliau nesugeba aiškiai žmonėms pateikti informacijos ir išsklaidyti mitus. Tokią išvadą daro tiek paprasti piliečiai, tiek viešosios erdvės ekspertai. Niekas kol kas dar nežino, kaip vyks masinis vakcinavimas. O gyventojai nerimauja, kad nesigirdi medikų balso, kalbant apie vakcinų saugumą, o propaganda ir klaidinanti informacija internete trykšta kaip iš gausybės rago.

Norvegijoje po paskiepijimo „AstraZeneca“ vakcina dėl kraujavimo smegenyse mirė sveikatos apsaugos darbuotoja, tačiau jokia tiesioginė sąsaja su skiepu nebuvo nustatyta, pirmadienį pranešė pareigūnai. Tai antras toks mirties atvejis Norvegijoje per kelias dienas. Praėjusį ketvirtadienį imdamasi atsargumo priemonių šalis sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Šiandien „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą laikinai stabdo ir Vokietija, ir Prancūzija, ir Italija. Tuo metu britų vakcinų gamintoja neigia bet kokias jos vakcinos sąsajas su kraujo krešėjimo atvejais, dėl kurių kai kur stabdomas šios vakcinos naudojimas. Venų trombozė ir plaučių embolija esą natūraliai pasitaiko kur kas dažniau, nei užfiksuota žmonėms, pasiskiepijusiems „AstraZeneca“ vakcina.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį surengs neeilinį posėdį, siekiant nuspręsti dėl „tolesnių veiksmų“, kilus susirūpinimui dėl bendrovės „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso, bet pridūrė, kad šio preparato nauda vis dar nusveria riziką.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad šalys kol kas turėtų toliau skiepyti gyventojus vakcina nuo koronaviruso, sukurta Jungtinės Karalystės ir Švedijos bendrovės „AstraZeneca“ kartu su Oksfordo universitetu, nors kelios šalys sustabdė jos naudojimą, iškilus nuogąstavimų, kad preparatas gali paskatinti kraujo krešulių susidarymą.

Vokietija pirmadienį sustabdė skiepijimą nuo koronavirusinės infekcijos bendrovės „AstraZeneca“ sukurta vakcina dėl Europoje užfiksuotų incidentų, kai paskiepytiems žmonėms susidarydavo kraujo krešulių, ir nurodė, kad reikia nuodugniai išanalizuoti padėtį.

Šį pirmadienį TV3 aktualijų laida „Karštai su tv3.lt” nagrinės šiuo metu itin aktualų klausimą – reikia skiepytis ar ne? Jei reikia, tai kokia vakcina? Studijos svečiai: gydytojas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Daliai Europos valstybių stabdant skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, nuogąstavimai dėl vakcinos saugumo pasigirdo ir Lietuvoje. Kai kurios šalys nutarė nutraukti skiepijimą šia vakcina iki kol tikrinama, ar vakcina gali būti susijusi su pranešimais apie po skiepo susidariusius kraujo krešulius.

Švedijos ir Jungtinės Karalystės farmacijos įmonė „AstraZeneca“ šeštadienį paskelbė turėsianti dar labiau sumažinti planuotą Europos Sąjungai skirtą vakcinos nuo koronaviruso kiekį dėl stringančios gamybos ir eksporto ribojimų. „AstraZeneca“ nusivylusi, turėdama pranešti planuoto COVID-19 vakcinos tiekimo Europos Sąjungai (ES) mažinimą, nors nenuilstamai dirbo, kad paspartintų tiekimą“, – sakoma bendrovė pranešime.

Didžiosios Europos šalys skuba raminti augantį nerimą dėl „AstraZeneca“ vakcinos. Ja skiepyti uždraudė jau keturios šalys, tačiau Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija sako, kad preparatas visiškai saugus. Neva, nėra duomenų ar tikrai būtent „AstraZeneca“ sukelia kraujo krešulius, apie kuriuos pranešė Danijos medikai. O už Atlanto baigti dar vienos vakcinos bandymai.

Lietuva stabdyti skiepijimo „AstraZeneca” vakcina kol kas neketina, tai jau padarė Danija, Norvegija ir Islandija. Europos vaistų agentūra tiria 30 trombozės atvejų po „AstraZeneca” skiepo, nors šia vakcina jau pasiskiepijo net 5 milijonai žmonių.  Tiesa, prisiklausę gandų dėl „AstraZeneca” vakcinos Lietuvos gyventojai masiškai atsisako šio skiepo.

„AstraZeneca“ artimiausiomis savaitėmis Lietuvai  ženkliai sumažins vakcinų tiekimą, informavo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. „Palyginti su tuo, kas buvo sutarta vasario pabaigoje, tai yra labai ženklus sumažinimas“, – BNS penktadienį teigė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis.

Sunkios alergijos turėtų būti įtrauktos į bendrovės „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 galimų šalutinių poveikių sąrašą, Jungtinėje Karalystėje nustačius tikėtiną ryšį tarp virtinės tokių atvejų ir vakcinavimo, penktadienį pranešė Europos Sąjungos vaistų reguliavimo tarnyba. Prieš dieną Europos vaistų agentūra (EVA) pranešė, kad atlieka atskirą tyrimą dėl kraujo krešulių susidarymo, dėl kurio Danija sustabdė vakcinos naudojimą, bet patikino, kad vakcina yra saugi.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pareiškė, kad nėra pagrindo nutraukti skiepijimą nuo COVID-19 bendrovės „AstraZeneca“ vakcina, kelioms šalims sustabdžius vakcinos platinimą, baiminantis kraujo krešulių pacientams susidarymo. PSO, kurios konsultacinis komitetas tiria gaunamus duomenis apie vakcinos saugumą, pabrėžė, jog priežastinis ryšys tarp vakcinos ir padidėjusio kraujo krešumo nenustatytas. JT sveikatos agentūra taip pat nurodė, kad jau panaudojus daugiau nei 260 mln.

Penktadienį į Lietuvą atgabenta šeštoji farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta. Ją sudaro 14,4 tūkst. dozių, kurios šiandien bus paskirstytos savivaldybėms, rašoma pranešime spaudai. Iš viso Lietuvą jau pasiekė 115,7 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, o vien šią savaitę jų pristatyta 48 tūkst. Iki kovo 12 d. gyventojų skiepijimui sunaudota 62,1 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių.

Kilus nuogąstavimams, kad „AstraZeneca“ vakcina gali skatinti kraujo krešulių susidarymą, Norvegija, Danija ir Islandija pranešė dviem savaitėms stabdanti skiepijimą. Iki Europos vaistų agentūros verdikto Lietuva nusprendė laikinai sustabdyti tik konkrečią vakcinos partiją ir ramina, kad skiepo nauda didesnė nei galima rizika. Negana to, politikai kaip tik siūlo šią vakciną siūlyti visiems, kurie nori, nelaukiant jų eilės.

Norvegijos sveikatos apsaugos tarnybos ketvirtadienį pranešė stabdančios skiepijimą bendrovės „AstraZeneca" vakcina nuo koronaviruso, reaguodamos į analogišką Danijos sprendimą, priimtą kilus nuogąstavimų, kad šis preparatas gali skatinti kraujo krešulių susidarymą. „Darome pauzę skiepijant „AstraZeneca" vakcina Norvegijoje", - žurnalistams sakė Nacionalinio sveikatos instituto infekcijų prevencijos ir kontrolės direktorius Geiras Bukholmas.

Danijos sveikatos apsaugos tarnybos ketvirtadienį pranešė laikinai stabdančios skiepijimą bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, nes kai kuriems pacientams suleidus šio preparato kraujyje susidarė krešulių. Sprendimas prevenciškai stabdyti vakcinaciją šiuo preparatu buvo priimtas „po pranešimų apie sunkius kraujo krešulių [susidarymo] atvejus žmonėms, paskiepytiems „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19“, sakoma Danijos sveikatos apsaugos valdybos pranešime.

Europos vaistų agentūra (EVA) trečiadienį paskelbė, kad preliminarus tyrimas parodė, jog „AstraZeneca“ vakcinų partijai negalima priskirti kaltės dėl vienos slaugės, kuriai buvo suleista dozė iš šios siuntos, mirties. „Šiuo metu nėra jokių požymių, kad vakcinacija būtų sukėlusi šias ligas, kurios nėra įvardytos kaip šalutinis šios vakcinos poveikis“, – sakoma EVA pranešime, kuriame taip pat kalbama apie kitą slaugytoją, paguldytą į ligoninę po skiepų.

Skiepijimo nuo COVID-19 procesas išryškino skirtumus savivaldybėse: kai kurių vadovai sako, kad yra bėdų dėl gyventojų nenoro skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, kitų savivaldybių merai teigia, kad procesas sklandus, tačiau pastabų ir pasiūlymų centrinei valdžiai irgi turi. Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas sako pastebintis, kad gyventojams dėl „AstraZeneca“ vakcinos kyla klausimų, kai kurie pasirenka laukti kitos vakcinos.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kol laukiama europinių institucijų informacijos dėl konkrečios „AstraZeneca“ vakcinos partijos, ji atidedama į šalį. Visgi premjerė tikino, kad ši vakcina yra saugi, ja toliau bus skiepijami šalies gyventojai ir nuogastauti nėra pagrindo. „Tai yra konkreti situacija susijusi su konkrečia partija ir informacija, kuri atėjo iš kitos valstybės dalies.

Antradienį Lietuvoje laikinai sustabdytas vakcinavimas viena „AstraZeneca“ vakcinos serija – buvo pranešta, kad Austrijoje po skiepo mirė vienas asmuo, dar vienas susidūrė su itin sunkiu nepageidaujamu poveikiu. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos teigimu, dėl šios serijos vakcinų ir Lietuvoje buvo gauta keliolika pranešimų, tačiau apie itin sunkias nepageidaujamas reakcijas nepranešta.

Gavus informacijos iš Austrijos institucijų, laikinai sustabdytas skiepijimas viena „AstraZeneca“ vakcinos serija, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „SAM nuolat stebi vakcinacijos procesą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, todėl gavusi signalų iš atsakingų institucijų į juos visada reaguoja.

 Į Lietuvą antradienį pristatyta dar 33,6 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinų, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak ministerijos, tai jau penktoji šio gamintojo vakcinos siunta, visos dozės per dvi dienas bus paskirstytos vakcinacijos centrams visoje Lietuvoje. Per pirmus keturis vežimus į Lietuvą buvo pristatyta 67,7 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, iki kovo 9-osios sunaudota 52,7 tūkstančio. Lietuva iš viso jau gavo 390 tūkst.

Antradienį Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį pasiekė penktoji farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta, kurią sudaro 33,6 tūkst. dozių. Per dvi dienas jos bus paskirstytos vakcinacijos centrams visoje Lietuvoje. Per pirmus keturis vežimus į Lietuvą buvo pristatyta 67,7 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, iki kovo 9 d. jų sunaudota 52,7 tūkst. Lietuva iš viso jau gavo 390 tūkst.

Dviejuose skirtinguose tyrimuose buvo pranešta apie vakcinacijos nuo COVID-19 poveikį plačiajai visuomenei ir tai tikrai puikios žinios. Tiek hospitalizavimas dėl COVID-19, tiek jo viruso, SARS-CoV-2, perdavimas yra ribojamas iš esmės pasiskiepijus, nurodyta Škotijos ir Izraelio tyrimuose.

Didžiosios Britanijos mokiniai ir studentai rengiasi nuo pirmadienio grįžti į mokyklas po du mėnesius trukusio karantino vyriausybei įgyvendinant planą, kuris, pasak premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono, padės užtikrinti, kad šalis „priartės prie normalumo pojūčio“. Mokyklų atidarymas yra pirmasis žingsnis JK vyriausybės plane palaipsniui švelninti dėl COVID-19 įvestus apribojimus, šalyje įsibėgėjant vakcinavimo kampanijai. Manoma, kad visi apribojimai bus panaikinti iki birželio mėnesio.

Ukrainos valdžia rusišką vakciną „Sputnik V“ laiko hibridinio karo šalyje dalimi. Tai interviu BNS pareiškė šią savaitę Vilniuje viešėjęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas užsienio politikos klausimais.