asteroidas

Japonijos kosminis zondas trečiadienį pradėjo šešerius metus truksiančią kelionę, per kurią tikimasi ištirti vieno asteroido gruntą, kuriame, kaip tikisi mokslininkai, gali slypėti atsakymų į klausimus apie gyvybės Žemėje kilmę. Zondą „Hayabusa 2“ nešančios raketos startas, dukart atidėtas dėl nepalankių orų, įvyko nepraėjus nė mėnesiui po to, kai Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas nusileido ant kometos branduolio, tokį manevrą atlikęs pirmąkart per kosminių tyrimų istoriją.

Projektas „The Killer Asteroids“ parodo, kiek žalos padarytų kosminis kūnas, jei susidurtų su mūsų planeta. Padarinių intensyvumą galima pasitikrinti konkrečioje vietoje: pavyzdžiui, kokia Lietuvos teritorijos dalis būtų nušluota nuo žemės paviršiaus, jei tam tikro stiprumo asteroidas trenktųsi į Vilnių. NASA ir Vašingtono Nacionalinio mokslo fondo (NMF) finansuotas projektas leidžia numatyti katastrofos mastą, kurį padarytų į tam tikrą Žemės tašką atsitrenkęs asteroidas ar kometa.

Birželio 8 dieną pro Žemę pralėks neseniai atrastas asteroidas 2014 HQ124, pramintas „Žvėrimi“ (The Beast), pranešė NASA. Šis, manoma, maždaug futbolo aikštės skersmens dangaus kūnas sekmadienį pro mūsų planetą pralėks tris kartus už nuotolį iki Mėnulio didesniu atstumu. „Žvėrį“ balandžio 23 dieną atrado NASA kosminis teleskopas WISE („Wide-Field Infrared Survey Explorer“). Pasak mokslininkų, šis asteroidas Žemei nekelia pavojaus, nes prasilenks su ja maždaug milijono kilometrų atstumu.

Mokslininkai atkūrė kadaise įvykusį Žemės susidūrimą su asteroidu, greta kurio dinozaurus prieš 65 mln. metų išnaikinęs 10 km skersmens luitas atrodytų it nedidelis akmenukas. Kolosalios galios susidūrimas įvyko prieš 3,26 mlrd. metų – tąsyk į mūsų planetą rėžėsi 37-58 km skersmens uola, rašo „Space.com“. Kitaip tariant, šis asteroidas buvo 4-6 kartus didesnis už dinozaurų žudiką. Smūgio vietoje atsivėrė 500 km skersmens krateris.

Hablo kosminiu teleskopu astronomai turėjo progą stebėti ir pirmą kartą nuotraukose užfiksuoti neįtikėtiną reiškinį – asteroido skilimą, rašo mirror.co.uk. Per keturis mėnesius (nuo 2013 m. spalio iki šių metų sausio mėn. vidurio) asteroidas suskilo į 10 dalių, skriejančių apie mylios per valandą greičiu. Ekspertai tikina, kad daugumą asteroido nuolaužų praris Saulė, o kai kurios vieną dieną gali pasiekti ir Žemės atmosferą.

Nuo lėktuvo sudužimo iki žaibo – štai 25 dalykai, kurie statistiškai yra pavojingiausi jūsų gyvybei. 24. Fejerverkai   Vien JAV kiekvienais metais nuo fejerverkų nukenčia apytiksliai 10 tūkst žmonių. Mirties tikimybė: 1 iš 615488. 23. Cunamis   Jūsų rizikos lygis šiuo atveju labai priklauso nuo to, kur gyvenate. Statistinė informacija apie grėsmę: 1 iš 500000. 22. Asteroidas   Praeityje nukentėti nuo asteroido galėjo apytiksliai 1 iš 20000 žmonių.

Trečiadienį 22 val. Lietuvos laiku prasidės tik prieš 5 dienas (2014 m. vasario 28 d.) atrasto asteroido 2014 DX110 priartėjimo prie Žemės tiesioginė transliacija, kurią internetu galės stebėti visos planetos gyventojai. Nekviestas svečias skrieja šiurpiu greičiu: atstumą nuo Palangos iki Šventosios (25 km) jis įveiktų per 1,5 sekundės. Trijų autobusų skersmens asteroidas praskries tarp Mėnulio ir Žemės orbitų, o tai kosminiais masteliais yra labai arti.

Vasario 17–18 d. nemaža dalis astronomijos entuziastų susiruošė stebėti didžiulio asteroido 2000 EM26 priartėjimo prie Žemės tiesioginę transliaciją internete. Tačiau juos apstulbino netikėtumas: 270 m skersmens asteroidas stebėjimo objektyvuose nepasirodė, nors pro Žemę turėjo praskrieti tik per 8,8 atstumo, skiriančio Žemę ir Mėnulį. Asteroidą stebėję „Slooh“ observatorijos astronomai prašo viso pasaulio astronomijos mėgėjų pagalbos.

Beveik trijų futbolo aikščių dydžio asteroidas šią naktį pralėks pro Žemę, ir visi norintys galės realiuoju laiku stebėti šį įvykį net neturėdami teleskopo. Asteroido 2000 EM26 artėjimą prie Žemės tiesiogiai internetu transliuos svetainė „Slooh Space Camera“. Tiesioginę transliaciją ji pradės vasario 18 dieną 4 val. ryto Lietuvos laiku. Vaizdas iš šį asteroidą stebinčio teleskopo Kanarų salose esančioje observatorijoje bus transliuojamas į internetą.

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės administracija siūlo visiems norintiems išsiųsti savo vardus ir pavardes į asteroidą Benu (1999 RQ36), į kurį 2016 m. bus paleistas kosminis aparatas „OSIRIS-REx“ (Origins-Spectral Interpretation-Resource Identification-Security-Regolith Explorer). „OSIRIS-REx“ šį asteroidą turėtų pasiekti 2020 metais.

Kosminis teleskopas NEOWISE (Near-Earth Object Wide-field Infrared Survey Explorer), praėjusių metų gruodį „pažadintas“ iš budėjimo režimo, aptiko potencialiai Žemei pavojingą asteroidą, pranešė NASA. Jos pranešime sakoma, kad 2013 YP139 pavadintas asteroidas buvo aptiktas 2013 m. gruodžio 29 d. Pasak NASA atstovų, jis dabar skrieja už maždaug 43 mln. kilometrų nuo Žemės. Šis asteroidas yra labai tamsus.

Arizonos universiteto (JAV) „Catalina Sky Survey“ netoli Žemės skriejančių potencialiai pavojingų dangaus kūnų stebėjimo programos mokslininkai pranešė ankstų sausio 1-osios rytą, kai daugelis Naujuosius sutikusių žmonių dar miegojo, aptikę Žemės orbitą kertantį nedidelį asteroidą. Astronomų teigimu, pirmasis 2014 metais atrastas asteoridas, kuris buvo pavadintas 2014 AA, buvo vos 2–3 metrų skersmens, taigi, jo susidūrimas su Žeme ypatingo pavojaus nekėlė.

Penktadienį netoli Žemės praskries maždaug futbolo aikštės dydžio asteroidas, kurio skersmuo – didesnis nei 100 metrų. Šis kosminis luitas prie Žemės turėtų priartėti maždaug 3,5 karto toliau nei aplink planetą skriejantis mėnulis. Astronomai sako, kad žemei pavojus negresia, o tokie asteroidai į žemę įsirėžia maždaug kas tūkstantį metų. Labiausiai pagarsėjęs toks įvykis užfiksuotas 1908 m. Sibire. Tada nukrito 50 metrų skersmens objektas.

Saulės sistemos asteroidų juostoje aptiktas keistas fenomenas: asteroidas su šešiomis į kometos panašiomis uodegomis. Jos sudarytos iš asteroido branduolio besiveržiančių dulkių čiurkšlių, praneša NASA. Šį keistą asteroidą šių metų rugpjūtį atrado „Pan-STARRS 1“ teleskopu Havajuose (JAV) dirbantys astronomai.

Šiandien pro Žemę pralėks vos prieš 5 dienas atrastas asteroidas 2013 UV3, pranešė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje Netoli Žemės skriejančių objektų stebėjimo programos atstovai. Arčiausiai Žemės esančiame savo orbitos taške jis atsidurs šiandien 23.44 val. Lietuvos laiku. Tuo metu nuo mūsų planetos asteroidą 2013 UV3 skirs maždaug 283 000 kilometrų atstumas.

Pizos universiteto (Italija) astronomų skaičiavimu, jau po kelių dešimtmečių labai pavojingai arti Žemės praskries stambus, 125 metrų skersmens asteroidas MASDA1, kurį šį antradienį (spalio 22 d.) atrado rusų astronomai. Vaizdžiai tariant, jei asteroidas būtų kulka, o Žemė – žmogus, toji kulka praplėštų to žmogaus drabužius, tačiau odos vis dėlto nepaliestų. Tai bus arčiausiai Žemės įvyksiantis prasilenkimas su asteroidų iš visų numatytų pavojingo prasilenkimo su Žeme atvejų.

Japonijos kosmoso tyrimų agentūra JAXA pranešė sėkmingai išbandžiusi vadinamojo kosminio pabūklo, kuris bus naudojamas asteroido 162173 (1999 JU3) tyrimų misijoje, prototipą. JAXA planuoja 2014 m. gruodžio mėnesį paleisti į kosmosą kosminį zondą „Hayabusa-2“, kuris turėtų pasiekti 920 metrų skersmens asteroidą 162173 ir paimti jo paviršiaus mėginių, kurie būtų parskraidinti į Žemę. Tikimasi, kad šio asteroido geologiniai mėginiai Žemę pasieks 2020 metais.

Krymo astrofizikos observatorijos (Ukraina) mokslininkai pranešė atradę 410 metrų skersmens asteroidą, kuris gali susidurti su Žeme. Pasak astronomų, jų atrastas dangaus kūnas 2013 TV135 priklauso Žemei potencialiai pavojingų asteroidų grupei, nes minimalus atstumas tarp jo ir Žemės orbitų siekia apie 1,7 mln. kilometrų. Krymo observatorijos astronomams pavyko sumodeliuoti šio asteroido orbitą.

NASA mokslininkai stebi netoli Žemės skriejantį asteroidą 1950 DA (29075), kuris 2880 metų kovo 16 dieną gali susidurti su Žeme. Astronomų teigimu, iš visų šiuo metu žinomų asteroidų 1950 DA (29075) keliama susidūrimo grėsmė yra pati didžiausia. Asteroidas 1950 DA (29075) buvo atrastas 1950 m. vasario 23 d. Jis buvo stebimas 17 dienų, o po to pradingo kosmoso platybėse. Šio asteroido skersmuo siekia nuo 1100 iki 1400 metrų. Stebėjimų duomenimis, jis gali būti sudarytas iš geležies ir nikelio.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Amerikoje kalbama apie projektą siųsti erdvėlaivį į asteroidą, kažkaip jį pagauti ir nusiųsti į Mėnulio orbitą, kad astronautai galėtų ten nukeliauti ir ištirti“, – pasakoja NASA Reaktyvinės traukos laboratorijos vyriausiasis technologas Jonas Žmuidzinas. Jo žiniomis, NASA šiuo metu svarsto, galbūt tokį projektą iš tikrųjų reikėtų vykdyti.

Trečiadienį, rugsėjo 18 dieną, tarp Žemės ir Mėnulio orbitų pralėks nedidelis asteroidas 2013 RZ53, pranešė NASA. Jį Žemės prieigas kosmose nuolat stebintis JAV Mažųjų planetų centras atrado tik praėjusį penktadienį. Pasak NASA atstovų, 2013 RZ53 tėra vos 1 - 3 metrų skersmens, o didžiausio priartėjimo prie Žemės metu šis asteroidas bus už maždaug 230 800 kilometrų nuo mūsų planetos. Artimiausią Žemei savo orbitos tašką asteroidas pasieks rytoj 22.20 val. GMT laiku (ketvirtadienį 00.20 val.

NASA specialistai atrinko tris Saulės sistemos asteroidus, iš kurių 2014 metais bus pasirinktas labiausiai tinkamas partempimui į Žemę, pranešė „Space.com“. Apie tai buvo pranešta San Diege (JAV) vykusioje AIAA SPACE konferencijoje. Galutinis sprendimas dėl konkretaus „importuojamo“ asteroido bus priimtas po išsamaus šių asteroidų tyrimo, sakoma pranešime.

Rugsėjo 13 d. (penktadienį) prie Žemės priartės 230 km skersmens asteroidas 324 Bamberga, informuoja „Universetoday.com“. Arčiau Žemės neprisiartina joks kitas tokio ir didesnio kalibro asteroidas. Asteroidą daugiau kaip prieš šimtą metų (1892 m. vasario 25 d.) atrado Johanas Palisa (Johann Palisa). Prie Žemės asteroidas priartėja kas 22-ejus metus.

stronomai penktadienį pareiškė, kad asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio esama didelės kometų kapinių srities ir kad kai kurias milijonus metų snaudusias kometas atgaivina Saulės niuksas. Šis atradimas apverčia aukštyn kojomis įprastą nuomonę apie šias Saulės sistemos klajūnes. „Mes aptikome kometų kapines“, – sakė Ignacio Ferrinas (Ignasijus Ferinas) iš Antiokijos universiteto Medeljine, Kolumbijoje.

Ispanų astronomai iš visų žinomų Saulės sistemos kūnų atrinko realiausią kandidatą į Čeliabinsko meteorito „pirminį objektą“, informuoja „Ria.ru". Pasirodo, kosmose jis turėtų būti palikęs aibę Čeliabinsko langus išmaišiusio nekviesto kosminio svečio brolių. Ispanų tyrėjų manymu, Urale galėjo nukristi stambaus asteroido 2011 EO40 fragmentas.

Astronomus iki šiol glumino keistas Saulės sistemos objektas, primenantis kometą, tačiau, kaip ką tik paaiškėjo, jis nėra kometa. Mokslininkai niekaip negalėjo paaiškinti raidės X pavidalu išsidėsčiusio dulkių šleifo kilmės. Dar įdomiau, kad paskui šį dangaus kūną nusidriekė net 1 mln. km ilgio dulkių šleifas, kuris, kaip rodo naujausi stebėjimai, tįsta toliau.

Šiandien vidurnaktį su Žeme prasilenksiantis beveik 3 km skersmens asteroidas 1998 QE2 turi nedidelį savo palydovą, apie savo atradimą pranešė NASA mokslininkai. Goldstone (Kalifornija) „Deep Space Network“ tolimojo kosminio radijo ryšio radaro kas 2 valandas fotografuojamo artėjančio asteroido nuotraukose buvo užfiksuota, kad 1998 QE2 iš tikrųjų yra binarinė sistema. Pasak NASA atstovų, aplink 2,7 kilometrų skersmens asteroidą skrieja beveik 600 metrų skersmens palydovas.

JAV mokslininkai siūlo NASA į didžiausią grėsmę Žemei keliantį asteroidą 1999 RQ36 nusiųsti zondą, kuris „prižiūrimas“ kito zondo OSIRIS-REx, smogtų į asteroidą 440 kg sviediniu.

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmos administracija (NASA) paskelbė vaizdo siužetą, iliustruojantį naują ambicingą jos kosminį projektą – pasirinkto asteroido atvilkimą prie Žemės. Prieš kelias dienas JAV prezidento administracijos atstovas patvirtino, kad per artimiausią dešimtmetį NASA planuoja vieną iš netoli Žemės skriejančių asteroidų „pritraukti“ dar arčiau, kad amerikiečių astronautai galėtų jame išsilaipinti ir paimti tyrimams paviršiaus mėginius.

JAV prezidento administracijos atstovas šalies TV kanalui NBC patvirtino, kad per artimiausią dešimtmetį NASA planuoja vieną iš netoli Žemės skriejančių asteroidų „pritraukti“ dar arčiau, kad amerikiečių astronautai galėtų jame išsilaipinti ir paimti tyrimams paviršiaus mėginius.

 Eilinis asteroidas praskriejo labai arti mūsų planetos, praneša ekspertai iš kosminės agentūros NASA. Arti, aišku, kalbant kosmoso mastais, patikslina specialistai. Bet juos neramina dangaus kūnų pasirodymo arti Žemės netikėtumas. 140 metrų skersmens dangaus kūną, kuriam duotas pavadinimas 2013 ET, specialistai palygino su dangoraižiu ar nedideliu miesto kvartalu. Jis pralėkė maždaug 42 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu per 950 tūkstančių kilometrų nuo Žemės, perduoda ITAR-TASS.

Pirmadienį 9:35 val. Lietuvos laiku tarp Žemės ir Mėnulio praskriejo šeštadienį atrastas asteroidas 2013 EC. Kosminis akmuo pastebėtas pro Arizonoje (JAV) įrengtos observatorijos „Mt. Lemmon Observatory“ teleskopo objektyvą. Atklydėlis dydžiu prilygsta prieš pustrečios savaitės Rusijoje sudegusiam bolidui. Astronomų vertinimu, jo skersmuo yra maždaug 10–17 metrų (virš Uralo sudegusio asteroido skersmuo siekė apie 15 metrų). Kad asteroidas susidurtų su Žeme galimybių nėra.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prieš porą savaičių Rusijoje, Čeliabinsko mieste, nukritęs meteoritas trumpam sukėlė vietinių žmonių paniką, o pasauliui – nuostabą. Šis retas įvykis daugelį žmonių paskatino sunerimti. Galbūt galime tikėtis ir didesnių staigmenų iš kosmoso? Kaip išvengti Žemėje nepageidaujamų meteoritų? Tiems, kuriems rūpi šie klausimai, mokslininkai turi tris geras ir dvi blogas žinias.

Asteroidas „Apophis“, kuris labai nedideliu atstumu pralėks pro Žemę 2029 ir 2036 metais, manoma, galėtų smogti mūsų planetai 2068 m. balandžio 12 d. NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos specialistai pažymi, kad vis dėlto tokio įvykio galimybė yra itin maža – vos 2,3 iš šimto milijonų. Priminsime, kad „Apohis“, kurio skersmuo apie 325 m, o skriejimo greitis 12 m/s, buvo aptiktas 2004 metais.

Europos kosmoso agentūra (ESA) ir NASA pasirinko bendros savo kosminės misijos AIDA (Asteroid Impact and Deflection Assessment), skirtos apsaugos būdų nuo asteroidų pavojaus tyrimams, taikinį. Juo tapo asteroidas 65803 „Didymos“, pranešė „Space.com.“ Tai Apolono grupės binarinis asteroidas, atrastas 1996 m. „Didymos“ yra dviejų vienas aplink kitą besisukančių asteroidų sistema, sakoma pranešime. Didesniojo iš jų skersmuo yra 800, o mažesniojo - apie 150 metrų.

Šį vakarą asteroidui 2012 DA14 prasilenkiant su Žeme jame gali kilti žemės drebėjimas, mano JAV mokslininkai. Jie ruošiasi registruoti galimus seisminius smūgius šiame maždaug 45 - 50 metrų skersmens ir apie 190 tūks. tonų masės dangaus kūne, skelbia „Space.com“. „Mes ruošiamės įdėmiai stebėti seisminio aktyvumo požymius prasilenkimo metu, – pareiškė Masačusetso Technologijos instituto (JAV) profesorius planetologas Richardas Biznelas.

Kitą penktadienį pro Žemę pralėks asteroidas 2012 DA14. Šis kosminis prasilenkimas, pasak NASA atstovų, bus nors ir nepavojingas, tačiau svarbus įvykis: pirmą kartą per netoli Žemės skriejančių asteroidų nuolatinio stebėjimo istoriją toks didelis kosminis kūnas pralėks pro mūsų planetą tokiu mažu atstumu. Ruošdamasi šiam kosminiam pasimatymui su asteroidu 2012 DA14 NASA paskelbė su juo susijusią išsamią informaciją.

Laisvoji interneto enciklopedija „Wikipedia“ už nuopelnus skleidžiant pasaulio visuomenei žinias apie astronomiją ir kosmosą buvo labai originaliai pagerbta. Jos vardu oficialiai pavadintas vienas didelis asteroidų juostos asteroidas. Tarptautinis Nedidelių dangaus kūnų nomenklatūros komitetas asteroidų juostos asteroidą 274301 oficialiai pervardino „Wikipedia“ vardu, pranešė „Space.com“. Šį maždaug 1 - 2 km skersmens asteroidą 2008 m. vasarą atrado Ukrainos astronomai.

Vasario 15-ąją pro Žemę praskries 50 metrų dydžio asteroidas, pranešė JAV kosmoso agentūra NASA. Jis prie mūsų planetos priartės per 28 000 km. Susidūrimo galimybę NASA atmeta. „2012 DA14“ tikrai nepataikys į Žemę, – pabrėžė NASA atstovas Donas Joumansas (Don Yeomans). – Asteroido orbita yra tiksliai žinoma“. Tačiau šis asteroido skrydis labai domina ekspertus. Nuo stebėjimų pradžios taip arti Žemės nėra praskriejęs tokio dydžio asteroidas. Todėl visą tai stebės daugybė observatorijų.

Artėja Žemės prasilenkimas su rekordiškai arti pralėksiančiu asteroidu, primena NASA. Vasario 15 d. asteroidas 2012 DA14 prasilenks su mūsų planeta vos 27 680 kilometrų atstumu. Šis dangaus kūnas didžiausio priartėjimo prie Žemės metu atsidurs kur kas arčiau mūsų nei Mėnulis ir aplink Žemę skriejantys ryšių bei navigacijos palydovai, skelbia „Space.

Vasario 15 dieną 21.25 val. Lietuvos laiku pro Žemę pralėks maždaug 45 metrų skersmens asteroidas 2012 DA14, pranešė NASA. Šio asteroido masė, manoma, siekia maždaug 130 tūkst. tonų. Atstumas iki Žemės artimiausiame jo orbitos taške sieks maždaug 34 tūkst. kilometrų, sakoma pranešime. Šis asteroidas buvo atrastas praėjusiais metais.

 Asteroidas, kuris, kaip manoma, šį šimtmetį gali susidurti su Žeme, yra 20 proc. didesnis nei anksčiau manyta, teigia Europos kosmoso agentūra (ESA). Pranešime spaudai ESA skelbia, kad kosminis teleskopas „Herschel“ praėjusį savaitgalį nuskenavo asteroidą 99942 Apofis, kuris trečiadienį praskris arčiausiai Žemės per daugybę metų. Ankstesniais skaičiavimais, asteroido vidutinis skersmuo siekia 270 metrų, plius/minus 60 metrų.

Brangias ir pavojingas pilotuojamas asteroidų tyrimo ekspedicijas NASA norėtų pakeisti kosminių robotų buksyrais, nedidelius asteroidus atvelkančius į orbitą aplink Mėnulį. Kecko kosminių tyrimų instituto (Kalifornija, JAV) mokslininkai patvirtino, kad NASA nagrinėja galimybę paleisti į kosmosą robotizuotą kosminį laivą, kuris galėtų „pačiupti“ kurį nors mokslininkus dominantį nedidelį Saulės sistemos asteroidą ir „atvilkti“ jį į Mėnulio orbitą, kur būtų atlikti išsamūs jo tyrimai.

  Didžiulis asteroidas, po 28 metų praskrisiantis visai arti Žemės, jokios žalos jai nepadarys, tvirtinama naujo tyrimo išvadose. Nauji asteroido 2011 AG5 stebėjimai leidžia astronomams tvirtai teigti, kad 140 metrų skersmens kosminis kūnas 2040 metais į Žemę neatsitrenks. Pernai, kai asteroidas atrastas, mokslininkai teigė, kad egzistuoja viena galimybė iš 500, jog 2011 AG5 susidurs su mūsų planeta, rašo SPACE.com.

Žmonės, tikintys, kad pasaulio pabaiga įvyks 2012 metų gruodžio 21 dieną, remiasi Majų kalendoriaus penktojo ciklo, trukusio 125 metus, pabaiga. Tačiau kaip atrodys pasaulio pabaiga? Yra visas sąrašas teorijų, kurios aiškina kaip bus sunaikinta mūsų planeta. Nors mokslininkai teigia, kad nėra ko jaudintis, vis tik siūlome permesti akimis šias pagrindines teorijas.

Tik įsivaizduokite: trilijonų dolerių vertės tauriųjų metalų, iškastinio kuro ir gėlo vandens telkiniai. Ir visa tai kantriai laukia, kada kas nors ateis ir pasiims. Norinčių tas gėrybes pasiimti tikrai atsirastų. O štai tokių, kurie žinotų ir sugebėtų tai padaryti, dar nėra – kitaip tos gėrybės jau seniai būtų pradėtos eksploatuoti.

Tik gruodžio 9 dieną atrastas asteroidas „2012 XE54“ šiuo metu skrieja labai arti Žemės (dvigubai arčiau už Mėnulį), o arčiausiai mūsų planetos šis kūnas buvo apie vidurdienį Lietuvos laiku. Tuomet atstumas iki Žemės siekė tik 226 tūkst. km. Kosminiais masteliais tai yra mažiau už plauką. Nekviestą svečią įdėmiai stebintys astronomai ramina, kad asteroidas Žemei nepavojingas.

Mėnulyje esanti milžiniška Audrų įlanka (angl. Procellarum basin), kuri matoma plika akimi ir Žemės gyventojams, buvo suformuota Austrijos dydžio asteroido. Japonijos mokslininkų komanda nustatė, kad Austrijos dydžio asteroidas į Mėnulio paviršių trenkėsi maždaug prieš 3,9 mln. metų. Skaičiuojama, kad asteroidas turėjo būti 3,476 km diametro. Japonijos mokslininkams iš Nacionalinio pažangaus industrinio mokslo ir technologijų instituto (angl.

Jei kosmose pasirodytų asteroidas, skriejantis trajektorija į Žemės orbitą, bent viena gera žinia būtų, kad jis yra šviesus. Tuomet jo paviršius geriau atspindėtų Saulės šviesą, o atspindimi fotonai sukurtų jėgą, kuri per ilgesnį laiką nustumtų asteroidą iš pražūtingo Žemei kurso. Remdamasis šia idėja Masačiūsetso technologijos instituto studentas Sung Wook Paekas pasiūlė būdą, kaip tokią jėgą sukelti dirbtiniu būdu.