asteroidas

Po kelių savaičių astronomai galės stebėti, kaip asteroidas „2024 ON“ skrieja pro Žemę astronomiškai artimu, bet vis dar saugiu atstumu, praneša „New York Post“, remdamasis projektu „Virtualus teleskopas“. Mažiausiai 220 metrų pločio arba dviejų futbolo aikščių ilgio asteroidas bus matomas iš Šiaurės pusrutulio.

Praėjusį sekmadienį Pietų Afrikos Respublikos Šv. Pranciškaus įlankos gyventojai išvydo neįprastą vaizdą – tarp 8.30-9 val. ryto vietos laiku dangų nušvietė ryškus blyksnis, kai kurie žmonės teigė girdėję trenksmą ir pajutę drebėjjimą. Iš pradžių buvo spėjama, kad tai buvo į atmosferą įskriejusi kosminė šiukšlė, tačiau mokslininkai patikslino, kad tai buvo didžiulė kosminė uoliena, asteroidas.

Po mažiau nei pusės dešimtmečio 305 metrų pločio asteroidas, pavadintas Egipto chaoso ir naikinimo dievo Apofiso vardu, praskries 48 300 km atstumu nuo Žemės. Mokslininkai neketina praleisti veltui reto tokio dydžio kosminės uolienos prasilenkimo. Tai labai retas įvykis. Pasižymėkite savo kalendoriuose 2029 m. balandžio 13 d., kai asteroidas „Apofis“ (oficialus pavadinimas „Apofis 99942“) praskries pro Žemę vos 48 300 km atstumu.

Po kelių dienų pro žemę turėtų praskrieti didžiulis asteroidas, vadinamas „planetų žudiku“, rašo „Dailymail“. Jeigu jis susidurtų su mūsų planeta, tai sukeltų dramatiškų klimato pokyčių. Asteroidas „2011 UL21“ yra maždaug Everesto kalno dydžio. Tai vienas didžiausių „potencialiai pavojingų asteroidų“, per 125 metus praskriejusių pro mūsų planetą. Kada asteroidas bus arčiausiai žemės? Planuojama, kad birželio 27 d. „2011 UL21“ priartės prie Žemės per 6,4 mln.

Šiandien pro Žemę praskries futbolo stadiono dydžio asteroidas. Asteroidas, pavadintas 2008 OS7, priartės prie mūsų planetos 16.41 val. Lietuvos laiku. Asteroidas bus net 1,7 mln. mylių atstumu nuo Žemės. Tai yra maždaug septynis kartus toliau nei Mėnulis nutolęs nuo Žemės.

NASA trečiadienį pademonstravo pirmuosius jos kosminio aparato pargabentus asteroido mėginius – juodų dulkių ir gabalėlių krūvelę. Mokslininkai tikėjosi surinkti maždaug tiek medžiagos, kiek telpa į puodelį, bet vis dar negali tiksliai pasakyti, kiek jos buvo paimta nuo anglies turtingo asteroido Benu , esančio už maždaug 97 mln. km nuo mūsų. Taip yra dėl to, kad pagrindinis mėginio konteineris dar neatidarytas, per renginį Johnsono kosmoso centre Hjustone sakė pareigūnai.

Europos astronomai, naudojantys Jameso Webbo kosminį teleskopą, pagrindiniame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio aptiko iki šiol nežinotą, Romos Koliziejaus dydžio, asteroidą. JAV kosmoso agentūra NASA pirmadienį pranešė, kad 100–200 metrų ilgio asteroidas yra mažiausias iki šiol teleskopu stebėtas objektas. NASA pranešime teigiama, kad Europos astronomai atsitiktinai aptiko asteroidą, ir priduriama, kad norint geriau apibūdinti jo prigimtį ir savybes reikės atlikti daugiau stebėjimų.

Didžiulis asteroidas praskriejo pro Žemę, tai – vienas artimiausių asteroidų praskriejimų pro Žemę, kuris buvo užfiksuotas. Naujai atrastas asteroidas, žinomas kaip 2023 BU, yra tokio pat dydžio, kaip dviaukštis autobusas, ir pralėkė pro mūsų planetą kiek daugiau nei 3,5 tūkst. kilometrų aukštyje virš pietinio Pietų Amerikos galo. Ekspertai tvirtino, kad asteroidas neturėtų trenktis į Žemę, tačiau jis priartėjo prie mūsų planetos 10 kartų arčiau, nei daugelis orbitoje esančių palydovų.

NASA pranešė, kad penktadienį šalia Žemės praskries sunkvežimio dydžio asteroidas, tačiau pabrėžė, kad jis nekelia jokio pavojaus. Neseniai astronomo mėgėjo atrastas asteroidas 2023 BU ketvirtadienį apie 16 val. 27 min. Ramiojo vandenyno laiku (penktadienį apie 2 val. 27 min. Lietuvos laiku) priartės prie Pietų Amerikos piečiausio žemyno taško, pranešė NASA.

NASA antradienį paskelbė, kad jai pavyko pakeisti vieno asteroido trajektoriją, ir pavadino tai žmonijos sugebėjimų apsisaugoti nuo atskriejančių kosminių kūnų istoriniu bandymu. JAV kosmoso agentūra tikisi, kad šis eksperimentas vieną dieną padės išgelbėti žmoniją nuo dangaus kūno, galinčio sunaikinti gyvybę mūsų planetoje. „Dvigubo asteroido nukreipimo bandymo“ (Double Asteroid Redirection Test, DART) erdvėlaivis rugsėjo 26 dieną rėžėsi į kosmoso luistą Dimorfą (Dimorphos, gr.

Žadą atimanti misija kosmose, kokios iki šiol dar nebuvo. Pirmą kartą istorijoje NASA erdvėlaivis tyčia rėžėsi į už vienuolikos milijonų kilometrų nuo Žemės skriejantį asteroidą. Tokio susidūrimo tikslas – pakeisti asteroido skrydžio kryptį, kad šis neatsitrenktų į mūsų planetą.  NASA misijos DART erdvėlaivis pamažu artėja prie už 11 milijonų kilometrų skriejančio asteroido Dimorphos. Mokslininkai iš taip arti ir taip ryškiai šio asteroido paviršiaus dar nėra matę.

Beveik metus trukusi NASA DART misija buvo sėkminga – pirmą kartą agentūros istorijoje atliktas sėkmingas asteroido nukreipimo bandymas. Kaip nurodoma NASA svetainėje, tai buvo pirmoji pasaulyje planetinės gynybos technologijos demonstracija. Apie sėkmingą bandymą misijos valdymo centras Johns Hopkins taikomosios fizikos laboratorijoje (APL) Laurelyje, Merilando valstijoje, pranešė 19:14 vietos laiku.

Šį savaitgalį pro Žemę praskries didesnis nei 304 metrų asteroidas ir, nors nesitikima, kad jis atsitrenks į mūsų planetą, manoma, kad jo vertė sieks beveik 5 mlrd. eurų. 1982 m. atrastą asteroidą pavadinimu 4660 Nereus „NASA“ priskyrė „potencialiai pavojingam asteroidui“ dėl savo dydžio ir to, kaip arti jis priartėja prie Žemės. Maždaug 304 metrų aukščio asteroidas yra 6 metrais aukštesnis už Eifelio bokštą.

Kas dveji metai tarptautinės vyriausybinės ir kosmoso agentūros dalyvauja susirinkime, kuriame imituojamas asteroido trenkimasis į Žemę. Tai yra Planetos gynybos konferencijos dalis. Atliekant šį pratimą, yra pasakoma, kad kosminė uola skrenda link Žemės, o skirtingų agentūrų nariai turi išsiaiškinti, ką geriausia daryti norint išvengti katastrofos. 2019 m. drąsi nukreipimo misija buvo atlikta neteisingai ir su lemtingomis pasekmėmis.

Naujas tyrimas atskleidė, kad norint apsaugoti Žemę nuo susidūrimo su asteroidu, reiktų naudoti kruopščiai parinktą atominę bombą, ir tai nėra susiję tik su ginklo galingumu. Siekiant užtikrinti, kad po susidūrimo asteroidas judės norima linkme, svarbu naudoti tinkamą bombą, o esminis šio pasirinkimo faktorius yra neutronų energija.

Didžiausias iš šiemet netoli Žemės praskriesiančių asteroidų pralėkė netoli mūsų planetos, nesukeldamas jokio kataklizminio susidūrimo pavojaus, ir suteikė astronomams retą galimybę ištirti dangaus kūną, susidariusį Saulės sistemos formavimosi pradžioje. Pasak JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA), asteroidas prasilenkė su Žeme, būdamas už 2 mln. kilometrų.

Asteroidas 99942 Apofis mokslininkams yra puikiai žinomas. 2004 m. jis buvo pripažintas vienu iš pavojingiausių arti Žemės skriejančių objektų. Įvairūs ankstesni spėjimai teigė, kad tikimybė, jog vieną dieną jis rėšis į Žemę, yra labai didelė. Tačiau tolimesni stebėjimai patobulino šiuos skaičiavimus, ir astronomai turėjo progą jį vėl pamatyti. Kovo 6 d., maždaug 3:15 valandą ryto Lietuvos laiku, Apofis nuo Žemės buvo nutolęs 19,9 mln. km.

Japonijos kosminis zondas „Hayabusa 2“ šeštadienį sėkmingai paleido nedidelę kapsulę, turinčią pargabenti į Žemę medžiagos iš tolimo asteroido, galinčios suteikti naujų žinių apie Saulės sistemos raidą ir gyvybės mūsų planetoje kilmę, pranešė šalies kosmoso agentūra. Kapsulė sėkmingai atsiskyrė, kai zondas buvo už 220 tūkst.

NASA zondas įvykdė istorinę misiją ir paėmė uolienų mėginių iš senesnio už Saulės sistemą asteroido. Mokslininkai sako, kad šis mėginys – Saulės sistemos kūdikystės nuotrauka, kuri padės sužinoti apie Žemės ir kitų planetų kilmę. Pergalinga NASA mokslininkų džiaugsmo akimirka. Kosmose penkerius metus skriejęs kibernetinis zondas įvykdė istorinę misiją – penkioms sekundėms prisilietė prie dangoraižio dydžio asteroido Bennu ir paėmė jo uolienų bei dulkių pavyzdžių.

MIT (Masačusetso technologijos instituto) inžinieriai kuria algoritmą, padėsiantį nustatyti geriausią misijos tipą nukreipti į Žemę grėsmingai atskriejantį asteroidą. 2029 metų balandžio 13 dieną 30 kilometrų per sekundę greičiu už Eifelio bokšto aukštį didesnio skersmens apledėjusi uola praskries pro Žemę. Ji praskries visai greta planetos geostacionarių palydovų sferos. Tai bus arčiausiai praskriejęs vienas iš didžiausių šį dešimtmetį Žemės orbitą kirsiančių asteroidų.

Dainininkas Marijonas Mikutavičius pristato naują dainą „Asteroidas“ ir jos vizualizaciją, kuri gali pasirodyti informatyviai perdėm intensyvi. Tačiau toks ir buvo jos tikslas, rašoma pranešime spaudai. Apie dainos esmę kalba M. Mikutavičius: „Daina – apie informacijos srautą, kuriame mes visi gyvenam.

JAV kosminė agentūra NASA užfiksavo prie Žemės artėjantį Cheopso piramidės dydžio asteroidą, vėliau šį mėnesį praskriesiantį labai arti mūsų planetos, pirmadienį pranešė Didžiosios Britanijos žiniasklaida. NASA duomenimis, 45 tūkst. km per valandą greičiu lekiantis asteroidas 2019 OU1, kurio plotis – iki 160 metrų, arčiausiai Žemės praskries rugpjūčio 28 dieną, rašo dienraščio „Daily Express“ tinklalapis.

Dauguma į mokslininkų akiratį patenkančių dangaus kūnų yra visiškai nepavojingi Žemei, tačiau vienas praskries taip arti mūsų planetos, kad didžiulį susidomėjimą jau daugiau nei dešimtį metų. Asteroidas 99942 Apophis tapo vienu svarbiausių specialistų stebėjimo objektų nuo pat jo atradimo 2004-aisiais. Astronomai iš Kit Pyko nacionalinės observatorijos tuomet priskyrė šiam dangaus kūnui 4 pavojaus lygį pagal Turino skalę.

NASA astronomai aptiko naują asteroidą, kuris balandžio 18-ąją praskries pusiaukelėje iki Mėnulio, o ateityje gali pasirodyti šalia mūsų planetos dar ne vieną sykį. 2019 GC6 buvo aptiktas šių metų kovo 30-ąją, tai yra 7,5 metrų pločio ir 30 metrų ilgio dangaus kūnas. „Yahoo“ mokslo apžvalgininkas Robas Waughas skelbia, kad objektas mums nekelia jokios grėsmės: šiuo metu jis skrieja už beveik 220 tūkst. kilometrų nuo Žemės.

Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA) pranešė, kad sprogstamasis užtaisas, nuleistas iš zondo "Hayabusa2", sėkmingai išmušė kraterį asteroido Riugu paviršiuje. Per šią precedento neturinčią operacija siekiama paimti grunto mėginį iš didesnio gylio, ieškant užuominų apie Saulės sistemos formavimosi ankstyvąjį laikotarpį.

Vienas Jungtinėse Valstijose aptiktas fosilijų telkinys išsaugojo įrodymų apie katastrofą, įvykusią beveik prieš 66 mln. metų, kai į mūsų planetą įsirėžus didžiuliam asteroidui lijo ugnimi, o žemę purtė požeminiai smūgiai, daug smarkesni už bet kurį šiuolaikinį drebėjimą, sakoma penktadienį paskelbtoje studijoje. Ši katastrofa nušlavė didelę dalį Žemės gyvybės, įskaitant dinozaurus.

NASA planui pasemti purvo ir smėlio nuo vieno asteroido iškilo kliuvinių. Mokslininkai manė, kad ant asteroido Bennu yra didelių atvirų plotų, tinkamų šiai užduočiai, bet kosminis aparatas, šiuo metu skriejantis aplink asteroidą, nustatė, kad jo paviršius nusėtas akmenimis ir kad nėra jokių didelių lygių plotų mėginiams paimti.

NASA kibernetinis zondas „Osiris-Rex“ pirmadienį priartėjo prie senovinio asteroido Benu po dvejus metus trukusios kelionės ir tapo jo pirmuoju lankytoju nuo šio dangaus kūno susiformavimo prieš milijardus metų. Kaip ir buvo planuota, „Osiris-Rex“ atsidūrė už 19 km nuo plačios verpstės pavidalo asteroido, o ateinančiomis dienomis dar labiau prie jo priartės ir gruodžio 31-ąją pradės skrieti aplink jį. Joks kitas kosminis aparatas dar nebuvo paleistas skrieti orbita aplink tokį mažą dangaus kūną.

Net keli skaitytojai trečiadienį kreipėsi į redakciją, prašydami paaiškinti, ar socialiniuose tinkluose platinama informacija apie netrukus įvyksiantį Žemės susidūrimą su meteoritu yra kažkuo paremta. „Ar galite patwirtinti ar tai tiesa?", – parašė skaitytojas pridėdamas nuorodą į tinklalapį. Platinamo straipsnio, kurio šaltinio dėl etinių sumetimų nepateiksime, pavadinime skelbiama, kad netrukus Žemė susidurs su „2,5 mylių pločio asteroidu“ ir tai dar patvirtino NASA.

Milžiniškas asteroidas, savo dydžiu prilygstantis valstijai – skrieja pro Žemę taip arti, kad jį galima pamatyti net be teleskopo, praneša news.com.au. Žvalgymasis į dangų šiuo metu gali pasiūlyti kur kas daugiau nei pasigrožėjimą žvaigždėmis. Pro žemę skrieja milžiniškas asteroidas, kuris dydžiu prilygsta 809 tūkst.

Birželio 21 dieną netoli Rusijos miesto Lipetsko pastebėta link žėmės paviršiaus skriejanti šviesi kosminė uoliena. Netrukus socialiniuose tinkluose pasirodė ne vienas šį įvykį mačiusių žmonių vaizdo įrašas ir fotografija. Kosminė uola sukėlė sprogimą, o jo galia siekė apie 2,8 kilotonas. NASA patvirtino, kad tai didžiausias šiemet netoli žemės paviršiaus sprogęs asteroidas.  Pranešimų apie nukentėjusius nuo sprogimo negauta, tačiau daugelis vietos gyventojų pranešė apie didžiulį garsą.

4,5 metrų skersmens asteroidas, skriejantis 37 kartus greičiau už garsą, birželio 2 dieną buvo pastebėtas virš Pietų Afrikos Respublikos. Vietos ūkininkas užfiksavo mometą, kaip ugnies kamuolį primenantis asteroidas sprogsta ir sudega atmosferoje. Ūkininkas Barendas Swanepoelis asteroido sprogimo akimirką svečiavosi pas savo draugą, kur abu gėrė kavą. Važiuodamas namo pro automobilio langą jis pastebėjo dar niekur nematytą reiškinį.

Spalio mėnesį mūsų Saulės sistemoje pastebėtas cigaro formos asteroidas, atskriejęs iš tarpžvaigždinės erdvės, neskleidžia jokių nežemiškų signalų, ketvirtadienį sakė mokslininkai, ieškoję nežemiškos technologijos pėdsakų. Asteroidas, atradėjų pavadintas Oumuamua, prieš du mėnesius buvo pastebėtas teleskopais iš Žemės. Keista šio objekto judėjimo trajektorija nustebino mokslininkus: jie padarė išvadą, kad šis objektas atkeliavo iš kitos žvaigždės sistemos.

Pro Žemę ketvirtadienį turėtų praskrieti namo dydžio asteroidas, kuris prie mūsų planetos priartės arčiau negu skrieja Mėnulis, nesukeldamas pavojaus, tačiau jis suteiks mokslininkams retą galimybę įvertinti, kaip jie yra pasirengę reaguoti į realų asteroidų pavojų. Asteroidas 2012 TC4 pralėks maždaug už 44 tūkst. km nuo Žemės, tačiau bus per toli, kad sukeltų kokį nors pavojų palydovams, skriejantiems geostacionariosiomis orbitomis maždaug 36 tūkst. kilometrų aukštyje.

Jeigu neplanuojate šiąnakt eiti anksti miegoti, atsisukite į Rytus. Su žiūronais ar nedideliu teleskopu, jei dangus bus giedras, pamatysite istorinį įvykį. Pro mūsų planetą kaip tik šiuo metu skrieja didžiausias asteroidas per visą šimtmetį. Kad geriau įsivaizduotumėte jo dydį, pamėginkite mintyse į krūvą sudėti 30 Egipto piramidžių. Pataikęs į mūsų planeta, toks kosminis gigantas sukeltų katastrofiškas pasekmes.

Neįprastai arti Žemės – 7 mln. km atstumu – rugsėjo 1-ąją praskries didžiausias per pastarąjį šimtmetį asteroidas, pranešė Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). Šis asteroidas buvo atrastas 1981-aisiais. Jis buvo pavadintas (3122) Florens – XIX amžiaus šiuolaikinės slaugos pradininkės Florence Nightingale garbei.

Didžiulis asteroidas rugsėjo pirmąją praskries sąlyginai arti Žemės, mus nuo jo skirs 7 milijonai kilometrų arba 18 atstumų tarp Žemės ir Mėnulio. Asteroidas pavadintas Florencijos (angl. Folrence) vardu. Florencija yra vienas didžiausių, šalia Žemės praskrendančių, asteroidų. NASA Spitzer kosminiu teleskopu ir misijos NEOWISE metu užfiksuota, kad asteroidas yra 4,4 kilometrų dydžio.

Namo dydžio asteroidas spalio 12 dieną praskries arti mūsų planetos – daug arčiau negu skrieja Mėnulis, bet pavojaus jis nesukels, ketvirtadienį pranešė astronomai. Kosminė uola saugiai prazvimbs maždaug už 44 tūkst. km nuo Žemės, nurodė Europos kosmoso agentūra (ESA). Šis atstumas atitinka apie aštuntadalį atstumo tarp Žemės ir Mėnulio. Tačiau asteroidas bus per toli, kad sukeltų kokį nors pavojų palydovams, skriejantiems geostacionariosiomis orbitomis maždaug 36 tūkst. kilometrų aukštyje.

Pro Žemę balandžio 19 dieną praskries didžiulis Gibraltaro uolos dydžio asteroidas – pro mūsų planetą jis pralėks saugiu, tačiau gana nejaukiu atstumu, sako astronomai. „Nors galimybės, kad šis asteroidas susidurs su mūsų planeta nėra, tačiau atstumas bus labai mažas tokio dydžio asteroidui“, – sakoma NASA pranešime. Maždaug 630 metrų skersmens asteroidas 2014-JO25 prie Žemės priartės per 1,8 mln. kilometrų atstumą – beveik penkis kartus didesnį nei nuo Žemės iki Mėnulio.

Prieš mažiau nei 3 savaites, kol viso pasaulio žmonės ramiai sau sprendė savo pasaulinio lygmens problemas, nemažo pastato dydžio asteroidas prašvilpė pro Žemę kažkur pusiaukelėje iki Mėnulio. Mokslininkų susirūpinimą sukėlė tai, kad pastebėtas jis buvo vos kelios dienos iki priartėjimo prie Žemės, skelbiama „Business Insider“. Trečiadienį, apie 7 valandą ryto Lietuvos laiku, panašus akmens luitas praskriejo šalia mūsų bejėgės planetos.

Ankstų pirmadienio rytą, kai JAV rytinėje pakrantėje žmonės gėrė rytinę kavą, vežė vaikus į mokyklą ir keikėsi kamščiuose, maždaug dešimties aukštų pastato dydžio asteroidas praskriejo pro Žemę. Kosmoso akmuo, pavadintas 2017 AG13, buvo pastebėtas tik šeštadienį prieš tai, rašo Business Insider.

Floridoje į kosmosą įspūdingai paleista raketa „Atlas 5". Ji gabena NASA zondą į asteroidą, kuris netolimoje ateityje gali susidurti su Žeme. Tiesa, zondas nebandys pakeisti asteroido trajektorijos, o žada imti mėginius ir aiškintis, kaip Saulės sistemoje atsirado gyvybė. Raketų paleidimo platforma Floridoje, kaip ir kitos – įrengiamos toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, kad įvykus nelaimei nenukentėtų žmonės. Visa laimė, kad į kosmosą paleidžiamos raketos sprogsta retai.

Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, viena iš mažiausių Europos valstybių, penktadienį nukreipė žvilgsnį į kosmosą, paskelbusi, kad parengs įstatymą, turintį atverti kelią gamtinių išteklių gavybai asteroiduose. Brangiųjų metalų, retų mineralų ir kitų vertingų išteklių gavyba praskrendančiuose asteroiduose iki šiol buvo daugiausiai mokslinęs fantastikos sritis, bet Liuksemburgas sako, kad skubiai reikalingos paskatos, kad ši ambicinga svajonė būtų įgyvendinta.

Naujausi stebėjimai rodo, kad antradienį, kovo 8 dieną, pro Žemę praskries asteroidas 2013 TX68. Mokslininkai ramina, kad žmonėms nevertėtų jaudintis, mat asteroidas skries daug toliau nuo Žemės nei ankstesniais kartais. Anksčiau manyta, kad asteroidas pro Žemę turėtų praskrieti keliomis dienomis anksčiau, t. y. kovo 5 dieną, tačiau vėliau mokslininkai pasidalijo tikslesnėmis užuominomis.

 NASA kuria Planetos gynybos koordinavimo biurą, kurio paskirtis ginti Žemę nuo asteroidų ir kometų, kurie per daug priartėja prie mūsų plametos, rašo CNN. Šis departamentas bus priskirtas Planetos mokslų skyriui. Jo misija – išankstinis potencialiai grėsmingų objektų – gana didelių (30-50 metrų skersmens) asteroidų ir kometų, priartėjančių prie Žemės orbitos mažesniu nei 7,5 mln. kilometrų atstumu – nustatymas ir stebėjimas.

Per Heloviną grėsmingas 2,5 kilometrų skersmens asteroidas pralėks pro Žemę – kosmoso akmuo judės apytiksliai 125,5 tūkst. kilometrų per valandą greičiu ir nuo mūsų planetos bus nutolęs maždaug 499 tūkst. kilometrų. Minėtas atstumas yra lygus 1,3 atstumo tarp Žemės ir Mėnulio, tad kiekvienas, turintis teleskopą, galės stebėti šį reiškinį. Mokslininkų dėmesį šis asteroidas pirmiausiai kausto todėl, kad tai bus pirmasis taip arti prie Žiemės skriejantis asteroidas nuo 2006 metų.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (angl. National Aeronautics and Space Administration; NASA) savo radaruose dar 1999 m. kovo 31 d. aptiko milžinišką asteroidą 1999 FN53, kuris šių metų gegužės 14 d., ketvirtadienį, praskries pro Žemę. Asteroidas 1999 FN53 link Žemės artėja 48 280 kilometrų per valandą greičiu.

Asteroidas, kuris nušlavė dinozaurus nuo Žemės paviršiaus, stipriai įkaitino ir atmosferą, bet visų augalų nesudegino. Jau daugiau nei 30 metų nepamirštama asteroido teorija Žmonijai neteko to stebėti, bet mokslininkai nustatė ir sumodeliavo buvusį šilumos smūgį ir poveikį augmenijai. Tai įvyko prieš 65 mln. metų besibaigiant Kreidos periodui, kai dinozaurai vis dar klajojo žemės paviršiumi. Bet staiga apie 60–80 proc. visų jų rūšių išnyko.

Neįprastai didelis gana arti Žemės praskriejęs asteroidas turi savo mėnulį, antradienį pranešė NASA, JAV kosmoso tyrimų agentūrai paskelbus pirmąsias šio dangaus kūno nuotraukas. Asteroidas „2004 BL86“ pirmadienį prie mūsų priartėjo labiausiai, tačiau vis tiek buvo daugiau nei triskart toliau nuo Žemės nei Mėnulis.