arūnas dulkys

Pradėta gydymo įstaigų reforma tęsis ir 2023 metais. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ragina tuos, kurie teigia, kad žmonėms įvairios paslaugos bus nepasiekiamos, atsibusti. Dabartinė sistema sukūrė situaciją, kai mažųjų savivaldybių ligoninės tuščios, o pacientai užkišę didžiųjų miestų gydymo įstaigas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo apie laukiančius pokyčius ligoninėse ir gydymo įstaigų reformą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išeina atostogų, praneša ministerija. Ministras atostogaus nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 sausio 6 d. A. Dulkys į darbą grįš sausio 9 d. Ministrą atostogų metu pavaduos trys kiti ministrai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad milijoninės baudos vaistinėms yra pamoka, po kurios gali tekti keisti mechanizmą, kaip nustatinėjami kompensuojamųjų vaistų antkainiai. Ministras tvirtino, kad vaistai Lietuvoje gali brangti, tačiau nebūtinai dėl to, kad konkurenciją pažeidusios vaistinės baudos naštą permes ant vartotojų pečių.

Kelis metus Lietuva ir visas pasaulis kovojo su COVID-19 pandemija. Dabar, rodos, kalbos apie visą pasaulį sustabdžiusį virusą aprimo, sveikatos apsaugos sistemos išmoko su juo kovoti. Tad ar 2023-aisiais galėsime atsikvėpti? Kas vis tik laukia mūsų sveikatos sistemos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio politinėje komandoje – permainos. Viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė nuo gruodžio 21 d. palieka savo pareigas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Viceministrė iš užimamų pareigų traukiasi dėl kitų veiklos planų. Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys dėkoja viceministrei už kartu nuveiktus darbus, pertvarkant sveikatos apsaugos sistemą, ir linki sėkmės tolimesniu karjeros etapu.

Skiepijimo nuo COVID-19 apimtims esant mažoms kaip niekada, į Lietuvą toliau plūsta vakcinos. Iš viso jų užsakyta tiek, kad kai kuriems dar užtektų pasiskiepyti dviejomis sustiprinamosiomis dozėmis. Nors ministerija teigia besistengianti kiek įmanoma jų paaukoti kitoms šalims, vakcinas kasdien tenka tiesiog išpilti lauk.  Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kur Lietuva ketina dėti vakcinų perteklių ir ar yra būdų pakeisti jų įsigijimo sutarties sąlygas.

Kauno klinikose jau veikia pirmasis Telemedicinos centras Lietuvoje. Artimiausiu dar du bus įsteigti Vilniuje. Tad nuo šiol kilus abejonėms, ar reikia ligonį vežti dešimtis kilometrų iš regiono į didmiestį, medikai pirmiausia tarsis tarpusavy. O modernių technologijų pagalba galės net apžiūrėti pacientą. Esą taip bus taupomas laikas, pinigai, o pacientai gaus kokybiškas paslaugas visoje Lietuvoje. Arūnui labai skauda inkstus, dėl to jis skubiai atvežtas į regiono ligoninę.

Kaune klinikose pradėjęs veikti naujasis telemedicinos centras leis medikams operatyviai reaguoti į situacijas, tartis dėl ligoninių būklės ir užtikrinti skubią bei kokybišką pagalbą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Visose grandyse turime naują požiūrį į pacientą – greitis, kokybė ir paciento sveikata“, – penktadienį per centro atidarymą Kaune žurnalistams sakė A. Dulkys.

Šiemet itin anksti įsisiautęs gripas jau nusinešė pirmąją auką. Vakar vienoje sostinės ligoninių užgeso 94-erių vilniečio gyvybė. Specialistai sako, kad gripo piko galima tikėtis po 2–3 savaičių. Tačiau jau dabar daugiau kaip dvidešimtyje šalies savivaldybių gerokai ūgtelėjo sergamumas pavojinga infekcija. Prieš parą Santaros klinikose užgeso 94-erių senjoro gyvybė. Kaip sako nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė, vilniečiui smogė šiemet itin anksti įsismarkavęs gripas.

Jurbarke skandalas. Paaiškėjo, kad dvejus metus miesto ligoninėje neveikia vaikų ligų skyrius, nors tam skirtos patalpos yra. Mažieji pacientai, anot tėvų, guldomi, kur papuola. Vienas keturmetis buvo stacionarizuotas chirurginiame skyriuje. Vienu aukštu žemiau budėjęs pediatras vaiko taip ir neatėjo apžiūrėti, mažametis išvežtas į Kauną. Ligoninės direktorė sako, kad vaikų skyrius neveikia, nes nėra kam dirbti. Jurbarko rajono ligoninės vaikų ligų skyriaus palatos – tuščios.

Lietuvos gyventojai „blogai skiepijasi“ antrąja sustiprinančia vakcinos nuo koronaviruso doze, pripažįsta sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jeigu paklausite, kaip skiepijamės antrąja sustiprinančiąja doze nuo kovido – blogai skiepijamės.

Augant sergamumui gripu ir peršalimo ligomis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia nematantis argumentų skelbti gripo epidemiją. „Lietuvos mastu nematau dar argumentų, kad reikėtų skelbti kokią nors epidemiją.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose antradienį atidarytas naujas korpusas, skirtas vaikams ir paaugliams gydyti, jame įsikurs Vaikų raidos centras. „Tai Lietuvoje, matyt, yra per tris dešimtmečius pirmas tokio lygio objektas, tokios kokybės, tokio modernumo (...). Manau, kad kiekvienas sveikatos ministras per savo kadenciją turi turėti galimybę atidaryti ir ne vieną tokį pastatą“, – žurnalistams po atidarymo sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Lietuvoje vis dar trūksta dalies vaistų, ypač vaikams skirtų sirupų, miltelių, kitų preparatų peršalimo simptomams gydyti ar dalies antibiotikų. Farmacininkai kaltina valdžią, kad ši per griežtai kontroliuoja vaistų rinką dėl to esą dalis gamintojų į Lietuvą preparatų neveža, o valdžia atkerta, kad sandėliuose vaistų yra ir verslininkų elgesį vadina šantažu prieš farmacijos įstatymo pakeitimus, kurių greitai imsis Seimas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, susitikęs su medikų ir gydymo įstaigų organizacijomis, akcentavo, kad reikia stiprinti sveikatos priežiūros institucijų konsultacinę funkciją, taip didinant pagalbą medikams ir įstaigoms bei užtikrinant kokybiškas paslaugas pacientams, rašoma pranešime spaudai.

Pacientams vaistinėse pasigendant kai kurių vaistų, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, jog daugiau nei pusė trūkstamų viešai įvardijamų medikamentų yra sandėliuose. Pastaruoju metu rinkoje pasigesta tiek suaugusiems, tiek vaikams skirtų vaistų – paracetamolio sirupo, antibiotikų bei kitų. „Kreipiausi į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, ji išsiuntinėjo laiškus vaistinėms.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo klausimas iškyla, tačiau Vyriausybės darbotvarkėje šiuo metu jo nėra, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  PSD įmokų tarifas šiuo metu siekia 6,98 procento. „Manau, kad tas klausimas iškyla kiekvienam mąstančiam žmogui. Reikia žiūrėti į faktus, visi norime didesnės pyrago dalies. 6,98 proc.

Eilės sveikatos sektoriuje jau gerokai įgriso tiek pacientams, tiek patiems gydytojams. Jie tvirtina, kad situacijai pagerinti sprendimų yra ir daug jie nekainuoja. Atsakingos institucijos gi ne tik sako turinčios savo planą, bet ir tikina įsiklausysiančios į savo kailiu sistemos netobulumus jaučiančių specialistų patarimus.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios įstaigos ir gydymo įstaigos, kurių dalininkė yra ministerija, savo pirkimus, išskyrus mažos vertės, nuo 2023 metų organizuos ir vykdys centralizuotai. SAM ketvirtadienį pranešė, kad nuosekliai centralizuoti visus minėtų įstaigų pirkimus numatoma per 2023–2026 metus. Pirkimų centralizavimas vyks etapais ir apims universiteto, universitetines, respublikines ir dalį regioninių ligoninių, taip pat SAM pavaldžias biudžetines įstaigas.

Sprendžiant eilių gydymo įstaigose problemas greta politikų turi įsijungti ir gydymo įstaigų vadovai bei savivaldybių merai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.    Pasak ministro, vien skiriant papildomas lėšas problemos nebus išspręstos.  „Be sveikatos vadybos mūsų sistema yra kaip kibiras su daug skylių ir vien tik padidinus ten vandens pylimą problemos neišsisprendžia.

Buvęs advokatų Tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, kuris visuomenės apklausose vertinamas kaip rimtas kandidatas į prezidentus, nusitaikė į Vyriausybę. Kartu su Sveikatos teisės institutu žeria priekaištus valdžiai, esą ši netinkamai kovojo su COVID-19 pandemija. Vėgėlė svarsto galimybę reikalauti valstybės ir konkrečių institucijų, sprendimų priėmėjų atsakomybės už žalą, kurią, jų teigimu, dėl pandemijos valdymo patyrė Lietuvos gyventojai.

Viena po kitos Lietuvą sukrėtė istorijos, kai negavę tinkamos pagalbos, žmonės buvo išleisti iš ligoninės ir mirė savuose namuose. Tiesa, tokios istorijos nėra vienetinės – jų nutinka kasmet. Šio vakaro TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinsis – kas kaltas, kad į rimtus žmonių negalavimus kartais pažiūrima pro pirštus? Medikai, valdžia ar patys žmonės? Apie tai šį vakarą studijoje diskutuoja buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga ir dabartinis sveikatos ministras Arūnas Dulkys.

Viena po kitos Lietuvą sukrėtė istorijos, kai negavę tinkamos pagalbos, žmonės buvo išleisti iš ligoninės ir mirė savuose namuose. Tiesa, tokios istorijos nėra vienetinės – jų nutinka kasmet.

Siekdama patobulinti bendradarbiavimą tarp pagalbos tarnybų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) penktadienį pranešė burianti tam skirtą darbo grupę. Šiuos bendradarbiavimo algoritmus planuojama išbandyti per pratybas ir tobulinti bendrų mokymų metu.

Prieš kelias dienas elektros nutrenktą paauglį, kuris užsilipęs ant traukinio po aukštos įtampos laidais darėsi asmenukes, gelbėjęs ir pats elektros nukrėstas greitosios medikas neišgyveno. Be tėvo liko du vaikai. Artimieji svarsto apie kompensacijos iš valstybės reikalavimą. Vieta, kur įvyko nelaimė, pasak artimųjų, neapsaugota nuo pašalinių.

Nors prieš savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prabilo apie vieną naują priemonę siekiant spręsti eilių problemą, vėl sulaukęs klausimo apie tai atkreipė dėmesį, kad patiems pacientams reikia keisti įpročius, kad situacija gerėtų. Vyriausybės metu Seime ministras vėl sulaukė klausimo apie eiles – ko vis tik dar be įvardytos švieslentės, kur bus skelbiamos mažiausiai laikų į e.sveikatą keliančios gydymo įstaigos, ministerija ketina imtis eilėms pas medikus pažaboti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo įstatymų pokyčius, kuriais gerinamos gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų darbo sąlygos. Pakeitimai reikšmingai prisidės prie gydytojų rezidentų darbo užmokesčio augimo ir didesnio pasirinkimo praktikai. Taip pat sudaromos sąlygos jaunųjų specialistų pritraukimui į regionus. Ministerijos inicijuotiems pokyčiams pritarė Seimas, jie įsigalios 2023 m. sausio 1 d., rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Vilniuje po nelaimės mirus greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojui, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada peržiūrėti medikų darbo tvarką. „Šis įvykis parodė, kad būtina didinti medikų, o ypač greitosios pagalbos, saugumą – dėl to bus imtasi veiksmų, peržiūrint darbo tvarką“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime sakė ministras. Jis taip pat dėl mirusio vyrusio išreiškė užuojautą artimiesiems ir medikų bendruomenei. „Tragiškas įvykis.

Nors pandeminių ribojimų, apsunkinančių patekimą į gydymo įstaigas, nebeliko, prieiti pas gydytoją išlieka toli gražu nelengva užduotis. Gyventojai dalinasi istorijomis, kad ne riba čia ir du trys, ir net 6 ar 8 mėnesiai laukimo. Ministras žada pokyčius, tačiau gydymo įstaigų atstovai siūlo džiaugtis tuo, ką turime, mat yra šalių, kur 3–6 mėnesių eilė pas specialistą – normali praktika. Vilnietė Rūta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.

Netirpstant eilėms gydymo įstaigose sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sumanė imtis drausminimo priemonės – naujoje švieslentėje ruošiasi viešinti tas įstaigas, kurios į e.sveikatą sukelia mažiausiai vizitų pas gydytojus laikų. Vis dėlto pačios įstaigos tai vertina rezervuotai ir pažymi, kad yra kritikuojami be reikalo, mat pateikiami duomenys neatspindi tikrovės.

Milžiniškos eilės pas gydytojus toliau kaip reikiant erzina gyventojus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad ruošiasi iš esmės pažiūrėti į šią problema – pirmieji pokyčiai laukia jau lapkričio mėnesį.  Seimo narė Orinta Leiputė Vyriausybės valandos metu atkreipė dėmesį į jau ilgą laiką besitęsiančią problemą – didžiules eiles patekti pas gydytojus specialistus ir klausė, ko ministras ketina imtis.

Užsikrėtimai COVID-19 virusu skaičiuojami tūkstančiais, tačiau nebesigirdi raginimų skiepytis, nešioti kaukes, laikytis atstumų. Ar jau galima pamiršti 2 metus pasaulį kankinusią pandemiją? Kaip elgtis Lietuvos gyventojams prasidedant virusinių ligų sezonui? Laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir gydytojas virusologas Saulius Čaplinskas.

Netikėto Valstybinės ligonių kasos (VLK) akibrokšto sulaukę gydytojai sako dabar turėsiantys vaistų receptus pacientams rašyti su baime. Gydytojai kraipo galvomis, mat gavo įspėjimus apie neva nepagrįstai išrašytus receptus ir galimai švaistomus biudžeto pinigus. Ministras Arūnas Dulkys gi pripažįsta klaidą ir apgailestauja, kad medikai turėjo pasijausti it sukčiai.

2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete numatyta lėšų didesniems medikų atlyginimams – jie turėtų augti 8 proc., sako  sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Prognozuojama, kad gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis 2023 metais turėtų augti vidutiniškai apie 8 proc.“, – pristatydamas Seime kitų metų PSDF biudžetą teigė A. Dulkys.    Pasak ministro, medikams, dirbusiems su koronaviruso pacientais, iš rezervo bus išmokėta 23,5 mln. eurų.

Net ne dienomis ar savaitėmis, o mėnesiais pacientai skaičiuoja, kiek turės laukti vizito pas gydytoją-specialistą. Pacientų organizacijos sako: žmonės moka sveikatos draudimą, o gauti paslaugos laiku negali. Sveikatos apsaugos ministras įsitikinęs: viską išspręs išankstinio registravimo sistema, kai prie jos bus paskatintos prisijungti visos gydymo įstaigos. Respublikinės Šiaulių ligoninės koridoriuje kardiologo konsultacijos ir kardiogramos laukia iš Kuršėnų atvykęs Aloyzas.

Dėl energetikos kainų kraupstančioms ligoninėms – nurodymas iš Sveikatos apsaugos ministerijos: išlaidas susimažinti bent 1–2 procentais. Tiesa, visų ligoninių išlaidų eilutėse tai tesudarytų milijoną eurų. Visgi palatose temperatūros ministerija ragina nemažinti ir ligonių dar labiau nesargdinti. Vietoje to – prigesinti šviesas, keisti lemputes, atsisakyti nenaudojamų patalpų ar laipsnius prisukti savaitgaliais administraciniuose pastatuose.

Pristatydamas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gyrėsi, kad pavyko pakartoti precedentą – lėšos augs visose sveikatos priežiūros srityse. Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad šiais metais simboliškai peržengta 3 mlrd. eurų ribą. „Augimas yra 9,3 proc. arba apie 260 mln. eurų daugiau nei 2022-aisiais“, – sakė jis. Išlaidų struktūroje didžioji dalis – apie 70 proc.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie metamas papildomas lėšas kosminėms energijos sąskaitoms amortizuoti, gydytojai teigia, kad to nepakanka ir reikalauja dvigubai didesnės sumos. Medikų bendruomenė įsigąsdinusi ir nuogąstauja, kad nepasikartotų 2009-ųjų metų krizės scenarijus, kai išlaidas reikėtų dengti medikų algų sąskaita. Jei taip nutiktų, neatmetama, kad viskas galėtų baigtis ir streiku.

Reaguojant į energijos kainų krizę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia gelbėjimo ratą gydymo įstaigoms. Jų vadovams imantis už galvų dėl kosminių kainų, SAM sako skirsianti papildomus 49 mln. eurų ne tik energijos kainoms, bet dar ir pandemijos išlaidoms kompensuoti. Taip pat 20 mln. eurų jau papildomai suplanuota kitiems metams. Ligoninių vadovai jau dabar bado pirštu į milžiniškai išaugusias sąskaitas už elektrą.

Kiekvienam gyventojui, susidūrusiam su savižudybės grėsme, turės būti pasiūlomas psichosocialinis vertinimas, orientuotas į visapusišką rizikos ir asmens poreikių įvertinimą. Tai numato iš esmės atnaujintas Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims tvarkos aprašas. Šis Aprašas, dar žinomas kaip „savižudybių prevencijos algoritmas“, įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 dienos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Po susitikimo su už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos (EK) nare Stella Kyriakides sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį apžvelgė ir pandeminę situaciją Lietuvoje bei galimus scenarijus žiemos sezonui. Nors vis dažniau kalbama apie pandemijos pabaigą, eurokomisarė ragino būti pasiruošus žiemai.

Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad bet kurioje šalyje vykdoma vaistų politika yra tas lakmuso popierėlis, kuris parodo, kaip sveikatos apsaugos sistema sugeba reaguoti į besikeičiančius visuomenės poreikius bei kaip greitai gali išanalizuoti ir realizuoti įvairių ligonių organizacijų bei gydytojų profesinių draugijų pasiūlymus, sako Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys siūlo Europos Sąjungos (ES) valstybėms užsitikrinti racionalesnį COVID-19 vakcinų paskirstymą išvengiant jų pertekliaus, sutartyse reikalauti gamintojų kurti adaptuotas vakcinas. Neformaliame (ES) sveikatos apsaugos ministrų susitikime Prahoje dalyvaujantis A. Dulkys pabrėžė, kad tokie pakeitimai padėtų lanksčiau reaguoti į besikeičiančią COVID-19 situaciją konkrečiose valstybėse.

Vidinis tyrimas dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) direktoriaus pavaduotojos Rositos Marijos Balčienės darbo drausmės pratęstas savaitei, ji lieka nušalinta nuo pareigų. Laboratorijos vadovas Danas Bakša BNS sakė, kad daugiau laiko tyrimui prireikė dėl didelės jo apimties – pasak D. Bakšos, situacija aiškinamasi po darbuotojos skundo, pati R. M. Balčienė tai vadina mobingu ir susidorojimu. „Tyrimas prasitęsė dar savaitei laiko.

Daugėja nutukusių vaikų, prastėja jų rega ir laikysena – tokią išvadą daro gydytojai, pas kuriuos prieš mokslo metus tėvai veda atžalas sveikatos patikrai. Medikai sako, kad jau antrus metus iš eilės mažamečių sveikata blogėja ir dėl to kaltina pandemiją. Mat per ją vaikai laiką leido įnikę į telefonus ir kompiuterius, mažai judėjo gryname ore. Gydytojai ypač akcentuoja prastą vaikų psichologinę sveikatą – kai kuriems mokyklinukams sunku grįžti į kolektyvus ir net susirasti draugų.

Artėjant šaltajam periodui suintensyvėja virusinių infekcinių ligų plitimas. Tą rodo ir skaičiai: kasdien Lietuvoje patvirtinama daugiau nei tūkstantis COVID-19 atvejų. Kokių priemonių rudenį bus imtasi koronaviruso valdymui, ketvirtadienį pristatė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). COVID-19 ligai diagnozuoti galios ir namuose atlikti greitieji savikontrolės testai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą dėl Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus Artūro Bagotyriaus atleidimo iš užimamų pareigų. Įsakymu ministras patenkino gautą A. Bagotyriaus prašymą atleisti jį iš darbo, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nacionalinio transplantacijos biuro vadovas atleistas šalių susitarimu, neskiriant išeitinės išmokos  ar kompensacijos.

Dėl įtarimų mobingu ir seksualiniu priekabiavimu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys iš pareigų Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) vadovą Artūrą Bagotyrių, trečiadienį pranešė ministerija. Jos teigimu, įsakymu A. Dulkys patenkino gautą A. Bagotyriaus prašymą atleisti jį iš darbo. „Nacionalinio transplantacijos biuro vadovas atleistas šalių susitarimu, neskiriant išeitinės išmokos ar kompensacijos.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovo žiniasklaidai pareigas nuo pirmadienio pradeda eiti komunikacijos konsultantas Tomas Bagdonas, pranešė ministerija. „Per pastaruosius porą metų Sveikatos apsaugos ministerijos ir ministro veiklai teko didžiulis dėmesys, tad vieną iš esminių prioritetų matau sklandų ryšių su žiniasklaida proceso užtikrinimą, taip didinant visuomenės pasitikėjimą visa sveikatos apsaugos sistema“, – cituojamas naujasis ministro patarėjas.