arūnas dulkys

Nuo sausio 1-osios atnaujinami skrydžiai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Vis dėlto grįžtantieji turės įrodyti, kad neserga koronavirusu arba atvykę į Lietuvą 10 dienų izoliuotis. Vyriausybė nebepratęsė skrydžių iš Jungtinės Karalystės apribojimo. Šis galiojo nuo gruodžio 21 d. iki gruodžio 31 d., nes dėl išplitusios naujos koronaviruso atmainos Jungtinė Karalystė Lietuvoje traktuota kaip paveikta šalis.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pavedė Statistikos departamentui nuo kitų metų atlikti statistinį COVID-19 tyrimą. Statistinis tyrimas planuojamas 2021-aisiais, naudojant visus reikalingus administracinius duomenų šaltinius: valstybės ir žinybinius registrus, informacines sistemas ir dokumentus, kurie gali būti naudojami viešajam administravimui.

Po žiemos atostogų į mokyklų suolus galėtų grįžti ne tik vaikai tų tėvų, kurie priversti dirbti ne namuose, nes padeda suvaldant Covid-19 plitimą Lietuvoje. Anot švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės, individualiais atvejais dėl vaikų grįžimo į mokyklas turėtų spręsti savivaldybės.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, jog Lietuva įsigytų beveik 1,4 mln. dozių COVID-19 vakcinų iš Vokietijos farmacijos bendrovės „CureVac“. Šių vakcinų pirkimą dar lapkritį svarstė kadenciją baigęs Ministrų kabinetas, tačiau, kaip trečiadienį nurodė Sveikatos apsaugos ministerija, „dėl galimai techninės klaidos“ Vyriausybės protokole tuomet nebuvonurodyta, kad pritariama vakcinos dozių įsigijimui pagal nustatytas proporcijas, t.y. pagal vadinamąjį pro rata principą.

Sausio pirmąją galima atnaujinti skrydžius iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Susisiekimas buvo apribotas dėl naujos Covid-19 atmainos plitimo grėsmės. Gruodžio pabaigoje skubiai sušauktame Vyriausybės posėdyje nuspręsta stabdyti visus keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės. Draudimas įsigaliojo nuo gruodžio 21 d. 04:00 val. ir truks iki gruodžio 31 d. 24 val. Nuo sausio 1 d. skrydžiai bus atnaujinami, jei Vyriausybė nepratęs apribojimo.

Nors dėl COVID-19 vakcinos tiekimo yra neaiškumų, tačiau, jei jis pavyks taip, kaip tikimasi, sausio mėnesį medikų bendruomenė jau bus paskiepyta, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Tikimės, kad artimiausiomis dienomis turėsime informaciją apie antrą kiekį, kad ir nedidelį, galbūt trečią.

Du trečdaliai vyresnių nei 18 metų amžiaus Lietuvos gyventojų planuoja skiepytis nuo Covid-19. Pusė iš jų tai norėtų padaryti kaip įmanoma greičiau. Prezidentūra tokią gyventojų nuomonę apie vakciną vertina teigiama ir teigia, kad tokio gyventojų skaičiaus užtektų, norint Lietuvoje užtikrinti „bandos imunitetą“.  Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kartu su Sveikatos ekspertų taryba ir Seimo Sveikatos reikalų ko...

Nors ir baigė ministro karjerą, Aurelijus Veryga sakosi negalintis atsikratyti per kadenciją įsisenėjusių įpročių. O ir dirbdamas Seime nuo esminių sveikatos politikos problemų jis nenutolo. Dabar, atsidūręs kitoje barikadų pusėje – opozicijoje, – jis nenutyli valdančiųjų sprendimų, kurie jam atrodo keisti. Teisybės dėlei, A. Veryga nedangsto ir atvirai pripažįsta savo paties padarytas klaidas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įpareigojo laboratorijas koronaviruso tyrimų atsakymus į e.sveikatos sistemą pateikti per parą. Tokia tvarka numatyta penktadienį pasirašytame operacijų vadovo sprendime. „Visi laboratorinių tyrimų atsakymai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos pateikiami į ESPBI IS forma E200-a ir pasirašomi per 24 val. nuo ėminių gavimo, pirmenybę teikiant teigiamų rezultatų suvedimui“, – rašoma dokumente.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardija tris rodiklius, kuriuos pasiekusi Lietuva galės grįžti į įprastą gyvenimą ir nusiraminti, kad pandemija valdoma. Tarp jų – sumažėjęs teigiamų Covid-19 skaičius ir geresnis užsikrėtusių žmonių ir jų kontaktų atsekamumas. Sveikatos apsaugos ministras Seime akcentavo, kad Lietuva pirmauja antirekordais pagal užsikrėtimą Covid-19, kasdien miršta dešimtys žmonių.

Vyriausybė sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį paskyrė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad turėtų keistis operacijų vadovo vaidmuo.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu siūloma skirti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Tokį sprendimą trečiadienį svarstys ministrų kabinetas.  Trečiadienį į posėdį susirinkusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK), kuriai pirmininkauja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nusprendė siūlyti Vyriausybei ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

Pirmadienį patikslinta, kokiais atvejais tarp savivaldybių draudžiama važinėti. Viena tokių priežasčių – noras apsipirkti ne savo savivaldybės parduotuvėje. „Kaip suprantu, mintis yra ta, kad mes neleidžiame tarp savivaldybių vykti dėl prekybos ir panašiai?" – posėdyje klausė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. „Taip, taip", – patikino premjerė Ingrida Šimonytė. Tačiau studentams, jei jiems reikės važiuoti atlikti baigiamųjų darbų, tai daryti leidžiama.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sekmadienį per spaudos konferenciją sakė, kad dviejų – trijų savaičių karantino vargu, ar pakaks, todėl nuspręsta karantiną pratęsti iki sausio pabaigos. Jis pabrėžė, kad dabar žmonės privalo saugoti save. „Stenkimės būti namuose“, – kalbėjo A. Dulkys. Ministras sakė, kad dabar nei skaičiai, nei laikas, nei rodikliai Lietuvos naudai nekalba.

Sekmadienį į pirmąjį posėdį renkasi centro dešinės Vyriausybė, ji svarstys tolesnį COVID-19 valdymo planą. Stebėkite tiesioginę posėdžio transliaciją: „Vyriausybės posėdyje bus svarstoma, kaip toliau bus valdoma pandemija“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Nuo 13.30 Vyriausybėje vyksta ministrų pasitarimas, ruošiama medžiaga Vyriausybės posėdžiui, kurią planuojama paskelbti netrukus.

Naujosios Vyriausybės ministrai dėlioja planą, kaip suvaldyti kononaviruso plitimą. Ministras Arūnas Dulkys kalba apie neišvengiamus gyventojų judėjimo apribojimus, tačiau ar sulauksime ir komendanto valandos, dar neatskleidžia. Iš Vyriausybės sklinda žinia, kad griežti ribojimai tęsis mažiausiai iki mėnesio pabaigos, o gyventojai, kol dar gali laisvai važinėti, skuba apsipirkti.

Artėjant didžiausioms šventėms ir kartu plečiantis koronaviruso pandemijai, kaimo turizmo sodybos sako atšaukiančios visus renginių užsakymus, tačiau sodybas gausiai užsisako šeimos. Tuo metu Palangos viešbučių atstovė sako, kad valdžiai užsimenant apie karantino griežtinimą, kambarių rezervacija sustojo, dalis jų atšaukiama.

Seime prisiekus 18-ajai Vyriausybei, dabar jau buvęs ministras Aurelijus Veryga penktadienį susitiko su naujuoju sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu ir perdavė tolimesnius darbus.

Esame arti paties juodžiausio scenarijaus, kuris reikštų ir nepaprastosios padėties paskelbimą, konstatavo paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Visgi labiausiai jis šiandien prašo visų susitelkimo ir pabrėžė, kad svarbiausias tikslas – ne kažkokie smulkmeniški reikalavimai, o visuminis požiūris į iškeltus tikslus. Pristatęs savo veiksmų planą A. Dulkys pabrėžė kad su ekspertais ir bus kalbama apie labai detales, konkrečias priemones konkrečiose srityse.

Dėl negriežtinamo karantino ir nevaldomos pandemijos Saulių Skvernelį kritikuojanti premjerė Ingrida Šimonytė ir toliau neatskleidžia, kokių priemonių ji imsis jau rytoj, patvirtinus jos vadovaujamą Vyriausybę. Net 130-ies priemonių planu, kaip suvaldyti koronavirusą gyręsis būsimasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, jo vis dar neviešina ir apskritai vengia paaiškinimų visuomenei, kaip kovos su pandemija.

Nors naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys siaučiant COVID-19 pandemijai į šią sritį žengia kaip į minų kupiną lauką, jis visgi teigė nestokojantis ryžto siekti esminių pokyčių ir įsisenėjusių problemų sprendimo. Be kita ko, paskirtasis ministras į sveikatos apsaugą pirmiausia žada žvelgti plačiau ir didžiausią dėmesį skirti sveiko gyvenimo rodikliams auginti.

Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis atmeta kritiką, kad ši Vyriausybė nepakankamai sugriežtino karantiną. Jo teigimu, kitas įmanomas žingsnis – nepaprastosios padėties įvedimas, tačiau S. Skvernelis tai vertina skeptiškai. Vyriausybė pirmadienį reikšmingai sugriežtino karantiną, tačiau sulaukė naujosios Vyriausybės ir sveikatos specialistų kritikos dėl nepakankamų apribojimų.

Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis kritiškai vertina paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės jam adresuotą prašymą paskutiniame Vyriausybės posėdyje dar sugriežtinti karantiną. S. Skvernelis stebisi, kodėl I. Šimonytė nepateikė nė vieno konkretaus siūlymo.

Ministrų kabineto formavimas lėtai stumiasi į priekį. Prezidentas paskirtajai premjerei užsimena apie jam netinkančius kandidatus, o I. Šimonytė kalba, kad gali būti svarstoma ir apie ministerijų persidalijimą tarp koalicijos partnerių. Ekspertai mano, kad prezidentas neturi viršyti savo įgaliojimų, o Vyriausybės tvirtinimas turėtų vykti greičiau, ypač, kai už lango siaučia pandemija.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kandidatu į sveikatos apsaugos ministrus Arūnu Dulkiu. Šalies vadovas iš Aurelijų Verygą pakeisiančio ministro tikisi krizės valdymo įgūdžių. A. Dulkys teigė, kad šalies vadovui pristatė dalį savo plano, kaip suvaldyti koronavirusą. Kandidatas nesiėmė kaltinti prie kalėdinių eglučių besiburiuojančiųjų, bet patarė jiems parašyti du laiškus. „Prezidento vertinimu, šiuo metu esame labai sudėtingoje situacijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nebus patvirtinti visi paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės pasiūlyti kandidatai į ministrus. Tiesa, kiek teks ieškoti naujų ir kurių – kol kas neatskleIdžia. Esą sprendimas žadamas antradienį. O kol kas nemažai diskusijų viešojoje erdvėje kyla dėl siūlomo kandidato į sveikatos apsaugos ministrus, ar šis įtiks prezidentui.  Ko pirmiausia imtųsi tapęs ministru, kalbame su Arūnu Dulkiu.

Pretendentas į sveikatos apsaugos ministrus, buvęs valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys sako neieškosiantis buvusių valdančiųjų valstiečių klaidų, sprendžiant koronaviruso krizę, o galvosiantis, kaip susitelkti ir išeiti iš šios krizės. „Valdant krizę, reikia susikoncentruoti, susireguliuoti bures, viena pirmųjų burių – visiems susitelkti, tad aš tikrai nepradėčiau nuo klaidų ieškojimų, nes klaidų daro visi“, – BNS trečiadienį sakė A. Dulkys.

Prezidentas Gitanas Nausėda valstybės kontrolieriaus pavaduotoją Mindaugą Macijauską vadovauti audito institucijai pasiūlė, nes jis pateikė ambicingesnę ir konkretesnę viziją nei kadenciją baigiantis valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, sako šalies vadovo patarėjas. Tai prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė radijo interviu likus kelioms valandoms iki balsavimo Seime, ar pritarti prezidento teikimui pasibaigus kadencijai atleisti A. Dulkį ir valstybės kontrolieriumi skirti M. Macijauską.

Opozicinės Seimo frakcijos antrą kartą ketina nepalaikyti prezidento siūlymo iš pareigų atleisti valstybės kontrolierių Arūną Dulkį. „Nematome priežasties, kodėl jis turėtų būti atleidžiamas. Ir jo profesionaliosios savybės,  ir tai, kaip jis vadovavo institucijai, laikytina geru darbo valstybės tarnyboje pavyzdžiu. Manau, kad būtų siunčiamas negeras signalas pareigūnams, norint prikviesti profesionalus į valstybės tarnybą.

Prezidentas Gitanas Nausėda antrą kartą teikia Seimui siūlymą atleisti Arūną Dulkį iš valstybės kontrolieriaus pareigų, pasibaigus jo kadencijai. Tai numatyta antradienį pasirašytame prezidento dekrete.  Seimas praėjusią savaitę balsavo prieš A. Dulkio atleidimą, nors prezidentas nusprendė neteikti jo antrajai kadencijai ir pasiūlė valstybės kontrolieriumi skirti jo pavaduotoją Mindaugą Macijauską.  Prezidento teikimui pritarė valdantieji, prieš buvo opozicija.

Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.

Neskaidrūs viešieji pirkimai, prasti moksleivių pasiekimai, daug klausimų kelianti mokytojų apmokėjimo sistema, neefektyvus mokyklų tinklas – vienos pagrindinių Lietuvos švietimo sistemą kamuojančių bėdų. Prezidentas Gitanas Nausėda sako pasigendantis efektyvaus darbo sprendžiant šias problemas, o valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys konstatuoja, kad problemos švietime taip išvešėjo, kad jau tapo nacionalinio saugumo klausimu.

Valstybės kontrolė kol kas nepradės Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) audito, tačiau žada kreiptis į LRT tarybą prašydama pateikti informaciją apie visuomeninio transliuotojo veiklą, rizikas, atliktus išorės auditus. Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys teigia, kad gavus ją bus apsispręsta, ar atlikti auditą, ir jei taip – kokį. „Programoje konkretaus audito dar nematysite, bet šiuo metu pradėjome savo nepriklausomą rizikos vertinimą ir visos problematikos, susijusios su minima institucija.

Valstybės kontrolė šiais metais daugiausiai dėmesio skirs 2016 metų biudžetui, 2017 metų biudžeto projektui, europinės paramos įsisavinimui, valstybės valdomų įmonių valdymo efektyvumui bei viešųjų finansų valdymui. Kontrolieriai per metus planuoja baigti 53 auditus. „Šiais metais startuojame su pakankamai rizikingu biudžetu ir prognozėmis. Mes esame skeptiškesni ir atsargesni, mūsų nuomone, fiskalinės drausmės taisyklės buvo interpretuotos ir nustatytos pakankamai lanksčiai.

Lietuvos valstybės herbas - Vytis - yra vienas svarbiausių, žinomiausių, mėgstamiausių ir populiariausių šalies simbolių. Tačiau šiais informacinių technologijų laikais kyla gana netikėtų herbo naudojimo problemų.

Į vienintelę Baltijos valstybėse Lietuvos monetų kalyklą jau atvežta ir artimiausiu metu bus instaliuota specialiai eurų kaldinimui reikalinga monetų kokybės kontrolės sistema, atliekami kiti paruošiamieji darbai rengiantis kaldinti eurų monetas, kurių viena pusė turės unikalų lietuvišką vaizdą. Šią žinią pirmadienį (01.12) pranešė Lietuvos banko Kasos departamento direktorius ir Lietuvos monetų kalyklos valdybos pirmininkas Arūnas Dulkys.

Vienintelė Baltijos šalyse Lietuvos monetų kalykla pradėjo rengtis eurų monetų kaldinimui. Šią žinią “Eltai” patvirtinęs Lietuvos banko kasos departamento direktorius Arūnas Dulkys nurodė, kad nuo referendumo rezultatų dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) ir nuo to, ar mūsų valstybė įstos į ES, priklausys, kada Vilniuje bus pradėtos kaldinti eurų monetos. Šių monetų viena pusė turės unikalų lietuvišką vaizdą.