arūnas bukantis

Kartais kalendoriuje matome dienų, kurios siejamos su ateities orais: esą viena ar kita diena mums nurodo, kokie orai laukia rudenį ar žiemą. Naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis turi kelis paaiškinimus, kodėl kai kurioms dienoms Lietuvoje teikiamas ypatingas dėmesys ir ką iš tiesų galime perskaityti iš gamtos ženklų.

Kitąmet Lietuva turi priimti svarbų sprendimą, kokį laiką paliksime savo šalyje – vasaros ar žiemos, mat jau netrukus Europos Sąjungoje atsisakysime sezoninio laikrodžių persukimo. Nors Lietuvoje svarstyta apie likimą prie vasaros laiko, nuomonės šiuo klausimu išsiskiria ir mokslininkai aršiai ginčijasi, kuris variantas būtų palankesnis mūsų sveikatai.

Šalies paplūdimius užplūdo pirmieji saulės mėgėjai. Lauke termometro stulpeliams pakilus virš 25 laipsnių karščio, didmiečių gyventojams nė motais nei padidėjęs užterštumas, nei pirmųjų kaitresnių ultravioletinių spindulių pavojus. Daugelis deginasi be jokių kremų, o kai kurie net maudosi. Klimatologai perspėja – saulės spinduliuotė šiuo metu viena aukščiausių metuose. „Žmonės visi galvoja, kad šaltas vanduo – sunku nusimaudyti. Čia yra mitas, nesąmonė.

Klimatologai pastebi, kad Lietuvoje klimato kaitos pokyčiai – bene ryškiausi Europoje. Su tuo sutinka ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis. Pasak jo – Lietuva dėl savo geografinės pozicijos vidutinėse platumose ne per toliausiai nuo Arkties, yra klimato kaitos epicentre. Be to, įtaka klimatui, kurią sukelia žmogaus ūkinė veikla, iš tiesų milžiniška.

Klimato kaita pastebima visame pasaulyje. Temperatūra kyla, ledynai tirpsta, vyksta kiti pokyčiai. Tačiau klimato kaita stebima ir Lietuvoje, ją galima pajusti kiekvieno metų laiko metu. Ilgainiui, žmonės susidurs su vis daugiau sunkumų. Dėl to, kad vyksta klimato kaita ekstremalių orų daugės.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas auga, o šiltnamio dujų emisijos nedidėja – vadinasi, Lietuvos ekonomikos, skirtingai nei besivystančių šalių, plėtra yra sveika, „Žinių radijui“ atkreipė dėmesį klimatologas Arūnas Bukantis, komentuodamas Niujorke pasirašomą Paryžiaus klimato kaitos susitarimą. „Lietuva atrodo neblogai, mat mūsų šiltnamio dujų išmetimai sudaro vos 22 tūkst. tonų.

„The Guardian“ paskelbus, kad 75 proc. iškastinio kuro turėtų likti po žeme, kad nebūtų sukelta baisių padarinių planetai, Vilniaus universiteto profesorius, Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, kad, nors išdeginti visą iškastinį kurą būtų neįmanoma, tačiau žmogus padarė jau esminių pokyčių atmosferos sudėčiai: „Visa laimė, kad viso kuro mes neiškasime, jis yra užkonservuotas ir fosilijose, ir nuosėdose, daugybė anglies susikaupę vande...

Pagrindinė priežastis, lemianti klimato kaitą ir atšilimą, yra žmogaus veikla ir šiltnamio dujų kaupimasis atmosferoje. Taip teigia klimatologas Vilniaus universiteto (VU) profesorius Arūnas Bukantis. „Dėl tos priežasties keičiasi ne tik temperatūra, bet ir visas vandens balansas, vandens apytakos ciklas. Ir su tuo susiję daugybė reiškinių atmosferoje. Ledynų tirpimo procesai taip pat labai ryškūs.

Žinių radijas Ekstremalūs gamtos reiškiniai – dideli temperatūrų svyravimai, sausros, viesulai – Lietuvą užklumpa kiekvienais metais, todėl ir šie greičiausiai nebus išimtis, mano Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis. „Nerasime nė vienos žiemos, nė vienos vasaros, kuri būti praėjusi be jokių ekstremumų – aukštos ar žemos temperatūros arba neįprastai didelio kritulių kiekio.

LRT televizijos laidos „Savaitė“ studijoje apsilankęs klimatologas Arūnas Bukantis patvirtino, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, anomalių oro reiškinių daugėja. Ypač pastebimi ekstremalūs temperatūrų pokyčiai – staigūs atšilimai ir atšalimai, kamuosiantys ir ateinančią vasarą. Būna, kad spalį pražysta kaštonai, o būna, kaip dabar, kad balandį dar vis gausiai sninga, ir naktimis temperatūra krinta iki 10 laipsnių šalčio.

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai skaičiuoja, kad per praėjusius dvejus metus gyventojų turtas nuo audrų kentėjo tiek kartų, kiek per visą 2002-2009 metų laikotarpį, o dėl audrų patirtų nuostolių suma per pastaruosius metus nenumaldomai augo. Tvyrant šiltiems orams sinoptikai vis perspėja apie galimas audras, o vasaros sezonas – jų pikas.

Ilgalaikių orų prognozių patikimumas dar yra nepakankamas, todėl jomis vadovautis priimant kokius nors sprendimus (ekspedicijų organizavimo, verslo, atostogavimo ir pan.) nepatartina, tvirtina Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis. Štormas Baltijos jūroje Patikimos orų prognozės, kurių pasitvirtinimas siekia bent 90 proc., yra įmanomos tik 5–10 dienų. Ilgesnės trukmės – kelių savaičių ar sezoninės (1–6 mėn.

Jau baigia užsiverti ozono skylė virš Antarktidos, kur kasmet rugsėjo-lapkričio mėnesiais, kai Pietų pusrutulyje pavasaris, smarkiai išretėja ozono sluoksnis. Kaip LŽ pasakojo Vilniaus universiteto (VU) profesorius dr. Arūnas Bukantis, šiemet didžiausia ozono skylė užfiksuota rugsėjo 17 dieną - apie 24 mln. kvadratinių kilometrų. Gerokai didesnė už Antarktidą ir beveik tokio pat ploto kaip Šiaurės Amerika.

Kadaise Baltijos jūros ledu buvo galima nukeliauti į Švediją. Dabar sausio ar vasario mėnesio temperatūra pašoka net iki 14-16 laipsnių šilumos, rašo „Lietuvos žinios“. Kaip LŽ sakė Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis, šaltuoju metų laiku labiausiai jaučiame klimato kaitos procesus. Pasiekiami vis nauji šilumos rekordai, o naujų šalčio rekordų per pastaruosius dešimtmečius nebuvo.

Lietuva, 2008 m. birželio 20 d. Britų taryba pristato 13 jaunų lietuvių, kurie, kovodami su klimato kaita, turės galimybę ne tik stabdyti pasaulinį klimato atšilimo, bet ir pakeisti ateities kartų gyvenimo kokybę. Į projektą „Iššūkis Europai“ įsijungė Lietuvos klimato advokatų komanda: energingi ir aktyvūs jaunuoliai, užsiimantys pačia įvairiausia veikla. Jie dirbs drauge ieškodami būdų, kaip mažinti anglies dvideginio išmetimą Lietuvoje.

Europos klimato pranešėjų tinklo (CBN-E) suvažiavime specialistai konstatavo, kad žiniasklaida dar nepakankamai išsamiai informuoja visuomenę apie klimato kaitą ir jos padarinius. Šiame suvažiavime šiemet dalyvavo per 40 meteorologų, klimatologų ir orų pranešėjų iš Europos Sąjungos šalių. Lietuvai atstovavo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis ir TV bei spaudos orų apžvalgininkas Naglis Šulija, sakoma Vilniaus universiteto pranešime.

Dėl pasaulinio atšilimo vidutinė temperatūra Lietuvoje bus didesnė, nei vidutiniškai planetoje. Klimato atšilimas griauna visas prognozes ir pranašauja piktas gamtos išdaigas, dėl kurių smėlėti Lietuvos pajūrio paplūdimiai liks tik nuotraukose, rašo „Kauno diena“. Nors daugelis gali imti džiūgauti dėl šiltesnių orų, sunku pasakyti, ar temperatūros padidėjimas keliais laipsniais bus naudingas Lietuvai. Aišku tiek, kad turėtų mažėti energijos sąnaudos, šalyje bus jaukesnės sąlygos poilsiui.