artūras paulauskas

Pašiepdamas dabartinės koalicinės vyriausybės formavimo ypatumus, opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Petras Auštrevičius į ūkio arba finansų ministro kėdę siūlo sodinti kalėjime sėdėjusį finansiniais nusikaltimais įtariamą buvusį koncerno EBSW prezidentą Gintarą Petriką. "Mes labai rimtai siūlome Vyriausybei pagalvoti apie Petriko įtraukimą į ministrų kabinetą, padarant jį ūkio ar finansų ministru.

Penktadienį Seime prisiekė naujasis aplinkos ministras Artūras Paulauskas. Naujosios Sąjungos vadovą ministru prezidentas Valdas Adamkus paskyrė ketvirtadienį. Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu. A.Paulauskas, kuriam dabar 54-eri, taip pat yra buvęs laikinuoju Lietuvos prezidentu, Seimo pirmininku, pastaruoju metu - Seimo socialliberalų frakcijos seniūnu, Biudžeto ir finansų komiteto nariu.

Prie valdančiųjų prisidėjusi Naujoji sąjunga daugiau neketina iš jiems pažadėto posto versti NSGK pirmininku likusio Algimanto Matulevičiaus. Pats A. Matulevičius dar prieš valdantiesiems nesėkmingą balsavimą išreiškė norą likti poste.

Prie valdančiosios daugumos prisijungę socialliberalai prezidiumo posėdyje nusprendė, ką siūlys į jiems pažadėtus postus. Į aplinkos ministrus bus siūlomas A. Paulauskas, o daug aistrų keliantį NSGK -  V. Stankevičius, rašo Alfa.lt.Anksčiau buvo planuota, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovu taps Alvydas Sadeckas, tačiau, kad „sumažintų įtampą“, į šį postą siūlomas Vaclavas Stankevičius, o pats A. Sadeckas - į Antikorupcijos komisijos pirmininkus.

Viktoras Muntianas po partijos prezidiumo posėdžio neatmetė galimybės į socialliberalams pažadėtą NSGK postą deleguoti kitą pilietininką bei išsklaidė abejones dėl galimų derybų su darbiečiais."(Susitarimą - BNS) vertinu kaip labai gerą. (Susitarimas - BNS) pritraukė i koaliciją naują narį, praplėtė valdančiąją koaliciją.

Atsakant į klausimą, ko Naujoji sąjunga (socialliberalai) šiandien grįžta į valdžią, galima karčiai pajuokauti, kad nusipelnę gyventi geriau grįžta geriau gyventi. Kalbant rimtai, šiandien socialliberalai išgyvena ne pačius geriausius laikus – politikoje jie, švelniai tariant, pikiruoja žemyn ir nori nenori, jiems reikia rodytis viešojoje erdvėje. Antras dalykas – reikia pasirūpinti KGB rezervistais ir užtikrinti jiems vienokį ar kitokį darbą.

Balsavimo dėl nacionalinio investuotojo išvakarėse Vyriausybės rūmuose skubiai ir neplanuotai už uždarų durų pasirašyta valdančiosios koalicijos išplėtimo sutartis, skelbia Alfa.lt. Pirmadienį savo parašus padėjo tik socialdemokratų, socialliberalų ir valstiečių liaudininkų partijų lyderiai Gediminas Kirkilas, Artūras Paulauskas ir Kazimiera Prunskienė. Du dabartinės koalicijos partneriai - liberalcentristai ir pilietininkai - nebuvo pakviesti į ceremoniją.

Po socialliberalo Antano Valiono lankymosi Kėdainiuose pas apgaulingu partijos finansų tvarkymu įtariamą darbiečių lyderį Viktorą Uspaskichą, konservatorių lyderis Andrius Kubilius suabejojo Darbo partijos bylos skaidriu tyrimu. „Tokie susitikimai ir tokie manevrai rodo tik viena - valdančioji koalicija skęsdama nutarė imtis V.Uspaskicho šiaudo ir Darbo partijos politinės reabilitacijos.

Naujos valdančiosios koalicijos lipdymo darbai nejuda nė per nago juodymą, rašo „Lietuvos žinios“.  Jokių viltingų naujienų nesulaukta ir po vakarykščių pusryčių Vyriausybėje. Premjero kvietimu rytinius blynelius, užgerdami arbata ir kava, valgę koalicijos partijų lyderiai ir vienas kandidatas į garbiąją draugiją, nebuvo labai kalbūs. Ką čia ir bekalbėsi, jei trečią savaitę trunkančios konsensuso paieškos kai kuriuos partnerius baigia paversti beveik priešais.

Socialliberalas Antanas Valionis ketina rinkti parlamentarų parašus dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Muntianu, rašo „Lietuvos žinios“.Pretekstu jai turėtų tapti prieš kelias savaites socialliberalų surinkti parlamentarų parašai, reikalaujant iškilmingo Sausio 13-osios posėdžio metu transliuoti tragiškai žuvusio savanorio Juro Abromavičiaus 1991 metų sausio 13 dieną duotą interviu Lietuvos radijui.

Socialliberalai prisijungimo prie valdančiosios koalicijos klausimą norėtų išspręsti kitos savaitės pradžioje, valdantieji liberalcentristai ragina palaukti balsavimo dėl nacionalinio investuotojo rezultatų.Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas ketvirtadienį po susitikimo su valdančiosios koalicijos frakcijų vadovais teigė, jog derybos dėl socialliberalų prisijungimo prie valdančiųjų yra baigtos ir liko tik klausimas ar susitarimas dėl koalicijos išsiplėtimo pasirašomas, ar ne.

Prie valdančiosios koalicijos besijungiančių socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas šią savaitę turėtų apsispręsti, ar sutiks užimti aplinkos ministro postą, teigia premjeras Gediminas Kirkilas.„Galutinai jis nėra pasakęs, kad ne. Aš manau, kad jis nuspręs, pasitaręs su savo partijos kolegomis. Tikiuosi, kad per šią savaitę tikrai bus nuspręsta“, - interviu Žinių radijui sakė premjeras.Tuo metu dienraštis „Vilniaus diena“ rašo, kad aplinkos ministras gali būti paskirtas tik kovą.

Premjeras Gediminas Kirkilas valdančiosios koalicijos padidėjimo de facto ir naujojo aplinkos ministro priesaikos tikisi kitą savaitę. G.Kirkilas trečiadienį žurnalistams sakė, jog teoriškai įmanoma, kad aplinkos ministras būtų paskirtas anksčiau nei formaliai būtų įtvirtintas socialliberalų įsiliejimas į valdančiąją koaliciją, tačiau, jo nuomone, tikslinga būtų iš pradžių pasirašyti koalicinę sutartį ir po to skirti ministrą.

Nors yra nesutarimų valdančiojoje koalicijoje dėl energetikos bendrovės „Leo LT“ kūrimo, kitą savaitę Seimas, opozicijos dėka, turėtų patvirtinti jį įteisinančias įstatymų pataisas, rašo „Kauno diena“. Balsavimai – kitą savaitę Vyriausybė, pateikusi Seimui Atominės elektrinės įstatymo pataisų projektus, tikisi, kad jie bus parlamentarų priimti jau kitą savaitę.

Pilietinės demokratijos partija nutarė, jog Seimo Nacionalinio ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko posto nekeis į jokias siūlomas kompensacijas. Tokį sprendimą pilietininkai priėmė antradienį vakare susirinkę į išplėstinį frakcijos posėdį, kuriame dalyvavo ir formaliai frakcijai nepriklausantis partijos lyderis bei Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Šį sprendimą dar turės patvirtinti partijos prezidiumas.

Liberalcentristai neatmeta galimybės nepasirašyti koalicinės sutarties su Naująja sąjunga. Tokiu atveju susitarimas būtų sudarytas tarp socialdemokratų ir socialliberalų atskirai, o Seime atsirastų galimybė išvengti postų dalybų.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad į aplinkos ministrus yra siūlomas Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderis, parlamentaras Artūras Paulauskas."Kol kas yra tik vienas kandidatas, yra pasiūlyta A.Paulausko, kitų kandidatų kol kas nėra. Mes formaliai visos naujosios valdančiosios daugumo frakcijos dar nepasirašėme susitarimo", - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė G.Kirkilas.

Su Seimo rinkimais šį rudenį gali vykti net du referendumai – dėl dvigubos pilietybės įteisinimo ir dėl tiesioginių merų rinkimų, rašo "Vilniaus diena".Visuotinis balsavimas dėl naujojo Seimo vyks spalio 12 d. Tą pačią dieną gali būti surengtas balsavimas ne tik dėl naujos kadencijos parlamento narių, bet ir dar dviem klausimais.Naujoji sąjunga (socialliberalai) dar pernai rudenį įregistravo Seimo nutarimo projektą dėl referendumo paskelbimo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Liberalų ir centro sąjunga sieks išsiaiškinti į valdančiąją koaliciją įsiliejusių socialliberalų požiūrį į nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" steigimo būdą bei sutarčių su VP dešimtuko valdoma "NDX energija" turinį.Esą tik išsiaiškinusi, kokių nuostatų laikosi naujieji partneriai, LiCS pritars koalicijos išplėtimui.

Nepaisant visų garsių pareiškimų, kad į naująją koaliciją socialliberalai eina tam, kad būtų pasirūpinta mokytojais ar tėvais, auginančiais vaikus, ir tam, kad Artūras Paulauskas būtų atominės elektrinės statybos garantu, realūs veiksmai yra kitokie. Pirmasis ir aiškiausias veiksmas – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto užvaldymas, vieną, netinkamą koalicijos narį – A. Matulevičių pakeičiant kitu, labai tinkamu – Alvydu Sadecku.

Pirmadienį Tėvynės Sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius pažėrė kritikos atsinaujinusiai valdančiųjų koalicijai. Anot politiko, Algimanto Matulevičiaus vertimą iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo posto nulėmė principinga pastarojo laikysena per „Dujotekanos“ skandalą.

Naujosios sąjungos (NS) taryba šeštadienį bendru susitarimu pritarė partijos prisijungimui prie dabar keturių partijų sudarytos valdančiosios koalicijos.Socialliberalai parlamente turi 10 vietų, todėl jiems prisidėjus prie mažumos koalicijos ji taps daugumos ir turės 73 balsus iš 141.Skelbiama, kad Socialdemokratų partijos, Valstiečių liaudininkų, Pilietinės demokratijos, Liberalų ir centro bei Naujosios sąjungos atstovai koalicinį susitarimą galėtų pasirašyti jau kitą savaitę.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) veikiausiai atiteks į valdančiąją koaliciją įsilieti žadantiems socialliberalams, o komiteto pirmininko posto netenkantys pilietininkai nori kompensacijų.

Valdančioji dauguma Seime formaliai dar nesuburta, tačiau ji jau sugebėjo išjudinti naconalinio energetikos investuotojo „Leo LT“ projektą.„Kur visi? Greitai į balsavimą!“, – energingai mostaguodama rankomis Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė rodė ženklus premjerui Gediminui Kirkilui ir grupei partiečių, patogiai įsikūrusiems už stiklinės Seimo plenarinių posėdžių salės sienų aptarti reikalų.Premjeras suspėjo.

Seimas po pateikimo pritarė „NDX energijos” pasiūlytoms Atominės elektrinės įstatymo pataisoms, tačiau atsisakė dalyvauti tvirtinant esmines projekto nuostatas.Kol kas pritarta tik pataisų pateikimui, bet ne pačioms pataisoms. Galutinai Seimas dėl jų turėtų apsispręsti kitą savaitę, jeigu bus dar kartą pratęsta rudens sesiją, arba naujos pavasario sesijos metu.Pagal siūlomas pataisas, Nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT” būtų kuriama naujos patronuojančios įmonės pagrindu.

Opozicinė Naujoji sąjunga (socialliberalai) vis labiau artėja prie valdžios. Kitą savaitę jie turėtų deleguoti savo atstovą į dabartinę Vyriausybę ir pradėti ją oficialiai remti, rašo „Kauno diena“. Svarstomos trys formos Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas premjeras Gediminas Kirkilas vakar ryte atvyko į Seimo Naujosios sąjungos frakcijos posėdį, kuriame buvo svarstomas valdančiųjų pasiūlymas socialliberalams įsitraukti į valdžią.

Socialliberalai sutinka pradėti konsultacijas dėl dalyvavimo valdančioje koalicijoje. Tai pareiškė frakcijos seniūnas Artūras Paulauskas. Kaip rašo Lrt.lt, po susitikimo su Premjeru Gediminu Kirkilu A. Paulauskas teigė, kad jei Vyriausybė sutiks į programą įtraukti jų siūlomus prioritetus, socialliberalai svarstys įsijungimą į koaliciją.

Balsavimo internetu įvedimas yra didelė potenciali grėsmė Lietuvos demokratijai. Kelia susirūpinimą tai, kad nei politikai, nei Vyriausioji rinkimų komisija nesiima atsakomybės gindami  balsavimo slaptumo principą, kuris būtinas, kad demokratinė sistema veiktų tinkamai. Balsavimo slaptumas yra esminis principas, ir į jį neturi kėsintis politikai argumentuodami tuo, jog tai padidins gyventojų dalyvavimą rinkimuose.

Socialliberalai kol kas nekeičia savo sprendimo neiti į valdančiąją koaliciją, tačiau kategoriškai neatmeta tokios galimybės, po susitikimo su socialdemokratų premjeru Gediminu Kirkilu sakė socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas. "Kalbėjome apie įvairias galimas bendradrabiavimo formas, kurios dar nebuvo vakar aptartos.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad socialdemokratai tęs derybas su socialliberalais dėl pastarųjų dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje, nepaisant to, kad antradienį soclibų prezidiumas tam nepritarė.Vilties nepraranda"Jie turi savo poziciją, aš manau, kad mes su jais dar kalbėsimės", - žurnalistams trečiadienį sakė G.Kirkilas.Paklaustas, ar ketinama socialliberalams pasiūlyti daugiau postų, ne tik šiuo metu laisvą aplinkos ministro kėdę, premjeras sakė to nedarysiantis.

Prieš Kalėdas už kelis šimtus tūkstančių litų buvo nupirkti iki šiol nuomoti keturi BMW limuzinai, skirti Seimo pirmininkui ir jo pavaduotojams. Šių automobilių nuoma ir įvairūs mokesčiai per kelerius nuomos metus mokesčių mokėtojams atsiėjo dar keletą šimtų tūkstančių litų. Nors parlamento kanceliarija dabar moka vadinamąją likutinę vertę, už tris 2004 metų ir vieną 2005 metų limuziną reikia pakloti 88,9, 83,3, 72,3 ir 83,3 tūkst.

„Naujosios sąjungos“ pirmininkas Artūras Paulauskas š.m. lapkričio 27 d. Audriaus Siaurusevičiaus paskaitoje surengtos „spaudos konferencijos“ Vilniaus universiteto Tarptautinių ir politikos mokslų institute (TSPMI) metu, pateikė teiginius tema „Ar buvo politinis terorizmas Lietuvoje?“, kuriuos derėtų vertinti kritiškai.

Turbūt – ne. Paprasčiausiai dėl to, kad rinkimų vykdytojai nė kokių pakeitimų nenori, nors kalbų dėl jų marios, ir vykdytojai patys jose maudosi. Tačiau jie pasirengę iš jų išlipti sausi. Po trijų mėnesių švęsime aštuoniolika Lietuvos nepriklausomybės metų, ir, labai nemalonu sakyti, daug Lietuvos piliečių šia sukaktimi per daug nesidžiaugs. Greičiausiai tik vėl kartos daug kartų minėtas bėdas ir jų kaltininkus, kurių ieškoti daugumai taip pat nebereikia. Jie jau įvardyti.

2007-12-05 Seimas pritarė Loretos Graužinienės, Darbo partijos atstovės, vadovaujamos komisijos, tyrusios buvusio saugumo darbuotojo Juro Abromavičiaus nužudymo aplinkybes, išvadoms, kad nužudymą organizavo teroristinių bruožų turinti asmenų grupė, palaikanti ryšius su Tėvynės sąjunga (66 balsavus už, 23 prieš ir 6 susilaikius).Komisijos darbe dalyvavę Tėvynės sąjungos frakcijos atstovai Audronius Ažubalis ir Jurgis Razma pareiškė atskirąją nuomonę, kategoriškai atsiriboję nuo tokio sprendimo.

Keletą mėnesių partijų lenktynėse lyderių pozicijas užėmę socialdemokratai nublokšti į trečiąją vietą. Rinkimuose juos aplenktų opozicinės jėgos – konservatoriai ir liberaldemokratai. Tai liudija visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos rezultatai, kuriuos skelbia šeštadienio „Lietuvos rytas“. Apklausa buvo surengta lapkričio 8-16 dienomis.

Vyriausybės pateikė preliminarią neigiamą išvadą dėl Viešojo intereso gynimo įstatymo. Įstatymą rengusiai darbo grupei vadovavęs Naujosios Sąjungos lyderis Artūras Paulauskas stebisi tokiu Vyriausybės sprendimu, praneša „Žinių radijas”.„Įstatymo projektas leidžia netgi matant pažeidimus kreiptis į teismą, net jeigu asmeniškai tau nėra žalos, bet matoma, kad kenkiama visuomenės interesui - tarkim, niokojamas kultūros paminklas ar gamta.

Seimo socialliberalai surinko 31 Seimo nario parašą po reikalavimu premjerui Gediminui Kirkilui jau antradienį Seime paaiškinti susidariusią situaciją dėl nacionalinio investuotojo, kuris rūpintųsi dideliais energetikos projektais, kūrimo. "Mes reikalaujame, kad premjeras į Seimą atvyktų dar antradienį ir atsakytų į keturis itin svarbius klausimus dėl nacionalinio investuotojo kūrimo", - BNS sakė socialliberalų frakcijos seniūnas Artūras Paulauskas.

Seimo laikinosios komisijos, tyrusios buvusio VSD pareigūno ir savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, išvados gali tapti mainų objektu tarp konservatorių ir socialdemokratų, pastariesiems siekiant palaikymo gruodį tvirtinant biudžeto projektą.

Pirmųjų rezultatų, kaip valstybės įstaigoms bei institucijoms sekasi pažaboti piktnaudžiavimą privilegijomis valstybės tarnyboje, tikimasi sulaukti kitų metų pradžioje.Vyriausybei pateiktas Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas protokolinio sprendimo projektas, kuriame numatyti konkretūs sprendimai, ko reikėtų imtis, kad piktnaudžiavimai liautųsi. Kitą savaitę, dokumentą suderinus su visomis žinybomis, jį ketinama pateikti pasirašyti premjerui Gediminui Kirkilui.

Prasidėjus mokytojų streikų serijai Žemaitijoje švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė pažadėjo pedagogams atlyginimus didinti labiau nei ketinta anksčiau. Anot ministrės, vietoje planuoto 11,3 proc. atlyginimų didėjimo, nuo kitų metų sausio 1-osios nuspręsta mokytojus pradžiuginti 15 proc. didesniu darbo užmokesčiu, o nuo rugsėjo 1-osios pridėti dar 5 proc. prie atlyginimo. Tai R.Žakaitienė pareiškė antradienį apsilankiusi Seimo socialliberalų frakcijos posėdyje.

Vyriausybei neskubama teikti apibendrintų siūlymų, kaip pažaboti privilegijas valstybės tarnyboje. Kova su šia įsisenėjusia negerove vis labiau panėši į „pingpongą“ tarp valdžios institucijų, rašo „Lietuvos žinios“.Priešingai nei buvo planuota, vakar apie kovą su valdininkų privilegijomis per Vyriausybės pasitarimą nediskutuota. Atidėti klausimą paprašė vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys, kurio vadovaujama žinyba apibendrino iš visų ministerijų šia tema gautą medžiagą.

Meilės ir neapykantos ryšys sieja Lietuvos piliečius su politikais. Rūstūs tautos prakeiksmai krinta ant visų be išimties mūsų politikų galvų. Vis dėlto būtent politikus pageidaujama matyti pramoginėse ir kitokiose stilingose TV laidose, būtent jiems nepavargstantys žurnalistai kiekvienais metais užduoda vis tuos pačius "užmušančius" klausimus: kur Jūs leisite atostogas, kaip žiebsite Vėlinių žvakeles.

Seimo Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija tęsia pokalbius dėl 2008 m. biudžeto projekto. Šiandien frakcijos seniūnas Artūras Paulauskas susitiko su Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu.Pokalbio metu buvo akcentuota, kad viena iš svarbiausių sąlygų, kad Naujosios sąjungos frakcija palaikytų 2008 m. biudžeto projektą – mokytojų atlyginimo didinimas ne nuo metų vidurio, kaip planuoja Vyriausybė, bet nuo sausio.

Seimo kanceliarija ketvirtadienį atmetė žiniasklaidoje pasirodžiusią kritiką esą seimūnai papildė savo privilegijas, pasirodžiusią spaudoje po to, kai kanceliarija aptiko 6 ilgą laiką neregistruotus butus. „Visiškai nesuprantamas ir nelogiškas atrodo vieno dienraščio teiginys, esą „seimūnai papildė savo privilegijas“ 6 tarnybiniais butais. Atvirkščiai, į valstybės institucijos apskaitą įtraukti ir įregistruoti surasti butai tokiu būdu grąžinami valstybei.

Nors trijų Konstitucinio teismo teisėjų kadencija baigiasi kitų metų pavasarį, jau dabar vis garsiau aptarinėjama, kas pakeis KT pirmininką Egidijų Kūrį, taip pat Stasį Stačioką ir Vytautą Sinkevičių. Pagal įstatymą, vėliausiai gruodžio pradžioje turėtų būti žinomi kandidatai į naujuosius KT teisėjus. Juos skiria Seimas pateikus prezidentui, Seimo vadovui ir Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininkui.

Seimo kanceliarija jau susiskaičiavo turimus butus ir net turi gauti nuomos mokestį už 6 gyvenamuosius būstus Pilaitėje, kurioje gyvena buvę ir dabartiniai Seimo kanceliarijos darbuotojai.„Atlikus papildomą inventorizaciją rasti šeši butai, kurie nebuvo registruoti. Buvo pasirašytos nuomos sutartys, savo laiku 1993-1994 metais, ir šiuo metu mes baigiame suregistruoti.

Ant populiariausiųjų Lietuvos visuomenės veikėjų garbės pakylos - seniai ten įsitvirtinę prezidentas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė bei naujas veidas - eurokomisarė. Kap rodo "Vilmorus" tyrimas, kurio rezultatus šeštadienį skelbia "Lietuvos rytas", prezidentu Valdu Adamkumi pasitiki daugiausiai - 23,7 proc. apklaustųjų, nors jo populiarumas prieš mėnesį buvo 27,3 proc. Ministrė Vilija Blinkevičiūtė yra antra su 8,8 proc. (9,2 proc.

Dar nuo Stalino laikų KGB sėkmingai naudojo psichologams gerai žinomą reiškinį, kad, prabėgus vos keletui metų, daugelis žmonių užmiršta jų pačių akimis matytų įvykių chronologinę seką. Pasinaudojusi tuo KGB paskleisdavo dezinformaciją, sąmoningai supainiodavo jai reikalingus faktus, daugybę kartų tai pakartodavo, ir įpirštą “tiesą” visuomenė priimdavo kaip tikrą. Pasakojimus apie tokius KGB metodus visai neseniai girdėjau per radijo stotį “Svoboda” ir suklusau – nereikia Stalino laikų.

Kaip sekasi Lietuvos Seimui ginti laisvos visuomenės principus ir piliečių teises? Ar pavyks mūsų parlamentui taip išspręsti Lietuvos pilietybės klausimą, kad lietuvių tauta išliktų gausi ir gyvybinga, o lietuviai pasaulyje būtų visaverčiai piliečiai. Tokius klausimus LTV2 laidoje “Sankirtos” svarstė laidos vedėjas Darius Kuolys ir Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Valentinas Mikelėnas.