artūras paulauskas

Seimas ketvirtadienį patvirtino praėjusiame dešimtmetyje bankrutavusio koncerno EBSW veiklą tyrusios parlamentinės laikinosios komisijos išvadas.Antrasis komisijos išvadų variantas patvirtintas 64 parlamentarams balsavus už, 3 - prieš ir 4 susilaikius.Už išvadas balsavo visų posėdyje dalyvavusių frakcijų atstovai, išskyrus Naująją sąjungą, kuriai vadovauja išvadose neigiamame kontekste minimas Artūras Paulauskas.

Praėjus 16 metų nuo kruvinojo 1991-ųjų sausio sekmadienio paaiškėjo, kad už laisvės gynėjų aukas atsakingus budelius buvo galima nuteisti. Kruvinomis 1991 m. sausio dienomis Lietuvos generalinio prokuroro pareigas ėjęs parlamentaras Artūras Paulauskas vakar atskleidė sensacingą faktą: aukštus Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų vadovus ir jų parankinius, kaltus dėl Vilniaus televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto pastato, kitų svarbių objektų gynėjų žūties, atsisakė bent už akių teis...

Naujosios sąjungos (socialliberalų) Panevėžio miesto skyrius ketvirtadienį, sausio 4-ąją, paskelbė jau tapusius tradiciniais įvairių geriausių profesijų panevėžiečių rinkimus, rašoma socialliberalų pranešime žiniasklaidai. Šiais metais, kaip ir praėjusiais „Spindulio“ statulėlės atiteks aštuoniolikai geriausiųjų panevėžiečių.

Seimo Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūnas Artūras Paulauskas trečiadienį perspėjo, jog, „prezidentui vetavus savivaldybių tarybų įstatymo pataisas ir užsitęsus jų įsigaliojimui, kai kurios įstatymo nuostatos gali pažeisti kandidatų teises“.Gruodžio 30 d. „Valstybės žiniose“ paskelbtame „Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatyme“ buvo įteisinta nuostata, kad „Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąja vietą pagal Lietuvos Respubliko...

Dabartinė politinė krizė Lietuvoje – tai pirmiausia politinių partijų krizė, prasidėjusi prieš dešimtmetį. Krizė kaipo tokia būtų normalus politinio proceso etapas. Lietuva auga kaip valstybė, o kiekvieną augimą ištinka savos krizės. Bet pastaroji krizė užsitęsė. Gyvenimas sparčiai juda priekin, bet partijos nespėja paskui. Bene vienintelė prošvaistė pilkšvame partiniame Lietuvos gyvenime laikytinas LSDP ir LDDP susijungimas prieš penkerius metus.

Politikos vištidėje verda aistros – pakilta lemiamoms atakoms. Vienas toks pat kapoja kitą tokį patį. Lietuva ir jos interesai tampa paprasčiausia politinių sąjungų ir kombinacijų dėlionių arena, o piliečiams teko įkaitų vaidmuo. Įdomiausi šiame jovale vis dažnesni politikų „praregėjimai“, jų apstu ir labai jau jie atrodo simptomiški.

Politikos vištidėje verda aistros – pakilta lemiamoms atakoms. Vienas toks pat kapoja kitą tokį patį. Lietuva ir jos interesai tampa paprasčiausia politinių sąjungų ir kombinacijų dėlionių arena, o piliečiams teko įkaitų vaidmuo. Įdomiausi šiame jovale vis dažnesni politikų „praregėjimai“, jų apstu ir labai jau jie atrodo simptomiški.

Pirmas faktas: Lietuvoje blogėja žmogaus teisių padėtis – tokių problemų kaip privačių telefono pokalbių viešinimas, antisemitiški bei homofobiniai straipsniai, akiplėšiškas Seimo kišimasis į teisėsaugos darbą ar romų būstų griovimas anksčiau tiek nebuvo. Antras faktas: daugelį brutaliausių pažeidimų visuomenės akyse įvykdo ne kas kitas kaip politikai. Įtakos iš Rytų ir Vakarų Lietuvai, kaip mažai valstybei, lemta patirti politinius skersvėjus.

Pirmas faktas: Lietuvoje blogėja žmogaus teisių padėtis – tokių problemų kaip privačių telefono pokalbių viešinimas, antisemitiški bei homofobiniai straipsniai, akiplėšiškas Seimo kišimasis į teisėsaugos darbą ar romų būstų griovimas anksčiau tiek nebuvo. Antras faktas: daugelį brutaliausių pažeidimų visuomenės akyse įvykdo ne kas kitas kaip politikai. Įtakos iš Rytų ir Vakarų Lietuvai, kaip mažai valstybei, lemta patirti politinius skersvėjus.

Kontroversiškasis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmoudas Ahmadinedžadas) viename pirmųjų savo interviu savaitraščiui „Time“ (http://www.time.com/time/archive/preview/0,10987,1106317,00.html) prisipažino, kad ir dabar iš namų į darbą atsineša savo žmonos paruoštą maistą. Toks aukštas pareigas einantiems keistas elgesys dabartinį prezidentą garsino, kai jis dar buvo Irano sostinės Teherano meras.

Socialliberalai – buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, užsienio reikalų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai Antanas Valionis bei Vilija Blinkevičiūtė – buvo geresni už savo pirmtakus. Tai rodo savaitraščio „Veidas“ užsakymu atlikta apklausa. Skambučių centro „Fonitel“ gegužės 4-5 dieną atlikto tyrimo metu buvo apklausta 500 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų. Anot apklausos, trečdalis (33,3 proc.

Klausimas pirmajam Lietuvos vadovui, Europos Parlamento nariui Vytautui Landsbergiui. – Šiandien Lietuvos dešinėje esama nemažai pasimetusių žmonių dėl to, kad netikėtai praturtėjo opozicija: dvi liberalų partijos ir Artūro Paulausko socialliberalai, kurie pasiskelbė oponuojantys valdžiai. Kaip, pavyzdžiui, vertinate Artūrą Paulauską, kuris po šešerių metų valdžioje staiga tapo opozicija. – Taip staiga opozicija netampama.

Sakoma, kad Vidurio ir Rytų Europoje rinkėjai politinėms partijoms atleidžia viską, išskyrus vidaus peštynes. Lietuvoje šią teoriją patvirtinančių pavyzdžių tikrai pakanka. Prisiminkime, kaip skaudžiai rinkėjai baudė konservatorius už Landsbergio ir Vagnoriaus konfliktą, politikai dar negavo sąskaitų už Zuoko istorijas, bet nesunku numanyti, kad pasekmės ir senajai Liberalcentristų partijai, ir naujajam Liberalų sąjūdžiui nebus malonios. Skaitykite Gintaro Aleknonio komentarą.

Netekęs Seimo pirmininko posto, kuriame, beje, ilgokai užsibuvo, Artūras Paulauskas netikėtai „praregėjo“ – pasirodo, du buvę jo bendražygiai veikią Maskvos naudai. Šios mintys sukėlė nemenką šurmulį.

Viktoras Uspaskichas pabandė gelbėti Loretą Graužinienę, kuri vis dėlto buvo priversta atsistatydinti iš Seimo Darbo frakcijos seniūnės posto. Žlugo paskutinė artima grandis, siejusi jį su įkurtąja Darbo partija. Nebeliko vilties išlaikyti partiją ir kada nors sugrįžti „ant balto žirgo“. Spaudoje pasirodęs Viktoro Uspaskicho viešas laiškas adresuotas „Darbo partijos nariams, jos Seimo frakcijos nariams“ ir „Lietuvos žmonėms“. Lyg darbiečiai nėra Lietuvos žmonės.

Koalicijos žlugimas nebūtų katastrofa Lietuvai Praėjusį savaitgalį vykusiame Tėvynės sąjungos (TS) Tarybos posėdyje dar kartą pakartojome savo principinę nuostatą, kuri išdėstyta pareiškime „Dėl politinės padėties“: šiandieninės koalicijos žlugimas nebus kokia nors katastrofa Lietuvai, nes galimi ir kitokie sprendimai, kurių ieškoti iniciatyvos imtume kartu su Liberalų sąjūdžiu, Seime turėdami 36 vietas. Vienintelė išankstinė sąlyga – alternatyva be Uspaskicho ir Pakso partijų.

Valdančioji koalicija gyvuoja, tačiau laisvų ministrų postų dalybos užtruko. Kadangi Lietuvoje politinė sumaištis tapo įprastu dalyku, tai niekas dėl to pernelyg nesijaudina. Politikai gyvena sau, visuomenė – sau, valstybė – sau. Tiesa, taip tik atrodo, nes netrukus rinkėjai bus žadinami ir viliojami šviesiais ateities vaizdais, kad vėl patvirtintų išsirinkusių save į partinius sąrašus valdžią. Politikoje kaip pokeryje – laimi tas, kurio nervai stipriausi.

Žinia apie Kazio Bobelio eilinį manevrą ne tik patvirtina, kad šis politikas neprognozuojamas, bet ir moka, beveik nieko neveikdamas, sukurti naują intriguojančią situaciją Seime. Vilijos Blinkevičiūtės politinį bestuburiškumą pranoksta šio garbaus amžiaus veikėjo demagogija, esą jis kartu su libdukais nuveiksiąs Lietuvos labui daugiau negu būdamas šiltoje pozicijos draugijoje. Kur čia šuo pakąstas? Galima tik spėlioti ir daryti įvairias prielaidas.

Įvyko tai, ko beveik niekas nesitikėjo. Tačiau viskas vyko, kaip jau Lietuvoje tapo įprasta – nedidelis, lyg ir nekenksmingas akmenėlis po kurio laiko pasirodo esąs didžiulis luitas. Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas krito. Krito ne įnirtingoje politinėje kovoje, sukėlęs didelę audrą, įsigijęs gerbėjų ir priešų, o lygioje vietoje, politologams svarstant dideles jo galimybes tapti prezidentu.

Politikos procesais ir politikos darbotvarkėmis besidomintiems asmenims, vienokiems ar kitokiems skandalingiems faktams iškilus į viešumą, knieti sužinoti ir atsakyti į klausimą, kas už to slypi arba kam tai, kas vyksta, yra naudinga. Seimo pirmininkas mano, kad skandalai – tai „technologijų“ reikalas ir didžioji dauguma jų – dirbtini.

Seimo Teisės departamento vadovas Kęstutis Virketis formaliai bus atstatydintas tik liepos 1 dieną, nes jis pasinaudojo Valstybės tarnybos įstatyme numatyta teise išnaudoti atostogas. „Jei aš šiandien išeinu iš darbo ir pasiimu kompensaciją - tai tiesiog išeinu į gatvę ir lieku be jokių socialinių garantijų“, savo sprendimą argumentavo tarnautojas. Seimo Teisės departamento vadovas Kęstutis Virketis formaliai bus atstatydintas tik liepos 1 dieną.

Viktorą Uspaskichą ilgai laikėme Lietuvos politikos pokštu, sukurtu „Dviračio žiniose“. Bet buvo juokinga, kol apie Lietuvos valstybės reikalus svarstė Remigijaus Vilkaičio Agurkichas, kai Lietuvą mokyti pradėjo verslininkas V. Uspaskichas, darosi nebejuokinga. Netgi pavojinga. Ir visai nesuprantamas vieno politikos apžvalgininko noras juokais nuleisti visus Darbo partijos lyderio išsišokimus ir pareiškimus. Esą šneka žmogus lyg girtas, tai nėra ko čia rimtai reaguoti.

Grįžus iš Lietuvos Kurį laiką pirmadienio spaudos konferencijas buvau iškeitęs į keliones po Lietuvos provinciją. Per pusantro mėnesio pavyko aplankyti beveik 20 savivaldybių, kurių kiekvienoje surengdavome iki 30 skirtingų susitikimų. Taip per šį laiką surengėme 350 įvairių susitikimų, kur susirinkdavo nuo 10 iki 900 (Šiauliuose) pašnekovų. Pamatėme daug tiesos ir akivaizdu, kad Lietuvoje nepasitenkinimo šiandienine padėtimi ir šiandienine valdžia yra daug ir jo vis daugėja.

Politinio elito sąvoka ganėtinai paplitusi, tačiau jos turinys įvairuoja nelygu susikurtas ar įsivaizduojamas to elito modelis ar apskritai visuomenės gyvenimo supratimas. Kadangi elito sąvoka išskiria tam tikrą grupę žmonių ir atskiria ją nuo visuomenės, tai mūsų politikai, vaizduodami demokratiškai išrinktus visuomenės atstovus, linkę apsimesti nesuprantą, kas yra politinis elitas.

Dabartiniai Darbo partijos vadovai, taip pat ir valdančiosios koalicijos bei kitų partijų lyderiai nepaliauja aiškinti, esą skandalingoje partijoje yra daug dorų žmonių, kuriems reikia laiko susivokti ir nuspręsti dirbti „Lietuvos labui“. Teigiama, kad Darbo partijoje esama per 10 tūkstančių narių. Tad darytina išvada, jog Lietuvoje veikia stipriausias – divizijos apimties – politinis kumštis.

Seimo pirmininkas nuskriaudė sportininkus Dienraštis „Ekstra žinios“ rašo apie sportinį incidentą: Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, su žmona atvykęs į Ignalinoje įsikūrusį Lietuvos žiemos sporto centrą (LŽSC), sužlugdė kalnų slidinėjimo meistrų varžybas. Na, gal nesužlugdė, bet keliems savo savaitgalį suplanavusiems sportininkams neleido patogiai pernakvoti. LŽSC direktorius Bronislavas Cicėnas vienam sportininkų sakė, kad Paulauskų šeimai teko atiduoti devynis kambarius.

Įprasta, kad Lietuvoje politikai – vagys, kad jų veikla – pirmoji greta prie lovio. Neva „visi jie tokie“ ir todėl eiliniam piliečiui viešoji politika gali suteikti tik blogį, jokio „bendrojo gėrio“ surasti net nebandoma, abejotina, ar apskritai toks egzistuoja. Vis dėlto nesutikčiau, kad visi Lietuvos politikai neturi sąžinės, kad veikia tik asmeninių paskatų vedami, kad nesugeba įkūnyti mūsų vilčių ir atsilyginti už mūsų pasitikėjimą.

Nuo balsavimo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dėl nepasitikėjimo meru Artūru Zuoku praėjo lygiai dvi savaitės, tačiau lig šiol nesibaigia faktais ir galiojančiais įstatymais nepagrįstos spekuliacijos. Galiu suprasti, kad tai kaip sausio 26 d. vyko balsavimas Vilniaus taryboje, savaip aiškina politikai, ginantys savo partijų interesus.

Pastarosiomis savaitėmis bene pagrindinis Lietuvos politinio gyvenimo vyksmas, nepaliovęs traukti įvairaus amžiaus žiūrovų dėmesį, buvo Vilniaus mero Artūro Zuoko vertimo spektaklis.

Sausio 26 diena. Ketvirtadienis. Naktis arba ankstyvas rytas Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas savo kabinete sėdėjo jau ilgai. Jis žvilgtelėjo į laikrodį: „Oho, gerokai po dvylikos... Pats laikas“. Seimo pirmininkas profesionaliu rankos judesiu aktyvavo taupymo režimu veikiantį kompiuterį. Prieš septynias valandas, baigiantis darbo dienai, jis dėl viso pikto nusiuntė laišką Darbo partijos vidinių ryšių tarnybai.

Lietuva tikrai laisva. Juk anksčiau vykstant pas Maskvos valdininkus jiems pamaloninti reikėdavo vežti lietuviškų dešrų. Dabar dešros vežiojamos po Lietuvos provinciją papirkti rinkėjams, kurie anuomet tokių dešrų parduotuvėse net per rinkimus nematydavo. Tai neabejotina pažanga, bet rinkėjai taip nemano – numestą dešros gabalą suvalgo ilgėdamiesi anų laikų ir balsuoja už tą dešrigalį davusį šeimininką. Lietuvoje visi dirba savo darbą.

Lietuva tikrai laisva. Juk anksčiau vykstant pas Maskvos valdininkus jiems pamaloninti reikėdavo vežti lietuviškų dešrų. Dabar dešros vežiojamos po Lietuvos provinciją papirkti rinkėjams, kurie anuomet tokių dešrų parduotuvėse net per rinkimus nematydavo. Tai neabejotina pažanga, bet rinkėjai taip nemano – numestą dešros gabalą suvalgo ilgėdamiesi anų laikų ir balsuoja už tą dešrigalį davusį šeimininką. Lietuvoje visi dirba savo darbą.

Karalius nuogas! - sutartinai choru prezidento ir jo patarėjų kompetencija abejoja politinės, atsiprašau, koalicinės tarybos lyderiai. O vienas iš jų, neužimantis jokių politinių postų, gal net ir dėl paties Valdo Adamkaus, kaip karaliaus, statuso sau tyliai mintyse abejoja. Tad kas yra karalius ir kas iš tiesų nuogas? Žiniasklaida į iš Meksikos atskridusią prezidento kritiką, kad politinė taryba perima Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus, leido atsikirsti visiems, kad netingi.

Antradienis. Rytas Po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas nusprendė padaryti gerą darbą. Apsižvalgęs jis paėmė narvelį su laukiniu varnėnu ir išėjo į mišką. Politikas nusprendė paleisti paukštį laisvėn. Optimistiškai girgždėjo sniegas po kojomis. Uspaskichas ieškojo jaukesnės vietelės – startas laisvei varnėnui turėjo būti estetiškai malonus aktas. Suradęs tinkamą laukymę, Uspaskichas atidarė narvelio dureles.

Sako, kad 2006 metai – tai Šuns metai, bet ar gali būti šuniškesni metai nei 2005-ieji? Kai kam netgi atsirado noras tuos praėjusius metus ištrinti. Skamba keistokai, bet faktas yra tas, kad valstybės vadovas prezidentas Valdas Adamkus pasirengęs trinti metus, kuriais pats vadovavo valstybei. O gal… nevadovavo? Keista valstybė ta Lietuva.

Ne tik pasaulio visuomenė, bet ir (svarbiausia) patys irakiečiai džiaugiasi gruodžio 15-ąją vykusių rinkimų sėkme. Galima tvirtinti, kad su okupacinių koalicijos pajėgų pagalba baigiamas vienas svarbus šalies demokratizavimo tarpsnis ir prasideda kitas – savos nuolatinės valdžios įtvirtinimo laikas. Šalies savisauga pereina į irakiečių rankas. Irakiečiai būriais traukė prie balsadėžių atiduoti balsus už savus kandidatus. 10 milijonų žmonių (apie 70 proc.

Vyriausybės laimėjimus temdo nekonstitucinės procedūros Džiaugiamės, kad Europos Sąjunga susitarė dėl naujos finansinės perspektyvos. Gerai, kad Lietuvos delegacija pasirodė esanti principinga ir atkovojo bent dalį to, ką Didžiosios Britanijos dėka buvo beveik praradusi. Dėl to galima pasveikinti premjerą, bet toliau lieka dar svarbesnis dalykas – mums patiems susitarti, kam tie Europos pinigai Lietuvoje turi būti naudojami. Ši tema mūsų darbotvarkėje bus viena iš svarbiausių.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) paskelbė 2005 metų Nacionalinę žmogaus teisių principų nepaisytojų šlovės lygą. Tęsdamas tradiciją įvardijant žmogaus teisių principų nepaisančias institucijas ir pareigūnus, gruodžio 10-osios – Žmogaus teisių dienos proga ŽTSI skelbia 2005 metų nacionalinė žmogaus teisių principų nepaisytojų šlovės lygą: Seimo laikinoji tyrimo komisija faktams apie galimą korupciją Vilniaus savivaldybėje ištirti – už originalų teisinės valstybės sąvokos interpret...

Lietuvos Seimui teko ne tik skandalingas ruduo, bet ir karšta žiema. Atmosferą nesiliauja kaitinti ne tik premjero skandalas ir valdančiosios koalicijos trintis, bet ir "Mažeikių naftos" perėmimo ir pardavimo operacija, taip pat užkulisiuose vykstančios Europos Sąjungos pinigų dalybos. Tokį perkaitimą sunku išlaikyti – dalies seimūnų ir aukštų pareigūnų pasisakymai jau prasilenkia su sveiku protu. Įkaitęs Seimas nebeturi nei laiko, nei jėgų rimtoms problemoms svarstyti.

Girdi, niekaip iš skandalų neišbrendanti valdžia nubloškė Lietuvą į 1926 m. gruodžio perversmo išvakares. Dar daugiau, girdi, opozicijos teises sugniaužę valdantieji mus bloškia dar giliau – į gūdžius caro laikus, kur opozicijos teisių apskritai nebūta. Vadinasi, mūsų politika grįžo keletą amžių atgal.

Lapkričio 29 diena. Antradienis. Rytas Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius vaikščiojo po Kalėdų eglučių turgų. Turgaus iš tikrųjų dar nebuvo – prekybą pradės ketvirtadienį, todėl jie kol kas apžiūrėjo pasiūlą. – ir ką jis tada?.. – kuriam laikui nutrūkusį pokalbį mezgė Steponavičius.– Kas jis? – pirmininkas stengėsi nepaleisti iš akių puikaus egzemplioriaus.– Rūtelis.– Koks Rūtelis?– Rūtelis. Estijos prezidentas.– Ne Rūtelis.

Kas įvyko Lietuvoje praėjusią savaitę? Didelis pralaimėjimas. Demokratijos pralaimėjimas. Įvykiai parodė, kad žodis „demokratija“ socialdemokratų pavadinime yra fikcija, o didžiausios ir lemiančios politinės Seimo grupės Darbo partijos supratimas apie politiką išlieka tas pats: „Už kiek?“ Algirdas Brazauskas su Viktoru Uspaskichu susiderėjo iš demokratijos ir ją ciniškai pralošė. Tiems, kurie prisimena naujausiųjų laikų istoriją, tai nuostabos nekelia.

Prisiminkime. Po valdančiosios tarybos posėdžio, kuriame buvo sulygta priešintis komisijos sudarymui, išėję prieš televizijos kameras vadovai atrodė nykiai. Trys tokiais veidais kaip iš Nemiros Pumprickaitės raštų, o ketvirtas buvo patenkintas ir ciniškai šaipėsi į ūsą. Kalbėjo įgaliotas jauniausias ir sakė, kad komisijos turi būti sudaromos tik patiems svarbiausiems valstybės klausimams, o dėl gyvybės Marse arba premjero šeimoje – tai dauguma pasipriešins.

Išgyvenęs ne vieną skandalą ir jau girdėjęs grasinimų dėl pirmalaikių rinkimų šiandien penktasis Seimas švenčia pirmąsias darbo metines. Šiuo metu politinė temperatūra parlamente įkaitusi labiau nei paprastai.

Ukrainą ištikusi politinė krizė į šią šalį vėl atkreipė mūsų politikų žvilgsnius. Tačiau šįkart jų misija atliekama gerokai tyliau nei žiemą, vadinamosios oranžinės revoliucijos metu. Kijeve su specialia misija jau lankėsi prezidento patarėjas Edminas Bagdonas. Šią savaitę ten su septynių Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų vadovais vyksta ir Lietuvos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Pasak parlamento vadovo atstovo spaudai Arvydo Žilinsko, šis įspūdingas vizitas - Lietuvos idėja.

Po šeštadienį įvykusio pirmojo rudens sesijos posėdžio Seimo nariai skubėjo susitikimą atšvęsti prie vyno taurės. Kadangi parlamento pirmininkas Artūras Paulauskas buvo išvykęs į komandiruotę JAV, niekas tautos išrinktųjų nepakvietė į bendrą pobūvį. Tad politinės jėgos susitikimą po vasaros atostogų šventė skirtingai.

Viktoras Uspaskichas kiek lengvabūdiškai pažiūrėjo į politiką ir apskritai į politinį gyvenimą, o dabar jis stovi kryžkelėje, interviu "Omni.lt" teigė Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis pripažįsta partijų "juodąsias kasas" ir sako, kad kurti politikų etikos kodeksą sekasi itin sunkiai. Seimo pirmininkas nėra linkęs sureikšminti įtarinėjimų dėl ministrės Kazimiros Prunskienės galimo bendradarbiavimo su KGB. Pradėkime nuo artėjančios Seimo sesijos.

Politikai išeina atostogų, tačiau gali būti, kad visų mūsų laukia įtempta, vienokių ar kitokių politinių pareiškimų, o gal net skandalėlių kupina vasara. Tokį įspūdį stengiasi kurti Darbo partijos vadovai, o ypač jos lyderis Viktoras Uspaskichas. Kas tai - numatomi politiniai veiksmai ar tiesiog viešųjų ryšių akcija, neleidžianti publikai susitaikyti su partijos ir lyderio pažeminimu? Pagrindinė socialdemokratų (buvusių komunistų-eldėdėpistų) ir jų sąjungininkų kova su Darbo partija baigėsi.

Gamta su kaupu atsilygino už šaltą vėlyvą pavasarį. Karščiai jau išdegino žolę, anksti nubalino rugius. Prislopinęs ir politinį gyvenimą, vidurvasaris suteikė atokvėpį skandalų krečiamiems veikėjams. Daug energijos, kol sprendė savo atostogų klausimą, išeikvoję Seimo nariai braškančios valdančiosios koalicijos bei partijų vidinių rietenų peripetijas gvildena sambūriuose prie ežerų.