arktis

Arkties jūrinio ledo plotas šiuo metu yra susitraukęs iki beveik 2007 metais užfiksuoto rekordiškai mažo lygio, o kai kuriose vietose yra 50 proc. mažesnis už vidutinį, pranešė „Physorg.com". Rusijos valstybinė „Roshydromet" agentūra išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad šiuo metu ledas dengia maždaug 6,8 mln. kvadratinių kilometrų visų Rusijos Arkties jūrų plotą. Tai kur kas mažiau už daugiametį vidurkį, sakoma pranešime.

Pasaulyje pripažinti klimatologai teigia, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai – pačių žmonių rankų darbo vaisius. Anot jų, tai pirmieji kaistančios žemės temperatūros požymiai, paskui kuriuos seks jūros lygio kilimas, galintis nušluoti ištisus miestus. Tiesa, tik po šimto metų. Tačiau sustabdyti tai, anot mokslininkų, galima tik dabar.

Kažin ar kam kilo abejonių, kad penkios ar šešios valstybės, kurių teritorija betarpiškai ribojasi su Arkties vandenynu, kada nors į jo turtus pareikš ne tik ekonomines, bet ir karines pretenzijas. Lyg ir logiška: kaip kitaip apginsi savo interesus šiame šalčiausiame Žemės rutulio kampelyje, jei ne karine jėga... Šiuo metu ypač suaktyvėjo Rusija.

Rusijos ekonominiams interesams kenkia NATO ir kai kurių Azijos šalių veikla Arktyje, Rusijos karinio laivyno vadovą admirolą Vladimirą Visockį trečiadienį cituoja „RIA Novosti“. „Šiuo metu Arktyje iškilo daugybė grėsmių, galinčių neigiamai paveikti Rusijos ekonominius interesus“, – sakė V. Visockis. „Neseniai gavome informacijos, kad NATO pasižymėjo Arktį kaip savo interesų zoną“, – teigė admirolas.

Kanados gynybos ministras Piteris Makėjus (Peter McKay) paskelbė, kad Kanada rengiasi rugpjūtį siųsti per 1 tūkst. karių į didelio masto Nanuko (Nanook) pratybas Arkties regione, sekmadienį rašoma „Montreal Gazette“ laikraščio interneto svetainėje. „Tai bus didžiausia pastaruoju metu surengta operacija, - P. Makėjus teigė kariams Afganistane. - Siekiame išplėsti mūsų pajėgas Šiaurėje tiek nuolatiniu, tiek ir sezoniniu lygiu.

Tirpstantys Arkties ledynai ne tik kelia daug klausimų dėl klimato kaitos ar ekologijos problemų, bet ir atveria naujų kelių energetiniams resursams išgauti. JAV geologų atliktų tyrimų duomenimis, Arkties ledynai slepia 90 mlrd. barelių (apie 14 mlrd. tonų) naftos ir 1669 trilijonus kubinių pėdų (apie 47 trilijonus kubinių metrų) dujų.

Lietuvoje dabar – metų laikas, kuomet naktys būna pačios trumpiausios ir šviesiausios. Šiuo metų laiku platumomis „pasilypėjus“ šiaurės ašigalio link, galima pasiekti vietoves, kur saulė nenusileidžia ištisą parą. Toks reiškinys vadinamas poliarine diena. Ir visai nerealiai skamba, jog Europoje yra miestelis, kuriame saulė vasarą nenusileidžia ilgiau nei 4 mėnesius! Sudėtinga pasaulį įsivaizduoti be saulėtekių ir saulėlydžių. Tačiau ties ašigaliais tai – kasdienybė.

Spartėjantys klimato pokyčiai Arktyje bei tirpstantis Grelandijos ledas iki 2100 metų jūrų lygį gali pakelti 1,6 metro, teigiama tarptautinėje ataskaitoje. Toks vandens kilimas, pralenkiantis visus ligšiolinius mokslinius skaičiavimus, keltų grėsmę regione nuo Bangladešo iki Floridos, žemai esančioms saloms ir miestams, tokiems kaip Londonas ar Šanchajus, praneša „Reuters“. „Pastarieji šešeri metai (iki 2010-ųjų) Arktyje buvo patys šilčiausi.

Lietuvos meteorologai ragina „labai nebijoti ir negąsdinti kitų“ dėl Pasaulio meteorologijos organizacijos pranešimo, jog šiauriniame planetos pusrutulyje – taip pat ir virš Lietuvos – rekordiškai suplonėjo ozono sluoksnis. Nuo kenksmingų saulės spindulių saugančio ozono sluoksnio skylė virš Antarktidos yra gerai žinomas fenomenas – ji atsiveria kiekvieną pavasarį ir didina odos vėžio riziką aplinkinėse teritorijose.

Ozono sluoksnis šią žiemą patyrė precedento neturinčią žalą Arktyje dėl šalto oro aukštesniajame atmosferos sluoksnyje. Apie tai paskelbė Pasaulinė meteorologijos organizacija Europos geomokslų sąjungos kasmetiniame susitikime Vienoje, praneša BBC. Kovo pabaigoje stratosferoje virš Arkties ozono sluoksnis buvo sumažėjęs 40 proc., kai anksčiau daugiausia buvo suplonėjęs 30 proc. Ozono sluoksnis saugo nuo odos vėžio, bet dėl reakcijų su pramoniniais chemikalais jis ima irti.

„Apskritai tai Rusija yra šiaurės šalis“ – toks sakinys iš Vladimiro Putino lūpų nuskambėjo 2010 m. rugsėjo mėnesį vykusiame tarptautiniame forume „Arktis – dialogo teritorija“. Ko gero, šiaurietiškumas Rusijai nėra visiškai naujas įvaizdis, tačiau ši V. Putino frazė yra puikus didėjančio dėmesio Arkties regionui atspindys.

Neseniai pradėta rodyti BBC serija Human Planet („Žmonių planeta“) žadėjo šiuose trumpuose reportažuose parodyti įspūdingų momentų ir iš tikrųjų šį pažadą vykdo. Dviejuose filmukuose pamatysite žmonių, gyvenančių Arktyje kasdienybės akimirkas. Pirmajame reportaže Amos ir jo sūnus Karlas - Frederikas žvejoja povandeninėje žūklėje ir sugauna vieną nuostabiausių, gyvenančių po vandeniu butybių - Grenlandijos ryklį. Ši žuvis yra 4 metrų ilgio ir sveria apie pusę tonos.

Europą savo gniaužtuose laiko sniegas ir šaltis: visame žemyne žiemiški orai paralyžiavo automobilių ir lėktuvų eismą. Daugelyje valstybių iškrito nemaža sniego danga. D. Britanijoje dėl sniego uždaryti oro uostai, praneša užsienio žiniasklaida. Dideli šalčiai įtakojami nuo Arkties atkeliavusių orų, kurie nebūdinti daugumai Vakarų ir Centrinės Europos valstybių.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Arktis turi likti „taikos zona“. Pretenzijas į šį daug išteklių turintį regioną pareiškė penkios valstybės. „Manome, kad būtina Arktį išlaikyti kaip taikos ir bendradarbiavimo zoną. Visi žinome, kad Arktyje vienam gyventi sunku“, – pirmąkart rengiamame Arkties forume Maskvoje kalbėjo V. Putinas.

Nors daug kas nelabai tiki virtualių enciklopedijų teikiamomis žiniomis, populiariausia iš jų „Wikipedia (http://lt.wikipedia.org/wiki/Arktis) taip aiškina Arkties pavadinimo kilmę: keliaujant į šiaurę dangaus skliauto šiaurinis polius vis labiau kyla virš horizonto, pasirodo Šiaurinė ir kitos žvaigždės. Jos sudaro du žvaigždynus – Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo Ratus.

„Greenpeace“ teigia uždariusi Arktikos vandenyne esantį, britų naftos kompanijai priklausantį gręžinį. Keturi alpinistai okupavo gręžinį vos išaušus. Aplinkos gynėjai sakė, kad keturi protesto dalyviai išvengė mažos danų jūrų laivyno flotilės ir policijos, saugančios Bafino pusiasalyje, Grenlandijoje, esančius gręžinius, rašo guardian.co.uk. „“Greenpeace“ protestantų laivas „Esperanze“ atplaukė praėjusią savaitę.

Arktis – šiaurinė poliarinė Žemės rutulio dalis. Daugiausia tai – žmonių negyvenamos Arkties vandenyno pakraščiais plytinčios poliarinės dykumos ir ledynai. Tad nieko keisto, kad ilgą laiką šis regionas sulaukdavo nebent mokslininkų, tyrinėjančių ledynus ir vietinę florą bei fauną, dėmesio. Esminiu pokyčiu galima laikyti 2007 m. rugpjūčio 2-ąją. Tądien Rusija pasiuntė savo batiskafą į daugiau kaip 4 kilometrų gylį netoli Šiaurės ašigalio.

Viena svarbiausių rekordinio jūros ledo ploto Arktyje mažėjimo priežasčių – stiprėjantys vėjai, o ne pasaulinis atšilimas, teigia Japonijos mokslininkai. Jų atliktas tyrimas gali paaiškinti itin didelį Arkties jūrinio ledo dangos sumažėjimą 2007 ir 2008 m. vasaromis, teigia britų dienraštis „Daily Mail“. Po tokio dramatiškos ledo plotų susitraukimo kai kurie specialistai paskelbė, kad tai yra klimato šiltėjimo pasekmė, ir maždaug po 10 metų Arkties vandenyne vasaromis visai nebeliks ledo.

Metanas iš nestabilaus amžinojo įšalo Arkties vandenyno dugne į atmosferą skverbiasi sparčiau, nei mokslininkai numanė. Šis procesas gali paspartinti globalųjį klimato šiltėjimą, teigia ketvirtadienį savo tyrimo rezultatus pristatę mokslininkai. Laikotarpiu nuo 2003 iki 2008 metų tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Aliaskos Fairbankso universiteto tyrinėtojų Natalijos Šakchovos ir Igorio Semiletovo, analizavo Rytų Sibiro Arkties šelfo vandenis.

Ar žinote, ką labiausiai mėgsta baltieji lokiai? Ogi paprasčiausią duoną. Rusijos povandeninių laivų įgulos Arktyje tai nustatė eksperimentiniu būdu. Duona lokiams taip patinka, kad jie rizikuoja dėl jos šokinėdami nuo vienos lyties ant kitos, ir ateina prie paviršiun iškilusių laivų jos kaulyti.