arktis

Per pastarąjį šimtmetį klimatas sparčiai atšilo. Žinoma, skirtingose pasaulio vietose tai vyksta nevienodu greičiu. Temperatūra Arktyje auga daug greičiau nei likusioje planetos dalyje, tačiau ištirpę Arkties ledynai gali paveikti ir visą likusį pasaulį, žinoma, ir Lietuvą. Pagal klimatologus, šiaurės poliarinėje srityje jau dabar yra žiema, bet didžiuliai plotai dar nėra padengti ledu.

Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija ateinantiems penkeriems metams blokavo planus Arkties šelfe gręžti naujus naftos ir dujų gręžinius, pranešė administracija. Šiuo laikotarpiu Vašingtonas neketina suteikti licencijų naftos ir dujų žvalgybai ir gavybai šelfe Čiukčių jūroje, Boforto jūroje ir Kuko įlankoje. Licencijų gavybai šiose vietose klausimas bus svarstomas tik 2022 metais.

Tirpstantys Arkties ledynai atidengė naujus tranzito kelius bei atskleidė mažiausiai 22 proc. dar neatskleistų naftos ir dujų šaltinių. JAV žiniasklaida pažymi, kad Rusija greitai prisitaikė prie pasikeitusios situacijos. Rusijos pajėgų stiprinimas Rusijos karinių pajėgų stiprinimą Arkties regione iššaukia NATO, o taip pat Norvegijos ir JAV politikų nerimą. Vašingtonas viešai pripažino, kad būtina spręsti Maskvos ketinimus įsitvirtinti Šiaurėje.

Šiemet Arktyje ir ją supančiuose vandenyse ledynų tirpimo sezonas prasidėjo su trenksmu. Tikėtina, kad šią vasarą bus pasiektas naujas ištirpusio ledo rekordas. Kovo mėnesį Arktyje buvo užfiksuotas rekordiškai žemas ledo prieaugis ir po to sekė greitas ledynų tirpimas gegužės mėnesį. Tirpimas kiek sulėtėjo birželį, tačiau rugpjūtį vėl pagreitėjo, skelbia NASA kosminių tyrimų centras.

Rusija pateikė Jungtinėms Tautoms paraišką dėl papildomų 1,2 mln. kvadratinių kilometrų Arkties šelfo, tampančio tarptautinių santykių įtampos tašku. Paraiškoje, kuria siekiama paremti 2001 metais JT Kontinentinio šelfo ribų komisijai pateiktą pretenziją, Rusija teigia, kad tyrimai parodė, jog ji turi teisę į šią teritoriją, kuri dydžiu prilygsta Pietų Afrikai. Šiai teritorijai priklausytų ir Šiaurės ašigalis, o Rusija potencialiai įgytų prieigą prie maždaug 4,9 mlrd.

Aktyvistai, nusistatę prieš naftos telkinių paieškos ir žvalgymo gręžinius Arktyje, planuoja šeštadienį surengti plaukimą kajakais ir kitais laiveliais Elioto įlankoje prie Sietlo miesto, kur dviem dienomis anksčiau buvo atplukdyta didžiulė gręžimo platforma, kuri yra pagrindinė naftos milžinės „Shell“ Arkties gręžybos flotilėje.

Didelėje pasaulio dalyje žmonės nukreips akis į dangų, laukdami saulės užtemimo, nors vienintelės sausumos teritorijos, kuriose Mėnulis visiškai uždengs saulės diską, bus toli šiaurėje esantis Svalbardo salynas ir Danijai priklausančios Farerų salos. Jeigu orai bus palankūs, dalinį užtemimą bus galima stebėti didelėje dalyje Europos, Šiaurės Afrikoje, Centrinėje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Penktadienį Mėnulio šešėlis nukryps ant Žemės paviršiaus 7 val. 41 min. Grinvičo (9 val. 41 min.

Vienas čekas turistas ketvirtadienį buvo sužeistas baltojo lokio Norvegijos arktinėse Svalbardo salose, pranešė policija, o šis incidentas vaizdžiai pademonstravo, kokie pavojai tyko lankytojų, atvykusių į tą atokų regioną stebėti penktadienį įvyksiančio visiško Saulės užtemimo. „Vienas žmogus buvo lengvai sužeistas, kai buvo užpultas baltojo lokio“, – policijos inspektorius Sidselas Svarstadas sakė naujienų agentūrai AFP.

2014 metais mūsų planetą kepino rekordiškai aukštos temperatūros; 2014-ieji buvo karščiausi per daugiau kaip 100 metų, keldami dar didesnį susirūpinimą dėl pasaulinio šiltėjimo, pareiškė penktadienį JAV mokslininkai. Labai laukta Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) ataskaita patvirtino nepriklausomą JAV kosmoso tyrimų agentūros NASA analizę ir priėjo tos pačios išvados. „Rekordinė šiluma plito per visą pasaulį“, sakoma NOAA ataskaitoje.

Arkčiai šylant, Euraziją gali užklupti itin šaltos žiemos. Tyrimai rodo, kad šiltesnis Šiaurės ašigalis turėtų lemti šaltesnes, ekstremalesnes žiemas Eurazijoje. Dabar Eurazijos klimato modeliais paremtas tyrimas rodo, kad šaltesnės nei įprastai žiemos bus dvigubai tikėtinesnės. Bet yra kabliukas – šis poveikis ilgai nesitęs. Sraujymė yra greitas oro srautas iš vakarų į rytus, paprastai laikantis Arkties orų sistemą aplink ašigalį.

Praėjęs mėnuo buvo karščiausias rugsėjis visoje planetoje pagal sausumos ir vandenyno paviršiaus temperatūrų vidurkį nuo 1880 metų, kai buvo pradėta registruoti šiuos rodiklius, pranešė pirmadienį JAV vyriausybė.

Klimato kaita ne tik atneša naujų pavojų, bet ir atveria naujų galimybių. Jų suteikia vis patogesnis laivybai Šiaurės jūrų kelias. Šylantis Arkties vandenynas kasmet vis labiau vaduojasi iš jį kaustančių ledų, vis ilgesniam laikui atverdamas trumpiausią jūrų kelią iš Europos į Aziją, bekraštėmis Rusijos šiaurinių pakrančių platybėmis nusidriekusį daugiau nei 5 600 km.

Prieš 7 metus Nobelio Taikos premija už klimato kaitos kampaniją apdovanotas JAV viceprezidentas Alas Gore'as kalbėjo, kad „šiaurės ašigalio ledo kepurė krinta nuo skardžio: 2014 m. vasarą jos turėtų nelikti.“ 2014 m. vasara baigėsi vakar, o naujausios palydovinės nuotraukos byloja, kad Arkties ledo kepurė nuo 2012 m padidėjo, įvairiais skaičiavimais, nuo 43 iki 63 proc.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Maskva turi stiprinti, ir ekonomiškai, ir politiškai, savo padėtį gamtos išteklių turtingoje Arktyje, kur ir kitos šalys turi savo interesų.

Danijos ir Grenlandijos geologinių tyrimų centro daktaras Jasonas Boxas pareiškė, kad nuo Arkties vandenyno dugno kyla didžiuliai metano burbulai – tokie dideli, kad metanas taps pagrindiniu veiksniu pasaulinio klimato pokyčių aplinkybėmis. „Jei atmosferą pasieks nors maža dalis Arkties dugne glūdinčių dujų – mums šakės“, - pareiškė mokslininkas.

JAV naftos milžinė „Exxon Mobil“ šeštadienį pradėjo gręžimo darbus Rusijos vandenyse ekologiškai jautriame Arkties regione, o Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas šį žingsnį gyrė kaip bendradarbiavimo pavyzdį, nors Vašingtonas yra paskelbęs griežtas sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje.

Kokia bus žiema, gana tiksliai prognozuoti galima jau rugsėjo mėnesį, mano JAV mokslininkai. Taip teigiama mokslo žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtame jų straipsnyje. Tokią išvadą tyrimo autoriai priėjo analizuodami meteorologinius duomenis apie rudens ir žiemos orus Europoje per paskutiniuosius 30 metų. Paaiškėjo, kad žiemos orai koreliuoja su Arkties jūrinio ledo storiu rugsėjo mėnesiais.

Nauji palydoviniai NASA stebėjimai mokslininkus įtikino, kad spartus Arkties ledo dangos tirpimas gali būti susijęs su šiltomis upėmis, kurių vanduo dėl klimato kaitos tampa vis šiltesnis.

Dėl Arkties jūrinio ledo dangos mažėjimo, kurį sukelia klimato atšilimas, Žemė sparčiai praranda gebėjimą atspindėti saulės šviesą – albedą, teigia mokslininkai. Vasaros sezono metu Arktyje atviro vandens plotai būna vis didesni, o tamsus jo paviršius mažiau atspindi į kosmosą saulės šviesą. Tai reiškia, kad Žemės paviršius sugeria daugiau saulės šiluminės energijos, nei buvo manoma iki šiol, atskleidė naujas JAV mokslininkų tyrimas.

Arktinių šalto oro masių prasiskverbimas į toli nuo Arkties esančius regionus, vis labiau į pietus link pusiaujo, klimatologų laikomas meridianinės oro pernašos stiprėjimo požymiu. O tai susiję su žmogaus poveikiu klimato sistemai, tai yra, šiltnamio efekto stiprėjimu, teigia Pasaulio gamtos fondo (WWF) Rusijos skyriaus vadovas Aleksejus Kokorinas.

Rusijos teismas pratęsė kardomąjį areštą visiems 30 aktyvistų, kurie buvo suimti atviroje jūroje per tarptautinės žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ protestą dėl naftos paieškų ir gavybos Arktyje, penktadienį pranešė šis judėjimas, pažadėjęs apskųsti teismo sprendimą.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys pasmerkė Rusijos veiksmus sulaikant ir įkalinant tarptautinės žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ narius, kurie taikios akcijos metu protestavo prieš Rusijos naftos milžinės „Rosneft“, priklausančios „Gazprom“, ketinimą gręžti jūros dugną netoli Arkties nacionalinio parko. Lietuvos žaliųjų partija Rusijos ambasadai išsiuntė laišką su raginimu paleisti areštuotus žaliųjų organizacijos narius.

Dėl šaltos arktinės vasaros beveik milijonu kvadratinių mylių padidėjo vasarą ledu padengtos teritorijos Arktyje, palyginti su tuo pačiu metų laiku 2012-aisiais. Tokia tendencija jau buvo išpranašauta „BBC“ televizijos prieš šešerius metus, todėl vis daugiau mokslininkų pradeda kalbėti, kad visuotinis atšilimas baigėsi, prasideda atšalimo periodas, rašo dailymail.co.uk.

Pirmoji Kinijos prekybinio laivo kelionė per „Šiaurės rytų koridorių“ leis didžiausiai pasaulio eksportuotojai paspartinti savo prekybą. Jūrinis prekybos kelias pro šiaurinius Rusijos krantus dėl pasaulinio atšilimo tapo praplaukiamas. Kinijai tokie pokyčiai sutrumpins eksporto kelią iki Europos tūkstančiais kilometrų. Prekybinis laivas, kuris priklauso Kinijos milžinei COSCO, išplaukė iš šiaurės rytų Daliano uosto praėjusią savaitę ir plauks 5,4 tūkst. kilometrų iki Roterdamo uosto.

Mokslininkai teigia, kad iš tirpstančios Arkties besiveržiantys milžiniški metano kiekiai pasauliui turės milžiniškos ekonominės žalos, skelbia BBC. Skaičiuojama, kad susikaupusių dujų išsiveržimas pasauliui kainuotų 60 trln. JAV dolerių – tiek 2012 m. siekė bendra pasaulio ekonomika.

Paprastai Šiaurės ašigalio vandenis slepianti stora ledo danga šią vasarą neatsilaikė prieš šiltus orus Arktyje: po dviejų savaičių neįprasto atšilimo Šiaurės ašigalyje ėmė formuotis „ežeras“ – didelė properša ledo dangoje. Šį liepos 13 dieną prasidėjusį procesą nufilmavo ant ledo dangos Šiaurės ašigalyje pernai vasarą JAV mokslininkų įrengtos NPEO (North Pole Environmental Observatory) stebėjimų stoties vaizdo kamera, praneša „Dailymail.co.

Mokslininkai nustatė, kad ekonominė žala dėl Arkties jūrinio ledo ir pakrančių įšalo tirpimo bus milžiniška, nes Arkties regiono stabilumas yra itin svarbus viso pasaulio klimato sistemai. Apskaičiuota, kad ekonominiai nuostoliai dėl šylančios Arkties turėtų siekti apie 70 trilijonų dolerių, o tai pranoksta vidutinį pasaulio ekonomikos metinį lygį.

 Pasaulinis atšilimas per pastaruosius 30 metų nuardė 80 proc. Arkties ledynų. Nykstantys ledynai nebegali užtikrinti pakankamos šalto oro srauto galios, todėl žiemos vėsa Šiaurės platumose laikosi vis ilgiau ir ilgiau. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pasaulinis atšilimas didelėje Žemės teritorijos dalyje atėmė galimybę džiaugtis ankstyva pavasario šiluma. Tačiau klimato mokslininkams tai neatrodo keista – visos planetos ekologinės sistemos yra labai glaudžiai susijusios.

Jei ištirps Arkties archipelago sniegas, jūros lygis pakils 35 milimetrus. O Kanados arktinis ledynas tirpsta sparčiai ir negrįžtamai, pastebi tyrinėtojai. Utrechto universiteto (Nyderlandai) mokslininkai imitavo Kanados arktinio ledyno tirpimo procesą XXI-ajame amžiuje, praneša „Science News“. Buvo atsižvelgta į visuotinio klimato atšilimo prognozes. Tyrimas parodė, kad maždaug 2100-aisiais ledynas bus praradęs apie 12,4 trilijonų tonų sniego.

„Galėtume iš naujo užšaldyti Arktį – tai nesunkiai įmanoma ir net kainuotų ne itin daug, - pareiškė Harvardo universiteto taikomosios fizikos mokslininkai. – Tai pajėgtų bet kuri turtingesnė valstybė. Vienintelis klausimas – ar to tikrai reikia?“ Arkties ledynai pasiekė rekordines „žemumas“ – šios vasaros pabaigoje susitraukė iki neregėtai mažos teritorijos. Dabar šiaurinio poliaus ledo kepurė prilygsta tik pusei devintame dešimtmetyje Arktį gaubusios ledo kepurės.

Rusija, anot vicepremjero Dmitrijaus Rogozino, jau XXI amžiaus viduryje gali netekti suverenumo, jei šalis dabar pralaimės kovą dėl Arkties, praneša agentūra "RIA Novosti". "Mums yra labai svarbu apibrėžti savo nacionalinius interesus Arkties regione, - pareiškė D. Rogozinas antradienį Maskvoje.

Pirmadienį veiklą Arktyje pradėjo ant ledo lyties pastatyta stotis „Šiaurės ašigalis-40“. Tikimasi, kad plaukiojanti stotis turės svarbų vaidmenį Rusijos moksliniuose Šiaurės regiono tyrimuose, skelbia „RIA Novosti“. „Rusijos mokslininkai susiduria su įvairiais iššūkiais ir pripažįsta mūsų šalies svarbią užduotį šiose platumose“, - teigė ekspedicijos „Arctic 2012" vadovas Vladimiras Sokolovas. Stotyje, simboliškai pavadintoje „Rusija“, per ateinančią žiemą dirbs apie 16 tyrėjų.

Netikėtai spartus Arkties jūrinio ledo tirpimas gali turėti nenuspėjamų pasekmių visai planetai, tvirtina pasaulinį pavojų skelbiantys ekspertai. Kolumbijos universitetas (JAV) ir aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ įvairių sričių specialistus sukvietė į renginius, skirtus aptarti naujausius JAV nacionalinio Sniego ir ledo duomenų centro (NSIDC) paskelbtus stebėjimų rezultatus, pranešė „Physorg.

Rusija statys didžiausią branduolinį ledlaužį, pranešė BBC. Jungtinės Karalystės ekspertas teigia, kad taip Rusija bandys pritraukti daugiau užsienio prekybinių laivų. Naujasis ledlaužis bus galingesnis ir galės plaukioti Arkties vandenyse bei Sibiro upėse. Ekspertas iš Jungtinės Karalystės Metju Vilisas (Matthew Willis) teigia, kad tai padės pritraukti daugiau komercinių laivų iš užsienio. Šiuo metu Rusija yra vienintelė valstybė, turinti branduoliniais reaktoriais varomų ledlaužių.

Mokslininkai perspėja, kad šią vasarą Arkties ledyno tirpimas buvo rekordinis ir kad tai - besitęsiančio proceso dalis, praneša BBC. Norvegijos mokslininkai teigia, kad Arkties ledas darosi vis plonesnis ir silpnesnis. Praeitą mėnesį Arkties vandenyną dengiantis ledas nutirpo daugiausia nuo to laiko, kai prieš 30 metų buvo pradėta jį stebėti Žemės palydovais. Ledas tirps dar mažiausiai savaitę, nes paprastai tirpimas sustoja rugsėjo viduryje, kai pradeda vėsti oras.

Arkties vandenyno jūrinio ledo danga šią vasarą vėl smarkiai sumažėjo. Mokslininkų teigimu, tai gali lemti rimtus aplinkos pokyčius tik Šiaurės pusrutulyje, bet ir toli už jo ribų. Lavalio universiteto (Kanada) profesoriaus Louis Fortier teigimu, Arkties ledo dangai būdingi sezoniniai ploto svyravimai, o spartūs klimato pokyčiai šiame pasaulio regione aplinkai atsiliepia žymiai labiau, nei bet kurioje kitoje mūsų planetos dalyje.

Gamtosaugininkai sunerimę, šią vasarą ledas virš Arkties vandenyno traukiasi neregėtais tempais. Tačiau kol žalieji rengia protestus, siekdami atkreipti dėmesį Arkties regiono faunai ir florai iškilusius pavojus , jūrininkai trina rankas ir skaičiuoja būsimus pelnus. Šiaurės ašigalis pretenduoja tapti komercinės laivybos greitkeliu, rašo „France24“. Kinija tapo paskutiniąja valstybe, kuri nutarė prisijungti prie Šiaurės koridoriaus eksploatavimo.

Kanados vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad pratęs ketverius metus trunkančią dviejų laivų iš 1845–1846 metų Franklino ekspedicijos į Arktį paiešką, rašo „Reuters“. Narai ir archeologai nuo 2008 metų bando rasti britų laivus „HMS Erebus“ ir „HMS Terror“ , kurie ieškojo legendinio Šiaurės vakarų koridoriaus tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų, kai įstrigo lede. Seras Johnas Franklinas ir jo 128 narių komanda mirė, o laivai pradingo.

Ar Šiaurės ašigalis priklauso Grenlandijai, o platesne prasme – Danijai, su kuria ši politiškai susijusi? Į šį klausimą mėgins atsakyti į Arktį vykstantys danų geologai. Jie tikisi, kad nuo dabar iki rugsėjo vidurio jų surinkti seisminiai duomenys pagrįs Danijos ir Grenlandijos pretenzijas į 150 tūkst. kvadratinių kilometrų teritoriją, besidriekiančią į šiaurę nuo Grenlandijos ir apimančią naftos ir dujų išteklių gausa pasižyminti Arkties jūros dugną.

Vakarų Rusijos karinių oro pajėgų daliniai šiais metais pradės ruoštis bazių atidarymui Arkties regione, remdamasi oro pajėgų vadu generolu majoru Igoriu Makuševu praneša „RIA Novosti“. Kariniai aerodromai Arktyje buvo naudojami sovietų laikais, tačiau 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai jie buvo uždaryti. „Mes pradėsime aerodromų atidarymą Naujojoje žemėje ir Narjan Mare dar šią vasarą“, - per spaudos konferenciją Sankt Peterburge sakė I. Makuševas.

Tik filmuose amerikiečių povandeniniai laivai kyla į Arkties vandenyno paviršių per kelių metrų storio ledą it šampano kamščiai. Tikrovėje reikia gerokai pasidarbuoti. Ir ne tik laivo įgulai.

Smarkiai mąžtantis Arkties jūros daugiamečio ledo sluoksnis gali paskatinti cheminę reakciją, dėl kurios gali susidaryti nuodingo gyvsidabrio telkiniai, parodė NASA tyrimas. Mokslininkai išsiaiškino, kad storą, daugiametį Arkties ledą keičia plonesnis ir druskingesnis ledas, kuris į orą išskiria bromo. Į aplinką patekęs bromas sąveikauja su saulės šviesa ir šalčiu, pasakoja Sonas Nghiemas, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkais ir tyrimo vadovas.

Tyrimo duomenys rodo, kad, laipsniškai mažėjant Arkties jūrinio ledo plotams, žiemos kai kuriose Europos, Šiaurės Amerikos ir Kinijos dalyse darosi šaltesnės, praneša BBC. Pasaulio temperatūra kyla, o ledu padengta Arkties vandenyno dalis mažėja. JAV ir Kinijos mokslininkų komanda išsiaiškino, kad tai daro įtaką atmosferos sraujymėms, kurios atneša šaltą orą ir sniegą. JAV ir Kinijos mokslininkai stebėjo orų permainas ir naudojosi kompiuterinio modeliavimo programomis.

Šiltėjantys vandenynai ir tirpstantis jūrų ledas didžiausią įtaką turi grenlandiniams ruoniams, kurie yra pagrindiniai kanadiečių kasmetės medžioklės taikiniai, praneša BBC. JAV Duko universiteto mokslininkai nustatė, kad jūros ledynai ruonių veisimosi vietose per pastaruosius 30 metų traukėsi maždaug 6 proc. per dešimtmetį. Pasak mokslininkų, tikėtina, jog pastaraisiais metais žuvo ištisos jauniklių vados.

Arkties ledo dangos mažėjimas pastaraisiais dešimtmečiais yra dėmesio centre ir byloja apie globalinį atšilimą. Ištirpusio ledo kiekis bei pastovūs ledynų atsiskyrimai tapo ekologiniu barometru, pagal kurį aplinkosaugininkai apskaičiuoja, kaip greitai mūsų planeta šyla. Vis dėlto, ištyrę nuosėdines uolienas Disraelio fiordo dugne netoli Kanados, tyrėjai nustatė, kad didžiulis ledo skilimas prieš 1400 metų galėjo prisidėti prie arkties ledo sumažėjimo praeityje.

Nuo ultravioletinių spindulių Žemę saugančiame ozono sluoksnyje virš Arkties vandenyno pirmą kartą per visą stebėjimų istoriją užfiksuota didžiulė skylė. Apie tai žurnale „Nature“ pranešė tarptautinė tyrėjų grupė iš Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, išnagrinėjusi 30 stebėjimo stočių Arktyje ir šiek tiek į pietus nuo jos duomenis. Skelbiama, kad ozono sluoksnio properšos virš Arkties plotas siekė apie 2 milijonus kvadratinių kilometrų.

Skelbiama, kad ozono sluoksnio sumažėjimas virš Arkties yra ypač žymus. BBC teigimu, mokslininkų skaičiavimu, ozono sluoksnis ypač suplonėjo. Virs Arkties atsiradusios ozono skylės gali reikšti, kad šis reiškinys gali būti susijęs su klimato kaita Žemėje. Ozono sluoksnis virš Arkties žiemą rekordiškai suplonėjo ir dėl itin didelių šalčių stratosferoje.

„Pasak oficialios Kanados valdžios versijos, tai viso labo yra tik mokymai, tačiau realybėje operacija kodiniu pavadinimu Nanook liudija tik apie vieną dalyką – kokia svarbia tapo Arktis kaip strateginė vieta ir gamtos resursų šaltinis“, – teigia straipsnis, kurį publikuoja La Stampa. Nuo rugpjūčio labiausiai į Šiaurę nutolusios gyvenamosios Arkties vietovės rajone koncentruojasi Otavos karinės pajėgos: sausumos, oro bei povandeninės.

Arkties jūrinio ledo plotas susitraukė iki mažiausio dydžio nuo pat palydovinių stebėjimų pradžios, pranešė Brėmeno universiteto (Vokietija)  Aplinkosaugos instituto mokslininkai. Jų duomenimis dabar ledo dangos Arkties vandenyne plotas – 4,24 mln. kvadratinių kilometrų. Tai pats mažiausias Arkties jūrinio ledo plotas nuo pat 1972-aisiais pradėtų palydovinių stebėjimų.