arktis

Trys Šiaurės Europos šalys susitarė sukurti Arkties „karinio transporto koridorių“, kuriuo būtų galima nukreipti karius ir įrangą į Suomiją tvyrant įtampai su kaimynine Rusija, ketvirtadienį pranešė Norvegijos ministras pirmininkas. Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store gyrė šį „svarbų žingsnį“, pareiškęs, kad tai naujausias saugumo manevras po Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO.

Arkties gulage, į kurį Vladimiras Putinas siunčia mirti tokius savo oponentus kaip Aleksejus Navalnas, kaliniai priversti kęsti minusinę temperatūrą ir jiems net grasinama išprievartavimu, jei nesumokės kyšių sargybiniams. Vieną iš labiausiai sukrečiančių pasakojimų apie gyvenimą IK-6 kalėjimo kolonijoje Omsko mieste Rusijos užšalusiame Sibiro regione pateikia žurnalistas ir politinis kalinys Vladimiras Kara-Murza.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sausio 26 dieną pritarė branduolinio ledlaužio, kuris galėtų padėti išplėsti jo šalies prekybos kelius, statybai. Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, V. Putinas leido statyti laivą, pavadintą „Leningrad“, per kilio paklojimo ceremoniją Sankt Peterburge.

Tirpstančiuose ledynuose ir dirvožemiuose mokslininkai atrado senovinį virusą, kuris yra apie 50 tūkst. metų senumo. Mokslininkų manymu, jei daugiau klimatas šils taip sparčiai, kaip šyla dabar – mus gali pasiekti ligos, kuriomis sirgo žmonės prieš 300 tūkst. metų ir sukelti naują pandemiją. Tyrėjai jau išskyrė Metuzolos mikrobų – arba dar vadinamų zombių virusų – atmainas ir nuogąstauja, kad gali kilti nauja pandemija, kurią sukels liga iš tolimos praeities.

Įkalintas ir netikėtai kelioms savaitėms dingęs Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį papasakojo apie savo perkėlimą į griežto režimo kalėjimą Rusijos Arktyje. Pasakodamas apie kalėjimo sąlygas, A. Navalnas išreiškė susirūpinimą ir dėl savo saugumo.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas antradienį pareiškė, kad jaučiasi gerai po daugiau nei dvi savaites trukusio perkėlimo į kitą įkalinimo įstaigą Arktyje. „Nesijaudink dėl manęs. Man viskas gerai. Man visiškai palengvėjo, kad pagaliau tai įvyko“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė jis.  Kiek anksčiau JAV valstybės departamentas nurodė, kad vis dar yra susirūpinęs dėl Rusijos opozicijos lyderio gerovės ir jo kalinimo sąlygų.

Rusija ruošiasi išbandyti arba jau išbandė eksperimentinę sparnuotąją raketą su branduoliniu varikliu, kurios teorinis skrydžio nuotolis siekia daugiau nei 3 000 km, „Burevestnik“. Apie tai praneša „The New York Times“. Palydovinės nuotraukos ir iš oro užfiksuoti duomenys rodo, kad Rusijos Federacija atokioje bandymų aikštelėje Arktyje arba ruošiasi bandymas, arba juos jau atliko.

Iš ekspedicijos Arktyje sugrįžo Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda. Ten esančią lagūną jie lanko bei tyrinėja jau seniai ir šį kartą mokslininkus šokiravo tai, ką jie išvydo. Pasirodo, per metus šalia stovyklos esantis ledynas sumažėjo 50 metrų, jam pasitraukus ėmė veržtis Šiltnamio efektą skatinančios gamtinės dujos. O sutikę vieną vietinę gyventoją, mokslininkai net į tualetą pradėjo vaikščioti su šautuvais.

Rusija Arktyje pradėjo įgyvendinti didžiulio suskystintų gamtinių dujų (SGD) projekto „Arctic LNG 2“ pirmąjį etapą. „Arctic LNG 2“ yra vienas svarbiausių Rusijos projektų, kuriais ji siekia atverti Aziją ir Europą jungiantį šiaurinį jūrų kelią, o tai tapo įmanoma dėl visuotinio atšilimo ir dėl to tirpstančių ledynų.

Gruodžio pabaigoje Ukraina užgožė kitą svarbų JAV strateginį sprendimą – skirti lėšų Tulės karinės bazės Grenlandijoje išlaikymui. Galios valstybėms – JAV, Rusijai ir Kinijai – vis labiau konkuruojant dėl Arkties įsisavinimo šis karinis aerodromas tampa didelės strateginės reikšmės objektu, leisiančiu ne tik laiku susekti galimą balistinių raketų paleidimą, tačiau ir kitų šalių veiklą Arktyje.

Jungtinėse Valstijose ketvirtadienį dėl neeilinės, „kartą per šimtmetį“ pasitaikančios pūgos kilo kalėdinio laikotarpio kelionių chaosas – atšaukta tūkstančiai skrydžių, buvo uždaryti pagrindiniai keliai. Iš Arkties į šalies vidurį atkeliavus didžiuliam šalto oro frontui, gausus sniegas, iki 40 Celsijaus laipsnių speigas ir stiprus vėjas sugriovė atostogų planus tokiu metų laiku, kai keliaujama itin daug.

Nepaisant didelių nuostolių kare Ukrainoje, Rusija toliau plėtoja savo karines bazes Tolimosios Šiaurės regionuose netoli Arkties. CNN žurnalistai padarė tokias išvadas ištyrę palydovines nuotraukas, kurias leidinys gavo iš kompanijos „Maxar Technologies“.  Vienoje iš palydovinių nuotraukų pavaizduota nemažai Rusijos radarų bazių ir pakilimo takų, kurie buvo atnaujinti per pastaruosius metus.

Trumsėje (Norvegija) sulaikytas vienas vietos universiteto mokslininkas. Leidinio NRK duomenimis, į mokslo įstaigą jis atvyko 2021-aisiais, prisistatęs tyrinėtoju iš Brazilijos. Norvegų spec. tarnybos nustatė, kad iš tiesų gali būti rusų šnipas, kuris taikėsi sužinoti Norvegijos nacionalinio saugumo informaciją. Vienas Brazilijos piliečio dokumentus atvykdamas į šalį pateikęs vyras buvo sulaikytas Norvegijos Trumsės mieste, einantis į darbą Norvegijos Arkties universitete. Norvegų spec.

Iš ekspedicijos Arktyje grįžo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie užfiksavo klimato atšilimą įrodančius tirpstančius ledynus bei patyrė išskirtinių nuotykių. Nuo baltųjų lokių saugojosi budėdami pamainomis ir iš rankų nepaleisdami šautuvų bei ištyrė niekur kitur pasaulyje neegzistuojantį gamtos reiškinį. Arktyje užfiksuotas tirpstantis ledynas ir tyrinėtojai sako, kad pirmas įspūdis išvydus ledyną tiesiog užgniaužia kvapą. „Prie ledyno visiškai kitas grožis.

Rusija antradienį paskelbė apie tolesnius žingsnius perimant užsienio valdomas energijos projektų akcijas ir sakė, kad išpirks vieno Arkties naftos telkinio akcijas, dabar priklausančias prancūzų ir norvegų kompanijoms. Rusijos vyriausybė sakė pritarusi pasiūlymui šalies naftos kompanijai „Zarubežneft“ išpirkti prancūzų „TotalEnergies“ ir norvegų „Equinor“ akcijas projekte „Charjaga“. Tuo būdu „Zarubežneft“ turės 90 proc. projekto akcijų; likusios priklauso kitai rusų kompanijai.

Du mėnesius trunkanti naktis, žandus kandžiojantis šaltukas ir į kiemą bet kada galinti užklysti poliarinė meška. Tokioje kasdienybėje jau trečius metus gyvena Agnė Sokolovaitė-Bertašienė, kartu su vyru ir dviem dukromis išvykę gyventi į šiauriausią pasaulio miestą Logjyrbieną Špicbergene. Gyvenimas Arktyje, sako Agnė, iš pradžių visai netraukė, tačiau atvykusi į gyvenvietę, kurią jau nuo 2019 metų vadina namais, liko pakerėta.

Norvegijos institucijos nustatė pirmąjį paukščių gripo atvejį Svalbardo salyne, esančiame maždaug už 1 tūkst. kilometrų nuo Šiaurės ašigalio. Žinia sukėlė nerimą, kad virusas gali išplisti į kitas paukščių populiacijas šiame atokiame regione. Labai patogeniškas paukščių gripas (HPAI) šį mėnesį nustatytas poliarinei žuvėdrai, kurios gaišena rasta salyno sostinėje Longjyrbiene, sakoma ketvirtadienį paskelbtame gubernatoriaus biuro pranešime.

Vakarų Arkties tarybos boikotas gali smarkiai atsirūgti jį paskelbusioms šalims. Rusijos pajėgoms toliau žudant Ukrainos gyventojus, griaunant civilinius pastatus Ukrainoje, tautos ir organizacijos visame pasaulyje kritikuoja Maskvą ir skiria griežtas bausmes. Tačiau, nors tai ir yra pagrįsta, gali kilti dar didesnis pavojus. Čia Arkties taryba vaidina svarbų vaidmenį, rašo foreignpolicy.com.

Jungtinės Tautos antradienį oficialiai pripažino pernai Sibire užfiksuotus 38 Celsijaus laipsnius rekordine temperatūra Arktyje ir nurodė, kad tai yra „pavojaus varpas“. 38 laipsnių karštis buvo užregistruotas 2020 metų birželio 20 dieną Rusijos Verchojansko mieste ir tai aukščiausia kada nors užfiksuota oro temperatūra už poliaračio, paskelbė Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO). PMO pirmą kartą įtraukė rekordinį karštį Arktyje į savo pranešimų apie ekstremalius orus archyvą.

Į uostamiestį iš ekspedicijos Arktyje grįžo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie ne tik parsivežė įrodymų, kad ledynai ten sparčiai tirpsta, bet ir atrado unikalių gyvų organizmų, kurie užšalę lede išbuvo 20 000 metų, o šiam ištirpus, atsigavo ir gyvena toliau.  Net srovėmis tirpstančius ledynus Arktyje užfiksavo čia dešimties dienų ekspediciją surengę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie čia ir vyko tyrinėti, kaip pasaulinis atšilimas veikia Arkties ledynus.

Nedrąsų šunį ragina jūreiviai. Pasiklydęs ir ant ledo paliktas baltas keturkojis ilgą laiką ieško pagalbos, kol jį pastebi Arkties vandenyną kirtusios rusų laivyno pajėgos.    Laivo kapitonas Egoras Agapovas sako: „Penktadienį, gegužės 28 d. mūsų laivas plaukė ledo kanale ir buvo keturiomis myliomis nuo gretimo kaimo. Šunį pastebėjome šalia laivo, jį mūsų laivai galėjo sužeisti.

JAV išreiškė nerimą dėl rusų karinio dalyvavimo Arktyje augimo. Rusija į tai atsikerta teigdama, kad neleis „NATO šalims“ užvaldyti Arkties ir netgi prabilo apie „tradicines rusų žemes“. Už viso to, tikėtina, slypi ryškus ekonominis interesas – traukiantis dabartiniams Rusijos gamtos išteklių klodams yra ieškomos alternatyvos Arktyje. „JAV ir Danija kartu nerimauja dėl galimo Rusijos karinio dalyvavimo Arktyje.

Žaibavimas poliariniame rate yra ypač retas reiškinys, tačiau dėl šylančio klimato, žaibų arktyje užfiksuojama vis daugiau. Štai 2019 m. buvo užfiksuotas iki šiol šiauriausias šio reiškinio atvejis – žaibus buvo galima pamatyti vos 483 km nuo šiaurės ašigalio. Naujame tyrime teigiama, kad per artimiausius dešimtmečius arktyje žaibuos dvigubai dažniau.

Per visą rudenį ir žiemą Arkties vandenyne susidaręs ledas kovo 21 d. pasiekė maksimumą. Tačiau stebėjimai iš kosmoso parodė, kad situacija prastėja. Per visą laikotarpį, kuomet yra fiksuojami arktyje susidariusio ledo rodikliai, šios žiemos ledo apimtis yra septinta pagal mažumą. Toks pat ledo plotas buvo susidaręs 2007 m., ir yra mažiausias nuo 2018-ųjų. Tais metais užšalęs plotas – antras mažiausias. Bendras šiemet susidariusio ledo plotas siekė apie 14,77 mln. kv.

Rusijos kasybos milžinei „Norilsk Nickel“ penktadienį buvo skirta beveik 2 mlrd. JAV dolerių (1,66 mlrd. eurų) bauda dėl praeitais metais vienoje iš jos patronuojamų įmonių Arktyje įvykusio didžiulio kuro išsiliejimo. Rusijoje dažnos ekologinės katastrofos, kurios paprastai vyksta dėl pasenusios infrastruktūros, tačiau kuro išsiliejimas prie Norilsko miesto pernai gegužę buvo viena didžiausių pastaruoju metu.

Mokslininkai aptiko įrodymus, kad Arkties vandenyno įšale esančios metano sankaupos pradeda veržtis į paviršių. Ekspertų teigimu, šiuo metu šis reiškinys didelės grėsmės nekelia, tačiau gąsdina pats proceso, kurio sustabdyti jau nėra kaip, pradžia. Laptevų jūroje 350 metrų gylyje užfiksuotas didelio masto šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimas, o mokslininkai nerimauja, kad tai pagreitins visuotinio atšilimo tempą.

Du tyrinėtojai Arktyje akis akį susidūrė su mirtimi, kai jie nusprendė užsilipti ant ledkalnio. Po kelių akimirkų didžiulis ledo masyvas apvirto ir tik per plauką neužmušė ir nenugramzdino vyrų į jūros dugną. Tyrinėtojai Mike'as Hornas ir Fredas Rouxas dalyvavo ekspedicijoje, kurios metu tyrinėtojų komanda jachta plaukiojo aplink Svalbardą esančiuose vandenyse. Platformoje „Youtube“ paviešintame įraše matyti, kaip Mike'ą ir Fredą jachta plaukusi komanda palieka prie ledkalnio.

Arktyje esančiame Norvegijai priklausančiame Svalbardo salyne šeštadienį buvo užfiksuota aukščiausia istorijoje oro temperatūra, pranešė šalies meteorologijos institutas. Mokslininkų duomenys rodo, jog pasaulinis atšilimas Arktyje vyksta dvigubai sparčiau nei likusioje planetos dalyje.

Rusijos tyrėjai trečiadienį sulaikė tris darbuotojus, įsidarbinusius elektrinėje, iš kurios nutekėję į tūkstančiai tonų dyzelino užteršė didelės Arkties teritorijos gruntą ir vandens telkinius. Gegužės pabaigoje daugiau nei 21 tūkst. t degalų nutekėjo į vietos upę, pratrūkus dyzelino rezervuarui Rusijos kasybos konglomerato „Nornikel“ patronuojamosios bendrovės NTEK šiluminėje elektrinėje, įsikūrusios už Šiaurės poliaračio esančiame Norilske.

Rusijai pavyko sustabdyti išsiliejusio dyzelino plitimą viena Arkties upe, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė Nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovė. „Sustabdėme naftos produktų plitimą... visomis kryptimis, dabar jie niekur nebeplinta“, – sakė už avarijos padarinių likvidavimą atsakingos darbo grupės atstovė. Pasak aplinkosaugininkų, penktadienį įvykęs išsiliejimas yra didžiausia kada nors įvykusi tokio pobūdžio nelaimė Arkties regione.

Milžiniškas Rusijos atominis ledlaužis „Arktika“, laikomas pajėgiausiu tokio tipo laivu ir Maskvos ambicijų naudoti Arkties išteklius simboliu, šeštadienį sugrįžo į Sankt Peterburgą po dvi dienas trukusių bandymų. Didžiulis 173 metrų ilgio ir 15 metrų pločio laivas yra skirtas vesti tanklaivius, transportuojančius suskystintas dujas iš Arkties.

Vieno kaimo Rusijos tolimojoje šiaurėje pakraštyje susirinko 56 baltieji lokiai, kurie laisvai klajoti ir maitintis negali dėl nepakankamo Arkties ledo, pranešė aplinkosaugininkai ir vietos gyventojai. Pasaulio gamtos fondo (WWF) Rusijos skyrius nurodė, kad kalta klimato kaita – neįprastai aukšta temperatūra neleido prie krantų susiformuoti ledui. WWF pranešime sakoma, kad 56 sulysę baltieji lokiai susirinko 1 kv.

Tomsko politechnikumo mokslininkai, kartu su kitų Rusijos mokslo centrų ir universiteto kolegomis, nuvykę mokslinės ekspedicijos į Rytų Arkties regioną užfiksavo rekordinį metano dujų kiekį Rytų Sibiro jūroje. Specialistai, „plika akimi“ išvydę dujų fontanus, tokį reiškinį sieja su klimato atšilimu ir įvardija galimas grėsmes.  „Tai pats galingiausias fontanas, per visą stebėjimo laikotarpį“, – pažymėjo ekspedicijos dalyvis, profesorius Igoris Semiletovas.

Rusijos karinio laivyno buksyru „Altaj“ plaukusiai mokslininkų komandai teko valtimi sprukti nuo juos užpuolusių jūrų vėplių ekspedicijos Arktyje metu. Jūrų vėplio patelės rūstybę rusai užsitraukė pernelyg priartėję prie vėplių šeimynos.  Prano Juozapo Žemėje Arktyje ekspediciją vykdę Rusijos geografų draugijos mokslininkai susidūrė su netikėta grėsme, kuomet pabandė išsilaipinti archipelage.

Rusijos Arktyje rasta didžiulio prieš 32 tūkst. metų nugaišusio vilko galva, puikiai išsilaikiusi amžinajame įšale, pranešė mokslininkai. Tankiu kailiu padengtą galvą praėjusią vasarą Tirechtiacho upės pakrantėje atokioje Sachos (Jakutijos) respublikoje rado vienas vietos gyventojas. 41 centimetro ilgio kaukolėje gerai išsilaikė smegenys, minkštieji audiniai ir galingi dantys. Mūsų laikais gyvenančių vilkų kūno ilgis paprastai siekia nuo 66 iki 86 centimetrų.

Rusija planuoja iki 2030 metų turėti ledlaužių laivyną, kuris ištisus metus užtikrintų laivybą Šiaurės jūrų keliu, pareiškė valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas. Dabar Rusijos atominių ledlaužių laivyną sudaro vienas 60 megavatų (MW) galios ir trys 40 MW galios ledlaužiai. „Per artimiausius trejus metus atominių ledlaužių laivyną papildys dar trys laivai.

Rusija pažadėjo užtikrinti Šiaurės jūrų kelio saugumą ir šalies vyriausybė jau parengė užsienio karo laivų plaukimo šia laivybos magistrale Arktyje taisykles, rašo laikraštis „Izvestija“, remdamasis redakcijos turimu dokumentu. „Remiantis naujomis taisyklėmis, užsienio valstybė likus 45 paroms iki numatytos savo laivų plaukimo Šiaurės jūrų keliu pradžios turės atsiųsti apie tai pranešimą.

 Rusų kariai šiemet reguliariai patruliuos Arktyje, antradienį paskelbė Šiaurės laivynas. „2019 metais Šiaurės laivyno aviacija ir toliau reguliariai patruliuos Arktyje. 2019 metais jūrų lakūnai planuoja naudoti statomus ar jau veikiančius Arktyje aerodromus“, – sakoma išplatintame pareiškime. Anot laivyno, praėjusiais metais kovos su povandeniniais laivais ir žvalgybos orlaiviai įvykdė per 100 patruliavimo misijų tarptautinėje oro erdvėje virš Arkties vandenyno.

NASA atrado dar niekada iki šiol nematytas formas virš Arkties. Daugybė mokslininkų niekaip negali to paaiškinti. Lėktuvu skridę tyrėjai įamžino keistas skyles lede ir privertė spėlioti būrius mokslininkų. Vieni tikina, kad šias skyles padarė ruoniai, bangos arba povandeniniai laivai, kiti sako, jog tai ateivių darbas. „Šiandien mes matėme keistai apvalias dėmes. Tokio reginio dar niekada nesu matęs“, – sakė NASA operacijos „IceBridge“ lyderis John Sonntag.

Arkties regionas toliau kenčia nuo klimato kaitos. Tokią išvadą padarė JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) išleisdama kasmetinę Arkties būklės analizę. Mokslininkai padarė išvadą, kad 2017 metais Arktis nebuvo rekordiškai paveikta atšilimo, bet visgi yra įrodymų, kad Arkties regione temperatūra kyla dvigubai greičiau, nei pasaulyje fiksuojamas vidurkis.

Rusų sraigtasparnis, kuris spalio 26 dieną nukrito į Arkties vandenyną ties Norvegijos Svalbardo salynu, iškeltas iš vandenyno dugno. Pasak Norvegijos nelaimingų atsitikimų tyrimo agentūros, sraigtasparnyje nebuvo nė vieno iš dingusių žmonių. Iš viso sraigtasparniu skrido aštuoni žmonės ir kol kas iš „Mi-8“ nuolaužų, rastų 210 metrų gylyje, ištrauktas tik vienas lavonas.

Klimatologai pastebi, kad ateinančios savaitės metu Arkties regione bus fiksuojama didelė, regionui nebūdinga šiluma. Temperatūros anomalija vietomis normą viršys 20 laipsnių. Tokią situaciją užfiksavo Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA). Prisiminkime, kad Arktyje dabar yra poliarinė naktis ir didžiojoje šio regiono dalyje saulė išvis nepakyla, tačiau vietos temperatūra čia bus aukštesnė nei 0 laipsnių.

Arkties vandenyne ties Norvegijos Svalbardo salynu nukritęs Rusijos sraigtasparnis surastas, aštuoni juo skridę rusai laikomi žuvusiais, sekmadienį pranešė Norvegijos gelbėtojai. Sraigtasparnis „Mil Mi- 8“, kuriame buvo penki įgulos nariai ir trys mokslininkai, pradingo ketvirtadienį, kai skrido iš buvusios Svalbardo kalnakasių gyvenvietės, o dabar turistinės vietovės Piramidės (norv. Pyramiden) į šio salyno miestelį Barencburgą.

Temperatūra poliariniame regione kyla didesniu greičiu, nei bet kada, nuo pat duomenų rinkimo pradžios. Pasak mokslininkų, Arktis nyksta akyse, nes regionas šyla dvigubai greičiau, nei likusi planeta. Šį atradimą padarė daugiau nei 90 mokslininkų, kurie taip pat pranešė, apie mažėjantį jūros ledą ir tirpstančius ledynus, kaip rašoma independent.

JAV pakrančių apsaugos vadovas perspėja: Rusija skelbia mums matą Arktyje. Pakrančių apsaugos vadas trečiadienį pareiškė, kad Maskva stipriai aplenkė Vašingtoną Artyje, užsiauginusi ten karinę galią ir pramonę, rašoma „Foreign Policy“. Paulas F. Zukunftas, pasisakydamas strateginių ir tarptautinių tyrimų centre pareiškė, kad Rusija rodo: „Aš čia pirma, o visų kitų dar ištisa karta žais gaudynių, kad galėtų susilyginti su manimi“. Pavyzdžiui, ledlaužiai – Rusija jų turi 40, o JAV tik du, ir iš j...

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pasirašė prezidentinį įsaką, kuriuo siekiama panaikinti draudimą išgauti naftą ir dujas Arkties ir Atlanto vandenyno pakrančių zonose. Jo teigimu, tai leis Amerikai pritraukti „milijardus dolerių“ bei sukurti darbo vietų. Tačiau D. Trumpas nepaminėjo tokio aplinkosauginio draudimo, kurį įvedė jo pirmtakas Barackas Obama (Barakas Obama), racionalaus pagrindo.

Rusijos valstybės korporacijos „Rostech“ įmonė „Švabe“ šiemet šiaurinio Archangelsko uostamiesčio apylinkėse išbandys lazerinę įrangą laivams, kurie jos pagalba galėtų prasiskinti kelią per Arkties ledynus, pranešė agentūra „Interfax“. „Naujoji, analogų pasaulyje neturinti lazerinė įranga lengvai perpjauna ir suskaldo daugiau kaip metro storio ledą.

Mokslininkai išsiaiškino, kad baltasis ledo sluoksnis Arktyje ima keistis, Žemės kepurė virsta žalia. Pasikeitimai vyksta dėl spartaus planktonų žydėjimo, kurį sukėlė plonėjantis jūros ledo sluoksnis. Fenomenas pirmą kartą buvo pastebėtas 2011 metais ir pribloškė mokslininkus, nes buvo manoma, kad vanduo po ledu yra pernelyg tamsus ir augalai nesugebės atlikti fotosintezės ir žydėti, kaip rašoma independent.

Maždaug 200 - tai paslaptingų, termokarstinės kilmės, žydrų ežerų, Arkties regionuose, Rusijoje, lėtai verda. Tai vyksta, dėl ištekančių metano dujų. Metanas ėmė tekėti dėl amžinojo įšalo tirpimo. Reiškinį užfiksavo Landsat-8 ir Sentinel-2 palydovai 2013 – 2016 metais. Šie termokarstiniai ežerai susiformavo tuomet, kai tirpstantis įšalas sukėlė žemės ploto įgriuvimą, o vanduo pripildė daubą.