apmokestinimas

Kaunas tapo pirmuoju Lietuvos miestu, Senamiestį paskelbusiu mažos taršos zona ir apmokestinusiu žmones, važiuojančius per jį. Nuo rugpjūčio 1-osios kelio trumpintojai, važiuodami per unikalią Kauno vietovę, privalės mokėti 2 eurus. Dalis gyventojų tokius mokesčius vertina skeptiškai, o kavinių savininkai viliasi, kad lankytojams bus patogiau.

Nuo pirmadienio Vilkaviškyje apmokestinama apmokestinama elektromobilių įkrovimo paslauga savivaldybės įrengtoje viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelėje. Kaip informuoja rajono savivaldybė, nuo šiol elektromobilio krovimo paslaugos kaina stotelėje, esančioje J. Basanavičiaus a. 7 bus 0,38 Eur/kWh plius 0,36 Eur/sesija (prisijungimo mokestis). Atsiskaityti už įkrovimą galima parsisiuntus Elinta Charge mobiliąją programėlę.

Seimui uždraudus prekybininkams nemokamai dalinti vienkartinius plastikinius maišelis, pirkėjai nuo liepos privalės už kiekvieną parduotuvėje paimtą vienkartinį maišelį papildomai susimokėti. Jau dabar aiškėja, kad kai kurie prekybinininkai iš pirkėjų už vieną maišelį prašys po vieną centą. Imti vienkartinius plastikinius maišelius daugeliui lietuvių gana įprasta, nes tai nieko nekainuoja.

Didelė grupė Europos Parlamento narių antradienį paragino įvesti turtingų asmenų mokestį, panašų į taikomą tarptautinėms bendrovėms, kad būtų galima finansuoti perėjimą prie pasaulio be taršos anglies dvideginiu. Šiais metais turėtų pradėti galioti ankstesnis svarbus susitarimas dėl visuotinio minimalaus 15 proc. mokesčio tarptautinėms įmonėms.

Vyriausybė siūlo bankų solidarumo mokesčiu apmokestinti jų pelno dalį, susidariusią dėl „nenormalios“ situacijos Europos Centriniam Bankui didinant palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant kur kas didesnes palūkanas už jų Lietuvos banke laikomus indėlius, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Sodininkams ir daržininkams teks mokėti už vandenį, kuriuo šie laisto daržus. Ir visai nesvarbu, kad vanduo yra iš upelio ar upės, tekančio daržo gale. Aplinkos apsaugos ministerija sumanė užregistruoti tokio vandens naudotojus ir jau po pusantrų metų apmokestinti visus, kurie sunaudoja didelius kiekius paviršinio vandens. Tiesa, kaip bus nustatoma, kuris daržininkas sunaudoja daug vandens, o kuris mažai, kol kas neįvardijama.

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo nauda – apie keliasdešimt milijonų eurų – Lietuvos biudžetą anksčiausiai pasiektų 2025-aisiais, teigia Finansų ministerija.

Įvažiavimo į Kauno senamiestį apmokestinimas nepasiteisintų, tvirtina Kauno Senamiesčio draugijos vadovė Ona Peičiūtė. Savivaldybė pokyčių dėl mokamo įvažiavimo imtis ketina kitais metais. „Nemanau, kad, apmokestinus įvažiavimą į senamiestį, bus surenkama daugiau pinigų į biudžetą ar tai kaip nors išspręs eismo problemas. (…) Negalėčiau sakyti, kad senamiestis yra labai tranzitinis. Apmokestinimas tiesiog sumažintų srautus į senamiestį, o ne pagerintų susisiekimą.

Lietuva palaiko siekį peržiūrėti tarptautinius pelno apmokestinimo principus, konstruktyviai dalyvauja procese ir tikisi, jog šį rudenį pavyks pasiekti detalų susitarimą, susitikime su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinio sekretoriaus pavaduotoju Ulriku Knudsenu sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Palanga poilsiautojus pasitiks prie jūros įrengtais dviračių stovais, Šventojoje pirmąkart apmokestintas automobilių stovėjimas, o Palangoje jis – branginamas, rašo „Lietuvos rytas“. Palangos paplūdimiuose atsiras septyni dviračių stovai su 8-16 vietų. Čia šiemet taip pat bus įrengti šeši konteineriniai tualetai, o Šventojoje – vienas, jie pradės veikti birželį, nebent dėl karštų orų poilsiautojai plūsti pradės anksčiau.

Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, ruošiasi pokyčiams, susijusiems su importo PVM mokestinėmis naujovėmis. Nuo šių metų liepos 1 dienos visos įsigyjamos ir siuntose iš trečiųjų šalių atsisiunčiamos prekės nuo 0,01 euro vertės bus apmokestintos importo PVM, o siuntų vežėjai arba gavėjai privalės deklaruoti šias siuntas pateikdami elektronines muitinės deklaracijas.

Premjerė Ingrida Šimonytė kritikuoja prezidento Gitano Nausėdos siūlomas mokestines iniciatyvas dėl individualiai dirbančiųjų progresyvaus apmokestinimo ir pelno mokesčio lengvatos. „Žiūriu į tai kaip fragmentinius dalykus, kurių šįmet, mano supratimu, tikrai nereikia“, – interviu portalui delfi.lt sakė premjerė, paprašyta įvertinti šalies vadovo siūlymus.

Dalis Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) mokestinių pasiūlymų yra racionalūs ir bus atidžiai svarstomi, tačiau siūlymas mažinti didžiausias pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimą yra nepriimtinas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas.

Seimas leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai diegti naują apie 90 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistemą, kai rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, o nuo  nuvažiuoto atstumo.  Kadenciją baigiantis Seimas antradienį tik iš antro karto priėmė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas: už balsavo 76 Seimo nariai, o buvo prieš ir susilaikė po vieną.

Seimas leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai diegti naują apie 90 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistemą, kai rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, o nuo  nuvažiuoto atstumo.  Kadenciją baigiantis Seimas antradienį tik iš antro karto priėmė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas: už balsavo 76 Seimo nariai, o buvo prieš ir susilaikė po vieną.

Valdantiesiems apmokestinus bankus, stambius prekybininkus, išplėtus nekilnojamojo turto bei įvedus taršių automobilių mokesčius, į biudžetą nebus surinkta tiek papildomų pajamų, kad jų užtektų finansuoti gerovės valstybės plėtrą, sako ekonomistas Romas Lazutka.  Jis abejoja, kad situacija pagerėtų ir pridėjus gyventojų gautą naudą iš neapmokestinamojo  minimumo didinimo ir prezidento siūlymų, kurių Seimas neatmetė.

Seime stringa valdančiųjų idėja apmokestinti taršius automobilius – vienas komitetas tam nepritaria ir projektą siūlo Seimui atmesti, kitas jį delsia svarstyti.   Kol papildomi komitetai projekto neapsvarstys, jo negalės imtis pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, kurio išvada Seime yra svarbiausia ir kurio dauguma narių yra valdančiųjų atstovai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo turtą (NT) apmokestinimą – mokestį mokėtų didesnės nei 150 tūkst. eurų vertės būsto savininkai. Dabar ši kartelė yra 220 tūkst. eurų.  Į valstybės biudžetą būtų papildomai surinkta 2,5 mln. eurų.  Tokiai Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisai komitetas trečiadienį pritarė balsų dauguma.

Vyriausybė turėtų dar labiau padidinti komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimą, kad tolimųjų reisų vairuotojai turėtų didesnes socialines garantijas, sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė.  „Tas koeficientas turėtų būti peržiūrimas. (...) Mums prioritetas yra vairuotojų socialinės garantijos“, – trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė.

Seimui antradienį atmetus Vyriausybės siūlymą nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo iš esmės nekeisti Vyriausybės projekto, tačiau norėtų šio mokesčio lengvatos šeimoms su trimis ir daugiau vaikų. R. Karbauskis, Agnė Širinskienė, Jonas Jarutis ir Aušrinė Norkienė, kaip ir Vyriausybė, siūlo sumažinti gyventojų nekomercinio NT neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.

Seimas priėmė svarstyti valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą nuo 2020 metų įvesti naują prekybos mokestį, kurį mokėtų  daugiau kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartą (be pridėtinės vertės mokesčio) pasiekę mažmenininkai.   Už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti apyvartos mokesčio įvedimą numatantį Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą antradienį balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 11, o susilaikė 16. Toliau Seimas pakeitimų imsis lapkričio 21-ąją.

Seimas kol kas nepradės svarstyti siūlymo apmokestinti didesnės kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą.  Tokį sprendimą Seimas priėmė, atsižvelgęs į Teisės departamento išvadą, kad toks siūlymas gali prieštarauti Konstitucijai.

Pastaruoju metu netyla kalbos apie finansų ministerijos siūlymą apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Tai reikštų, kad minimalus mokesčio tarifas padidėtų beveik dvigubai. Kyla klausimų ar toks ministerijos siūlymas yra teisingas, o galbūt yra geresnių alternatyvų? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas. Finansų ministerija siūlo apmokestinti didesnes nei 100 tūkst.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovams siūlant apmokestinti komercinių bankų aktyvus, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad tokį siūlymą Vyriausybė iš principo palaikytų. Lenkų rinkimų akcija tvirtina, kad įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų, tačiau premjeras sako, jog skaičius ko gero būtų mažesnis.

Vadinamasis tuščios laikmenos mokestis bus mokamas už nespalvotus skaitytuvus bei visus spausdintuvus. Jis sieks 0,6–3 proc. įrenginio kainos, o konkretus jo dydis priklausys nuo įrenginio spartos – per minutę padaromų kopijų. Prognozuojama, kad dėl to išaugs spausdintuvų ir skaitytuvų kainos, nes mokestį mokės įranga prekiaujantys pardavėjai, o jų išlaidas dengs pirkėjai. Seimas ketvirtadienį papildė reprografijos įrenginių, už kuriuos mokamos kompensacijos, sąrašą ir nustatė jų tarifus.

Nepavojingų atliekų deginimas aplinkos taršos mokesčiu kol kas nebus apmokestinamas. Naują mokestį būtų mokėję trys atliekų deginimo gamyklas turinčios įmonės – šilumos gamintoja „Fortum Heat Lietuva“ ir „Lietuvos energijos“ statomos Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės. Per jų gaminamą šilumos energiją mokestis būtų gulęs ant gyventojų pečių.

Vyriausybė kol kas nesiūlo labiau apmokestinti nekilnojamojo turto (NT), tuo metu siūlymas apmokestinti taršius automobilius gali būti teikiamas Seimui. Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, jog toks mokestis galėtų būti įvestas, kartu skatinant mažiau taršių automobilių įsigijimą. „Jeigu sutarsime dėl dviejų dalykų – mokestis plius skatinamasis variantas, gal ir teiksime, bet kol kas sutarimo nėra“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė L. Maskaliovienė.

Vyriausybės ketinimai keisti gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, 0,3 proc. tarifu apmokestinant antrą ir tolesnius vieno žmogaus būstus, kol kas nesulaukia „valstiečių“ deleguoto parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovo palaikymo. Anot Stasio Jakeliūno, siūlomi pakeitimai būtų žalingi žmonėms, savo santaupas investuojantiems į NT ir taip siekiantiems užsitikrinti papildomą pajamų šaltinį sulaukus senatvės.

Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės labiau apmokestinti daugiau nei 500 hektarų dirbamos žemės valdančius ūkininkus. „Jeigu pamatyčiau konkretų įstatymo projektą, tikrai ir vertintume. Iš principo kategoriškai neatmetu, tai galimas ir svarstytinas klausimas, tačiau reikėtų pasižiūrėti visame mokestiniame kontekste. Bet variantas toks galimas“, – pareiškė premjeras ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.

Seimui priėmus kitų metų biudžetą, jau kalbama, kokias reformas būtų galima pradėti vykdyti kitais metais. Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad šių metų tikslai įvykdyti, o kitais metais bus dar labiau mažinamas darbo jėgos apmokestinimas.  „Paskatos produktyvioms investicijoms, verslumo skatinimas, teisingesnis apmokestinimas. Dabartinėje mokesčių sistemoje chaoso elementų buvo nemažai ir tai buvo nemažas iššūkis išgliaudyti tai.

Valdžia atsisako planų naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms, bet siūlo griežtinti jų apmokestinimą. „Dėl galutinės sumos dar nėra apsispręsta, dar ieškosime kompromiso su verslo atstovais“, - Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė finansų ministras Vilius Šapoka. Anot jo, apyvartos ribą, kurią viršijus reikės mokėti fiksuotą - 5-15 proc. pelno - pajamų mokestį, siūloma sumažinti nuo 45 tūkst. eurų (kaip siūlyta anksčiau) iki 20 tūkst. eurų.

Valdantieji vėl prakalbo apie progresinius mokesčius. Seimui jau pateikti ne tik progresiniai mokesčiai, bet ir gresia daug platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas. Iki šiol žadėjęs kitąmet jokių mokesčių nekeisti, net premjeras Skvernelis jau keičia nuomonę ir žada juos svarstyti. Pagal naujausią socialdemokratų progresinių mokesčių planą štai tokia, 1500 € alga į rankas per mėnesį jau nusipelno didesnių mokesčių.

Vyriausybė galėtų suvienodinti žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų ūkių apmokestinimą, kad sąlygos visiems būtų „vienodai geros“, sako Seimo pirmininkas. „Dabar yra tokios dvi skirtingos formos, ir jos skirtingai apmokestinamos - žemės ūkio bendrovės moka mokesčius kaip eilinis juridinis asmuo, ir vieni kitiems sako, kad jūs esate lengvesnėse sąlygose.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas persigalvojo ir siūlo nebeapmokestinti bedarbio išmokos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Anksčiau jis siūlė apmokestinti šias išmokas. Komitetas, trečiadienį apsvarstęs „valstiečių“ Rimos Baškienės, Laimutės Matkevičienės ir Gedimino Vasiliausko, „tvarkiečio“ Algimanto Dumbravos, konservatorių Gintarės Skaistės ir Monikos Navickienės pataisą dėl bedarbio pašalpos apmokestinimo atšaukimo, jai pritarė.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė neketina apmokestinti pensijų, nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis praėjusią savaitę viešai buvo užsiminęs apie tokią galimybę. „Tai ministro pasvarstymas dalyvaujant pokalbyje su žiniasklaida. Vyriausybė nesvarstė ir nesvarstys tokio klausimo apskritai dėl galimo pensijų apmokestinimo“, - antradienį interviu LRT radijui sakė S.Skvernelis. Praėjusią savaitę L.Kukuraitis portalo delfi.

Gamintojams ir importuotojams, prekybos įmonėms, atliekų tvarkytojams ir atliekų perdirbėjams atstovaujančios asociacijos bei organizacijos abejoja valdžios planais išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes.

Vaizdingasis Bato miestas yra dažno turisto, atvykstančio į Jungtinę Karalystę, sąraše. Pastatytas prie natūralių karštųjų versmių, miestas garsėja dar romėniškojo laikotarpio namais. Čia smalsuolius traukia ir tai, jog čia gyveno literatūros ikona Jane Austen, rašo news.com.au. Tačiau dabar atrodo, jog Bato miestas vėl taps garsus, ir šį kartą dėl visai naujos priežasties Batas gali tapti pirmuoju miestu Jungtinėje Karalystė, kuris smogs turistams visiškai nauju mokesčiu.

Paskirtasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas žada apmokestinti vienkartinę tarą. Todėl jau kitais metais vartotojams gali tekti brangiau mokėti už gėrimus, pilamus į vienkartinius plastiko ar popierinius puodelius. „Tokie dalykai, kaip vienkartiniai puodeliai - mados ir prabangos produktai - turėtų būti tinkamai apmokestinami, kad nesinorėtų jais naudotis arba naudojimasis jais jaustųsi finansiškai.

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė  Rūta Skyrienė.

Premjeras ir finansų ministras kritikuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų Seime siūlymą Lenkijos pavyzdžiu apmokestinti bankų turtą ir didžiųjų prekybos tinklų apyvartą. Tokį siūlymą atsargiai vertina ir kai kurie kiti politikai, o bankininkai ir prekybininkai sako, jog jis sužlugdytų verslą bei turėtų neigiamų padarinių visai šalies ekonomikai.

 Vokietijos finansų ministro idėja įvesti degalų mokestį migrantų krizės sprendimui finansuoti paramos Lietuvoje nesulaukia - tam nepritaria nei Vyriausybės, nei opozicijos atstovai. Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius BNS teigia, kad pabėgėlių krizei papildomų lėšų galima ieškoti peržiūrint bendrą Europos Sąjungos biudžetą. „Tai europinė problema, bet mes turime solidarumo mechanizmą - bendrą ES biudžetą“, - BNS antradienį teigė R.Šadžius.

Paskutinę šių metų savaitę uostamiesčio taryba nusprendė nuo kitų metų pirmą kartą pradėti taikyti mokamo automobilių statymo rinkliavą Smiltynėje. Ši Kuršių nerijos teritorija priskirta brangiausiai - raudonajai - zonai, tad už automobilio stovėjimo valandą teks mokėti 0,9 euro, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Mokestis bus renkamas nuo gegužės 1-osios iki rugsėjo 15 dienos. „Smiltynė ypač kenčia nuo automobilių srauto.

 Mokesčių inspekcija užsimojo apmokestinti ir arbatpinigius. Dirbantys už itin mažą atlyginimą ir didesniąją dalį susirenkantys iš arbatpinigių padavėjai piktinasi. „Lygiai taip pat – kirpėjas, mes irgi paliekam ir kirpėjui ar taksistui, mes jų arbatpinigių irgi neskaičiuojam. Tai arba tai daryti visiems, tolygiai, arba nedaryti visai“, - sako pakalbinta padavėja.

Žinių radijas Vilniaus savivaldybėje atsiradus siūlymui daugiabučių kiemų problemą spręsti apmokestinant automobilius, dalis gyventojų pasipiktino gresiančių nauju mokesčiu, tačiau Vilniaus meras Artūras Zuokas Žinių radijui tvirtino, kad tokios tvarkos prašė patys vilniečiai. „Gyventojai skundžiasi, kad, kai pastato komercinį objektą prie gyvenamųjų namų, dažnai automobiliai statomi tų pačių gyventojų namuose.

Tomas Kavaliauskas, Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Verslą ir gyventojus pasiekė deklaracijos su paskaičiuotu žemės mokesčiu. Šis, priklausomai nuo savivaldybės, šiemet iki penktadalio didesnis. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai teks mokėti apleistų žemių savininkams. Mokesčiai penktadaliu augs kasmet iki 2017 m. Pakruojo rajono ūkininkas iki šiol už žemę mokėjęs kelias dešimtis litų, šiemet nustėro gavęs deklaraciją su kelių šimtų mokesčiu.

vilkmerge.lt Neretai žmonės norėdami savo nekilnojamą turtą perduoti valdyti kitam, turi jį perduoti arba padovanoti. Žinoma, neretai turtas artimiesiems paliekamas ir su testamentu. Vis dėlto didžioji dalis nežino, kuris variantas geriausias. Norint tai išsiaiškinti visada padės teisininkai ir notarai. O mes pakalbėkime šį kartą plačiau apie turto dovanojimą.

Mokesčių sistema Lietuvoje kuriama jau daugiau nei 20 metų ir, reikia pripažinti, yra įgavusi tam tikrą logiką. Ji gali patikti arba nepatikti, sulaukti argumentų „už“ arba „prieš“, tačiau galima sakyti, kad mokesčių sistemoje yra nuoseklumo. Pavyzdžiui, lieka vis mažiau neapmokestinamųjų pajamų. Arba vis mažiau vadinamųjų „lengvatų“. Tai – akivaizdi mokesčių naštos didinimo kryptis, labai kritikuotina, tačiau ji yra. Siekiama suvienodinti tokios pačios prigimties pajamų apmokestinimą.

Baigiasi antras mėnuo, kai Šiauliuose galioja nauja tvarka dėl automobilių statymo centre esančių daugiabučių kiemuose, bet gyventojai automobilius čia vis dar stato nemokamai. Įspėjamieji ženklai nepastatyti, automobilių stovėjimo vietos neapmokestintos, mokėjimo kontrolė nevykdoma, o šiauliečiams kol kas išduoti du leidimai. Neskuba įgyvendinti sprendimų Pernai prieš Vėlines Šiaulių miesto savivaldybės taryba patvirtino vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose vietose nuostatus.

„Investors‘ Forum“ jau kelerius metus teikia pasiūlymus įvesti Lietuvoje automobilių mokestį. Asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, tokia praktika yra įprasta daugelyje Europos ir pasaulio šalių. Apmokestinti automobilius Lietuvai rekomenduoja ir Europos Sąjungos Taryba, Tarptautinis valiutos fondas bei kredito reitingo agentūros.