apmokestinimas

Antradienį Seime diskutuojant dėl naujų įstatymų – vadinamųjų „prabangos“ mokesčių projektų, kuriais, siekiant papildyti skylėtą  valstybės biudžetą, Liberalų  sąjūdžio frakcijos narys švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius informavo,  kad dėl galimų šių įstatymų pasekmių įvertinimo parlamentarų grupė prašys atlikti Mokesčio už transporto priemones, Nekilnojamojo turto mokesčio, Gyventojų pajamų ir Pelno  mokesčio įstatymų projektų nepriklausomą ekspertizę.

Pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą (BKI) Lietuva yra 44 vietoje iš 142 pasaulio šalių. Lietuva iš 47 vietos pakilo į 44. Lietuvoje geriausiai įvertintos infrastruktūros ir sveikatos bei pradinio išsilavinimo sritys, prasčiausiai – makroekonominė bei institucinė aplinka. Estija liko tame pačiame lygyje kaip ir 2010 m. (33), o Latvija, nuo 2006 m. smukusi, šiemet pakilo šešiais laipteliais ir dabar užima 64 vietą.

Antradienį Seimas po pateikimo „palaimino“ Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris, pasak Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo, skirtas prabangai apmokestinti. Už projektą po pateikimo balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 16, susilaikė 34 Seimo nariai. Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis Gintaras Steponavičius informavo, kad parlamentarų grupė prašys atlikti šio įstatymo projekto nepriklausomą ekspertizę.

Seimui pateiktas siūlymas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. (papildyta 12:15val.) Seimas po pateikimo pritarė siūlymui 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas.

Antradienį Seimui planuojama pateikti „prabangos“ mokesčių įstatymų projektus. Juose siūloma apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, palūkanas už vertybinius popierius, paskolas ar bankuose laikomus indėlius, jachtas, lėktuvus, automobilius ir motociklus. 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu siūloma apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. 15 proc.

Socialdemokratų, Darbo partijos ir konservatorių siūlomas palūkanų apmokestinimas nebūtų joks prabangos mokestis – jis paliestų ne tik didelius indėlius turinčius žmones, bet ir „juodai dienai“ taupančius mažas pajamas gaunančius piliečius, sako Liberalų sąjūdžio pirmininkas susisiekimo ministras, Eligijus Masiulis. „Mūsų manymu, tai palies ne tik turtingus, bet netgi žemesnes ir vidutines pajamas gaunančius žmones. Ypač tuos žmones, kurie “juodai dienai„ laiko bankuose atsidėję 6–10 tūkst.

Mūru stojusios už pensijų atkūrimą prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo vadovė Irena Degutienė prabilo apie prabangos mokesčio įvedimą. Bet finansų ministrė Ingrida Šimonytė didelių vilčių į „prabangos“ mokesčius kaip biudžeto gelbėjimo galimybę nededa, rašo „Lietuvos rytas“. „Apie nekilnojamojo turto mokestį mes kalbame jau keletą metų, tik ne prabangos, o apskritai mokesčių sistemos kontekste. Bet pirmiausia reikia atsakyti sau į klausimą: kas yra prabanga? - sakė ministrė.

Mažinti mokesčių naštą investicijoms pirmiausia reikia ne dėl investuotojų ir verslų, o dėl Lietuvos žmonių, teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), antradienį surengęs konferenciją „Investicijų neapmokestinimas: pranašumo galimybė Lietuvai“. Ne dovana, o pareiga „Šiandien ekonomikos augimo nesukursi plikomis rankomis, darbo našumas tiesiogiai priklauso nuo investicijų apimčių. Didelė dalis investicijų dėl joms taikomo pelno mokesčio pabrangsta 15 proc.

Jungtinė Karalystė nepritaria Europos Komisijos siūlymui apmokestinti finansinius sandorius, skelbia BBC. Tikimasi, kad per metus iš minėto mokesčio būtų surenkama apie 57 mlrd. eurų. Pagal dabartinį planą finansų rinkų apmokestinimas būtų pradėtas tik nuo 2014 metų. Vos tik paskelbus naujieną apie Jungtinės Karalystės atsisakymą paremti Europos Komisijos iniciatyvą, smuko Britanijos bankų akcijų kursai. „Royal Bank of Scotland“ akcijos neteko 3.64 proc.

Italijos vyriausybė atsisakė planų įvesti mokestį daug uždirbantiesiems, apie tai pranešė šalies ministro pirmininko Silvio Berlusconi kabinetas, informuoja BBC. „Solidarumo mokestis“ uždirbantiems daugiau nei 90 tūkst. eurų buvo numatytas kaip viena iš taupymo priemonių, kurias įgyvendinusi Italijos vyriausybė siekia iki 2013-ųjų subalansuoti valstybės biudžetą.

Lietuvoje vėl bus didinami mokesčiai už gamtos išteklius. Nuo kitų metų už durpes, žvyrą ir kitas iškasenas jie šoktelės 2-3 kartus. Verslininkai įspėja, kad dėl to brangs statybinės medžiagos, rašo „Lietuvos rytas“. Naudingosios iškasenos Lietuvoje apmokestintos tik simboliškai. Taip mano valdantieji, nusprendę priblokšti karjerų ir durpynų valdytojus. Aplinkos ministerija jau parengė Valstybinių gamtos išteklių įstatymo pataisas.

Premjeras Andrius Kubilius linkęs pritarti Europos Komisijos siūlymams apmokestinti automobilius. „Dar kol kas nevertinčiau (EK siūlymo apmokestinti automobilius, - ELTA), nes nesusipažinęs su Komisijos išvadomis, bet reikia atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirmas dalykas - automobilių daugėja, keliai nusidėvi ir matome tas problemas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai ragina Lietuvą apmokestinti nekilnojamąjį turtą ir automobilius. Šie mokesčiai, pasak Lietuvoje viešinčios TVF misijos atstovų, siūlomi atsižvelgiant į nedidelį gerovės apmokestinimą šalyje. Nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčiai, ekspertų vertinimu, paskirsto mokestinę naštą bei galėtų tinkamai užtikrinti biudžeto pajamas. TVF šiuos mokesčius Lietuvai įvesti siūlo jau ne pirmą kartą.

Ar tikslinga Lietuvai keisti mokesčių sistemą ir pereiti prie progresinio mokesčio tarifo? Šiuo klausimu jau kelerius metus aršiai diskutuoja šalies politikai, ekonomistai, po kaulelį visus „už“ ir „prieš“ jų atsakymuose narsto žiniasklaida. Savo nuomonę viešose apklausose, pokalbių laidose ar socialinių tinklalapių forumuose neretai išsako ir paprasti piliečiai.

Nuo gegužės 10 d. kompanija „Google“ keičia kainodaros ir paslaugų teikimo sąlygas „Google Apps“ vartotojams. Bendrovės, kurios šiuo virtualaus biuro priemonių paketu pradės naudotis po gegužės 10 d. – privalės rinktis „Apps for Business“ planą ir mokėti už paslaugas. Tokios sąlygos bus taikomos, jei įmonėje dirba 10 ir daugiau darbuotojų. „Iki šiol mažos ir vidutinės įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų, „Google Apps“ galėjo naudotis nemokamai.

Nuo 80 iki 365 eurų per metus - tiek Vokietijoje kainuos vienerių metų trukmės leidimas naudotis šalies greitkeliais ir federaliniais keliais, praneša „Bild“ laikraštis. Dienraštis teigia, kad gavo slaptą Vokietijos transporto ministerijos dokumentą, kuriame rado šią informaciją. Ministerijos skaičiavimais, į valstybės iždą tai įneš papildomus 14 mlrd. eurų. Šiuo metu Vokietijos kelių tinklą sudaro daugiau nei 230 tūkst. km. kelių.

Apie ligoninėse pasitaikančias įvairias priemokas už medikamentus ir paslaugas vis dažniau prabyla itin nemaloniose situacijose atsidūrę pacientai. Neseniai buvo paviešinta istorija, kai garbaus amžiaus vyriškis, likus vos keliolikai minučių iki planinės operacijos sužinojo, kad nedelsdamas turi sumokėti į ligoninės kasą vos kelių litų priemoką už medikamentus.

„Skype“ tapo viena iš populiariausių internetinių paslaugų, netgi iki tiek, kad tai yra naudojama kaip veiksmažodis, norint apibūdinti telefoninius skambučius internete („Skype me“), rašo „The New York Times“. Septintus metus skaičiuojanti kompanija vis dar aktyviai veikia finansų fronte. Iš pradžių ji buvo parduota „eBay“, vėliau privatizuota ir šiuo metu siekia užbaigti šią kelionę pirminiu viešuoju akcijų siūlymu.

Šveicarijoje gyvenanti dukra Kalėdų proga atsiuntė dovanų. Gavęs pranešimą nuėjau į paštą siuntinio atsiimti ir išgirdau, kad jis – apmokestintas. Turiu sumokėti 157 litus 25 centus. Ką padarysi, sumokėjau. Grįžęs namo siuntinuką išpakavau, o jame – trys šokoladukai, dvi nedidelės saldainių dėžutės, dvi knygelės turistui apie Šveicariją, suvenyrinis peiliukas, dar kelios smulkmenėlės. Bendras svoris – 2 kg 225 g. Dukra siuntinį buvo įvertinusi 230 Šveicarijos frankų.

Pernai 44 proc. nuosmukį patyrusią kasybos pramonę nuo ateinančių metų pradžios ketinama apmokestinti 2-7 kartais didesniais mineralinių išteklių gavybos mokesčiais, rašo „Verslo žinios". Skaičiuojama, kad tai biudžetui padėtų gauti 36 mln. Lt daugiau pajamų.Verslas įspėja: tai ne tik padidins įgyvendinamų investicinių projektų kainą, bet ir sužlugdys ilgalaikes eksporto sutartis pasirašiusias įmones.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kreipėsi į LR Prezidentę bei LR Seimo narius, ragindama neremti LR Vyriausybės ketinimų panaikinti privalomo sveikatos draudimo (PSD) apmokėjimą daliai studentų. Siūlymą iš valstybės lėšų įstojusius į aukštąsias mokyklas iki 2009 metų, studijuojančius ištęstine studijų forma bei vyresnius nei 25 metų studentus apmokestinti PSD ketinama svarstyti artimiausiame LR Vyriausybės posėdyje.

Asociacija „Infobalt“, reaguodama į Europos Komisijos Skaitmeninės Darbotvarkės komisarės pasisakymą forume „Skaitmeninio pasaulio galimybės“, ragina keisti požiūrį į autorių mokesčių, kai įranga ir laikmenos naudojamos kopijavimui asmeninėms reikmėms, sistemą, turinio licencijavimą ir atsisakyti visuotinio vartotojų apmokestinimo.

Kol kas, kol dar uostamiestyje negalima naudotis pasukamuoju tilteliu, AB "Smiltynės perkėla“ autotraukinukas norinčiuosius per AB "Klaipėdos laivų remontas“ teritoriją į keltą "Nida“, kuris dėl Danės upės krantinės remonto darbų kelia iš laikinai įrengtos vietos Kruizinių laivų terminale, veža  nemokamai. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius turi žinių, kad galbūt net šią savaitę jau bus galima naudotis pasukamuoju tilteliu.

Mokesčius turėtume mokėti nuo visų savo gaunamų pajamų: nesvarbu, ar tai tebūtų „Sodros“ mokama pensija, ar darbo užmokestis, įsitikinęs Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka. Tai, kad tokius pat mokesčius moka jokių kitų pajamų neturintis pensininkas ir pensininkas-milijonierius – nėra normalu, tad apmokestinti gyventojus reikia tiesiog sudedant visas jų gaunamas pajamas, siūlo ekonomistas.

Kovo 17 d. įvykusiame eiliniame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorato posėdyje buvo pakeistas gretutinių studijų organizavimas. Tai studentams suteiks didesnę studijų laisvę ir pasirinkimų įvairovę, teigiama universiteto pranešime. VDU studentams nuo pat universiteto atkūrimo 1989 metais buvo suteikiama galimybė studijuojant pagrindinę studijų programą papildomai rinktis vieną gretutinių studijų programų ir įgyti jos baigimo pažymėjimą.

Jau vasarą už įvažiavimą į Vilniaus senamiestį teks mokėti, praneša LNK žinios. Su lenkų ir norvegų bendrovėmis, siūlančiomis įrengti apmokestinimo sistemas, susitikęs vicemeras Romas Adomavičius teigė, jog tokios sistemos kaina siektų apie 2.5 mln. litų, o per metus būtų surenkama apie 8 mln. litų.   Įvažiavimas į senamiestį kainuotų apie 5 litus, o tiems, kurie čia liktų ilgiau būtų daroma nuolaida stovėjimo mokesčiui.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad institucijos interneto tinklalapyje vmi.lt jau yra skelbiamos vidutinės automobilių rinkos kainos, kurias mokesčių mokėtojai galės naudoti apskaičiuodami pajamų natūra apmokestinimą, t. y., kai darbuotojas asmeninėms reikmėms naudos įmonės automobilį. VMI pažymi, kad ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma.