aplinkos ministerija

„Jei aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas neatšauks savo sprendimo, kreipsimės į teismą“, – taip prabilo aplinkosaugininkai, neiškentę ministro ignoravimo. Jie tikina, kad K. Trečiokas žadėjo apie reformas pranešti profesinės sąjungoms, tačiau šio pažado netesi. Tuo metu ministras nieko blogo nemato ir net ragina aplinkosaugininkus kreiptis į teismą.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas panaikino draudimą prekiauti pakalnutėmis. Ir ligi šiol jas buvo leidžiama skinti, bet drausta jomis prekiauti. Šis draudimas buvo nustatytas todėl, kad pakalnutės pardavimui nebūtų skinamos miestų parkuose skurdinant jų augaliją. Tačiau pagal želdynų apsaugos ir tvarkymo reikalavimus parkuose ar skveruose draudžiama skinti visų augalų žiedus ar lapus, todėl netikslinga nustatyti atskirą draudimą pakalnutėms.

Praėjusią savaitę policijos pareigūnai Prienų rajone esančio Sobuvos kaimo gyventojo ūkiniame pastate rado negyvų bebrų. Aplinkos ministerija praneša, kad juos sumedžiojusiam brakonieriui gręsia bauda, jis taip pat turės atlyginti žalą gamtai. A.N. sodyboje pareigūnai rado negyvą bebrą, o gretimose patalpose buvo dar keturių bebrų kailiai, trijuose induose rasta sūdyta bebrų mėsa. Apie radinį policija pranešė aplinkosaugininkams.

Už klimato kaitą ir energetiką atsakingas eurokomisaras Miguelis Ariasas Canete palaiko Lietuvos poziciją dėl nesaugiai netoli Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės (AE). Su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku Amsterdame ketvirtadienį susitikęs M.A.Canete pritarė Lietuvos pozicijai, kad Astravo AE projektas privalo atitikti visus Espo konvencijos ir branduolinės saugos reikalavimus.

Dešimt Seimo narių kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių prašydami atsakyti į tris klausimus. Parlamentarai klausia, ar premjeras pripažįsta, kad aplinkos ministras K. Trečiokas melavo Seimo Antikorupcijos komisijai, neigdamas faktą, kad jam meras Ričardas Malinauskas 2015 m. rugsėjo 21 d. skambino ir prašė nedelsiant parengti ir priimti specialų Vyriausybės nutarimą, kuriuo būtų panaikintas iki tol galiojęs kurortinių zonų reglamentavima Taip pat klausia, kaip ministras pirmininkas politiškai ...

Prokurorai nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl aplinkos ministro „tvarkiečio“ Kęstučio Trečioko galimo melavimo Seimo Antikorupcijos komisijai. Generalinės prokuratūros teigimu, teikdamas paaiškinimus parlamentinį tyrimą atliekančiai komisijai, ministras nepadarė veiklos, „kuri turėtų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. „(...) išanalizavus visus ministro K.Trečioko pateiktus komisijai paaiškinimus ir jų kontekstą, nustatyta, kad ministras neneigė savo bendravimo su Druskininkų ...

Didžiausia elektroninių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje, Elektronikos platintojų asociacija (EPA), padavė į teismą Aplinkos ministeriją dėl ministro Kęstučio Trečioko ir viceministro Algirdo Genevičiaus teiginių, žeminančių EPA reputaciją ir darančių žalą visai atliekų rūšiavimo sistemai.

Iki šiol užpelkėję Lietuvos ežerai buvo valomi mechaniniu būdu, kai iškasamas ir išvežamas jų dumblas. Tačiau Aplinkos apsaugos agentūra ketina įvesti naujovę – cheminį telkinių valymą polialiuminio chloridu. Tai reiškia, kad į ežerus būtų pilami chemikalai, kurie sujugtų vandenyje esantį fosforą, o šis „drebučių“ pavidalu nusėstų ežerų dugne. Šalies „žalieji“ prieš šiuos planus stojasi piestu ir sako, kad cheminis valymas žalingas, ežerų žuvis, augaliją bei gyvūniją galintis pražudyti būdas.

Darbo partijos pirmininkas europarlamentras Valentinas Mazuronis neslepia itin neigiamai vertinantis aplinkos ministro „tvarkiečio“ Kęstučio Trečioko elgesį po to, kai buvo paviešintos jo ir Druskininkų mero socdemo Ričardo Malinausko pokalbių išklotinės.

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas siūlo beveik dešimt kartų didinti baudas už žvejybą ant Kuršių marių ledo, kai tai draudžiama. Šiuo metu poledinės žūklės mėgėjai už tai susilaukia nuo įspėjimo iki 58 eurų baudos. L.Jonauskas siūlo, kad ant Kuršių marių ledo nelegaliai žvejojantys žmonės būtų baudžiami 500 eurų bauda. Viceministras inicijuoja tokius pakeitimus po to, kai Kuršių mariose prieš porą savaičių buvo išgelbėti apie 80 žvejų, atsidūrusių ant atskilusio ledo lyčių.

Gytis Pankūnas / TV3.lt Atslinkus žiemai, ekstremalių potyrių mėgėjai neretai susigundo savo vairavimo įgūdžius išmėginti ant užšalusių ežerų ir kitų vandens telkinių. Nors tokie pasivažinėjimai yra draudžiami, įstatymų pažeidėjai sėkmingai laimi bylas prieš valstybę, mat, pasirodo, kad iki šiol valdžios institucijos iš esmės nėra numačiusios, kam galima, o kam negalima važiuoti ant vandens telkinių ledo.

Atslinkus žiemai, ekstremalių potyrių mėgėjai neretai susigundo savo vairavimo įgūdžius išmėginti ant užšalusių ežerų ir kitų vandens telkinių. Nors tokie pasivažinėjimai yra draudžiami, įstatymų pažeidėjai sėkmingai laimi bylas prieš valstybę, mat, pasirodo, kad iki šiol valdžios institucijos iš esmės nėra numačiusios, kam galima, o kam negalima važiuoti ant vandens telkinių ledo.

 Aplinkos ministerija siekia, kad negimusieji žmogaus embrionai ir vaisiai iki 22-osios nėštumo savaitės nebebūtų tvarkomi kaip atliekos, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Ministerija parengė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma papildyti šį teisės aktą, nurodant, kad negimusiems žmogaus embrionams ir vaisiams iki 22-osios nėštumo savaitės šis įstatymas netaikomas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) nariai, išvydę Aplinkos ministerijos valdininkų komandiruočių statistiką, nuščiuvo. Pasirodo, jog ministerijos klerkai pernai tarnybinėms kelionėms į įvairias pasaulio valstybes išleido daugiau negu milijoną litų arba, tai yra tris kartus daugiau negu parlamentas savo komandiruotėms. „Maždaug 1, 1 milijono litų (0,3 mln.

Lietuvos gamtosaugininkų organizacijos skambina pavojaus varpais – Aplinkos ministerija (AM) užsimojo prieš saugomose teritorijose augančius šimtamečius medžius. Gamtininkai sunerimę dėl ministerijoje svarstomų miškų kirtimo taisyklių pakeitimų, kurie leistų draustiniuose kirsti ilgaamžius medžius. Tuo metu valdininkai atkerta, jog baimintis nėra reikalo, mat kirviu švaistytis bet kur nebus leidžiama.

 Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) nuolat analizuoja šalies seisminių stebėjimų stočių duomenis. Kiekvieną mėnesį aptinkama ir lokalizuojama po kelias dešimtis seisminių įvykių. Pavyzdžiui, pernai nustatyti net 962 tokie įvykiai. Daugumos jų (806) epicentrai buvo toliau kaip už 2,2 tūkst. km, 74 – toliau kaip už 800 km ir 82 – arčiau kaip už 800 km.

Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) yra pagrindinė priemonė, padedanti mažinti į išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Ši Europos ekonominėje erdvėje (EEE) veikianti sistema yra 28 Europos Sąjungos valstybėse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine.

Europos Sąjungos (ES) reikalavimai aplinkosaugos bei taršos klausimais – aukšti. Nėra abejonių, kad pasitelktos gana drastiškos priemonės kovoje su klimato kaita duoda vaisių – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys bei Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kisielius sutartinai tarp pirmaujančių šioje kovoje išskiria ES šalis, kurios lenkia ne vieną pasaulio gigantę.

Dvidešimt pirmam amžiui pasibeldus į duris atėjo laikotarpis, kai įmonės bei verslai tarp savo prioritetų iškėlė kovą su klimato kaita. Įvestų aplinkosaugos normų vis labiau laikomasi ne tik dėl valstybinių institucijų kontrolės – būti aplinkai „draugiška“ įmone dabar ne tik prievolė, bet ir gero įvaizdžio, nusakančio verslo prisiimamą atsakomybę, ženklas.

Klimato kaitos padariniai vis labiau matomi, o jei neįžvelgiami plika akimi, tai tikrai jaučiami. Vieni linkę juokauti, kad šylantis klimatas Lietuvos gyventojams išeis tik į naudą – niūrius žvilgsnius pakeis šypsenos, o naktimis slapčia iš kaimynų kiemo galėsi nugvelbti ne obuolį, bet, pavyzdžiui, sultingą apelsiną. Žinoma, didelė fantazija turi daugiau pliusų negu minusų, tačiau bent šį kartą ji ir lieka tik gražiu pasvajojimu.

Aplinkos ministerijoje trečiadienį apsilankę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai paėmė Visuomenės informavimo projektų valdymo skyriaus darbuotojų kompiuterius, pranešė ministerija. Kompiuteriai paimti STT atliekant ikiteisminį tyrimą byloje dėl galbūt darytos įtakos partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams, deleguotiems dirbti Aplinkos ministerijoje.

  Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienio rytą vėl atliko poėmius Aplinkos ministerijoje, valstybinėje įstaigoje „Regitra“ ir atliko kratas keturiose įmonėse.   STT vadovas Saulius Urbanavičius BNS sakė, kad šie procesiniai veiksmai atlikti „atsiradus papildomų duomenų“ tiriant galbūt neskaidrių viešųjų pirkimų aplinkybes Aplinkos ministerijoje ir susijusiose įstaigose. Šių pirkimų bendra vertė siekia 9 mln. litų (daugiau kaip 2,6 mln. eurų), informuoja STT.

Žinių radijas Aplinkos ministerija planuoja naują privalomą įmoką visiems butams – surinkti pinigai bus skiriami buto remontui. Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyr. specialistas Vytautas Jonaitis Žinių radijui sakė, kad tai – ne papildomas mokestis, o lėšų taupymo būdas. Be to, jis tvirtino, kad įmokos dydis neviršys 5 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio. „Tai sudarytų apie 0,3 euro už 1 kv. metrą, t. y. apie litą.

 Lašišos išbrauktos iš Lietuvos raudonosios knygos. Tuo tarpu Aplinkos ministerija rengia siūlymą, kuriuo ketinama mažinti sužvejoti leistinų lašišų skaičių. Pasak specialistų, taip būtų skatinamas natūralus populiacijos atsikūrimas, ir lašišų nebereikėtų veisti dirbtiniu būdu. Žemės ūkio ministerijos teigimu, taikant išteklių atkūrimo programas, nerštaviečių apsaugą, brakonieriavimo kontrolę bei kitas priemones, lašišų ir šlakių skaičius pastaraisiais metais gerokai pagausėjo.

Aplinkos ministerija imsis papildomų priemonių stumbrų populiacijai Lietuvoje saugoti. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patvirtino Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų parengtą stumbrų apsaugos planą. Plane nurodoma, kad Kėdainių rajone laisvėje gyvenantys stumbrai turi būti perkelti į Telšių, Varėnos miškuose ir Dzūkijos nacionaliniame parke esančius aptvarus. Po adaptacijos gyvūnai turėtų būti išleidžiami į laisvę. Vienas iš stumbrų apsaugos plano rengėjų docentas dr.

 Neseniai leidinyje „Bulletin of the American Meteorological Society“ pasirodė speciali ataskaita, kurioje 92 mokslininkai iš 14 šalių analizuoja kaip klimato kaita galėjo prisidėti prie 2013 metais įvykusių ekstremalių reiškinių. Mokslininkai išanalizavo įsimintiniausių reiškinių sąrašą, kuriame pateikiamos išvados ar reiškiniui įtakos turėjo klimato kaita.

Kaip rodo Aplinkos ministerijos ,,karštąja linija‘‘ – korupcijos prevencijai skirtu ryšiu – gaunami pranešimai ir jų analizė, visuomenė vis dažniau rodo nepakantumą aplinkosaugos reikalavimų pažeidėjams, vis aktyviau reaguoja į jų nusižengimus ir abejotinus ar neteisėtus aplinkos sektoriaus pareigūnų veiksmus.

 Kaip rodo Aplinkos ministerijos ,,karštąja linija‘‘ – korupcijos prevencijai skirtu ryšiu – gaunami pranešimai ir jų analizė, visuomenė vis dažniau rodo nepakantumą aplinkosaugos reikalavimų pažeidėjams, vis aktyviau reaguoja į jų nusižengimus ir abejotinus ar neteisėtus aplinkos sektoriaus pareigūnų veiksmus.

 Visame pasaulyje yra jaučiamas padidėjęs klimato kaitos poveikis, dėl kurio atsiranda įvairių padarinių aplinkai ir visuomenei. Nereaguojant į šią situaciją ir neieškant šios problemos sprendimų, tokių padarinių ateityje gali tik padaugėti, taip sukeliant didelę grėsmę gamtai ir žmogaus gyvybei. Švelninant klimato kaitą pasaulyje būtina visos žmonijos vienybė, nes tai pasaulinė problema, kuri turi būti sprendžiama šalims bendradarbiaujant globaliu mastu.

Aplinkos viceministru penktadienį pradėjo dirbti partijos „Tvarka ir teisingumas“ Vilniaus Lazdynų skyriaus pirmininkas 62 metų Algirdas Genevičius. Jis kuruos atliekų, taršos prevencijos, vandenų ir Europos Sąjungos paramos administravimo sektorius. Pastaruoju metu A.Genevičius dirbo Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus pavaduotoju. Kaip BNS sakė partijos pirmininkas Rolandas Paksas, šio viceministro kandidatūra buvo suderinta su premjeru ir aplinkos ministru.

Šernai – tai yra vieni pagrindinių afrikinio kiaulių maro virusų skleidėjų, todėl būtina imtis priemonių, kad jų populiacija būtų sumažinta. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas susitiko aptarti žvėrių medžioklės taisyklių klausimų. Vienas iš pagrindinių aspektų – šernų medžioklė. Anot Aplinkos ministerijos atstovų, nėra aišku, ar medžioklę reikia vykdyti su varovais ar be jų.

Valstybės kontrolė baigė Aplinkos ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Jo metu nebuvo nustatyta reikšmingų valstybės lėšų ir turto valdymo pažeidimų, tačiau auditoriai turėjo pastabų dėl ministerijos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų. „Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos padarė nemažai klaidų apskaitydamos turtą ir įsipareigojimus, netinkamai nurodė patirtas biudžeto išlaidas.

Ketvirtadienį Aplinkos ministerija tęsia akciją „Tvora“ ir vėl rengia visuotinį reidą. Per šimtą aplinkosaugininkų sausuma ir vandeniu ieškos neteisėtų vandens telkinių aptvarų ir imsis visų priemonių, kad pakrantės būtų grąžintos visuomenei. Visoje Lietuvoje numatyta patikrinti apie 170 vandens telkinių ir bent 320 valdų. „Akcijos rezultatai jau dabar įspūdingi, bet tai dar ne pabaiga.

 Besikeičiantis klimatas gali būti itin nepalankus kai kuriems gyvūnams ir augalams. Ekstremalūs gamtos reiškiniai, aukštesnė temperatūra ir kylantis pasaulinis vandens lygis – tai tik keli iššūkiai, su kuriais ateityje kovos ekosistemos. Visiems jau teko girdėti apie tai, jog dėl klimato kaitos išnykimas gresia baltiesiems lokiams bei koralų rifams, kalbama ir apie grėsmes avokadams, migdolams ir tokiems vaismedžiams, kaip obelys bei vyšnios.

Aistė Plaipaitė, LRT radijas, LRT.lt Aplinkos ministerija rengia konferenciją, kurioje aptars opiausias karštų orų problemas – miškų gaisringumą, padėtį Kuršių nerijoje, taip pat upių ir ežerų sekimą. Nusistovėjus sausiems ir karštiems orams bei padidėjus miškų gaisringumui, vidaus reikalų ir aplinkos ministrai vakar paragino savivaldybes tam skirti ypatingą dėmesį. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas sako, kad esant tokiai padėčiai, bet kokia žmogaus veikla gali sukelti didelį gaisrą.

Žinių radijas Liepą paskelbusi renovadienių mėnesiu, Aplinkos ministerija savo desantą antradienį siunčia į Biržus. Gyventojai sužinos, nuo ko pradėti daugiabučio modernizavimo procesą, susipažins su aktualia renovacijos statistika, galės gauti atsakymus į visus jiems rūpimus klausimus. Biržų rajono merė Irutė Varzienė sako, kad gyventojai aktyviai dalyvauja daugiabučių atnaujinimo programoje.

Jurgita Čeponytė, LRT radijas, LRT.lt Dėl gaisrų pavojaus Aplinkos ministerija ragina šalies savivaldybes apriboti lankymąsi miškuose. Įspėjama, kad dėl karštų ir sausų orų Lietuvos miškuose padėtis yra grėsminga. Nuo ketvirtadienio yra apribotas lankymasis Neringos savivaldybės miškuose, nes juose gaisringumas pasiekė trečią klasę. Be to, reaguojama į kaimyninėje Kaliningrado srityje šią savaitę kilusį miško gaisrą.

Šiandien aplinkos ministro pareigas pradėjo eiti Kęstutis Trečiokas, buvęs ankstesnės Vyriausybės ūkio viceministras. 57 metų naujasis Aplinkos ministerijos vadovas turi didelės administracinio ir politinio darbo patirties. Jos pirmiausia sukaupė savo gimtajame krašte – Žemaitijoje.

Šiemet žuvų įveisimui į valstybinius vandens telkinius Aplinkos ministerija skyrė 2,5 mln. Lt. Šiuo metu jau baigėsi viešųjų pirkimų procedūros ir pasirašomos sutartys su žuvų jauniklių tiekėjais. „Tam, kad viskas vyktų kuo sklandžiau ir skaidriau, kviečiame įveisimuose dalyvauti žvejus ir gyventojus. Informaciją apie tai, kur ir kada planuojami įveisimai, bus galima rasti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje“, – sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Miškininkystė Lietuvoje nemodernėja, o prisitaikymo prie klimato kaitos programos, jei ir yra kur nors „ant popieriaus“, praktiškai netaikomos, sako gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas pasakoja, kad yra patvirtinta daug programų, kuriose numatyta, kaip mišką padaryti atsparų klimato kaitai.

 Aplinkos ministras, partijos „Tvarka ir Teisingumas“ atstovas Valentinas Mazuronis palieka ministeriją, vyks dirbti į Europos Parlamentą (EP). Apie tai jis ketvirtadienį informavo premjerą Algirdą Butkevičių. Kaip V.Mazuronis sakė žurnalistams, postą ministerijoje jis palieka nuo birželio 15 dienos. „Turėjome konstruktyvų ir gerą pokalbį su premjeru – padėkojau jam už pasitikėjimą ir darbą, kurį dirbome kartu.

Aplinkos ministerija tęsia struktūrinę pertvarką padalinių veiklai optimizuoti. „Siekis turėti efektyvią ministerijos struktūrą yra nuolatinis, todėl periodiškai vertinama ministerijos padalinių ir pavaldžių įstaigų valdymo struktūros ir veikla, – sako Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas.

Ketvirtadienį Aplinkos ministerija šalies savivaldybių merus pakvietė į metinę konferenciją, kurios metu aptarti daugiabučių namų modernizacijos programos 2013 m. įgyvendinimo rezultatai bei įteiktos nominacijos labiausiai daugiabučių renovacijos procese 2013 m. pasižymėjusioms savivaldybėms. Palanga įvertinta „Metų proveržio“ nominacija – už iniciatyvą ir pasiektus rezultatus.

Aplinkos ministerija kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), prašydama papildomai įvertinti aplinkybes ir galimas grėsmes dėl afrikinio kiaulių maro (AKM). Ministerija prašo numatyti priemones dėl visuomenės lankomose teritorijose aptvaruose gyvenančių šernų. „Šernų populiacijos mažinimo tikslas ne sunaikinti šernus, o sustabdyti ligos plitimą. Laukinių šernų, gyvenančių miškuose, skaičiaus mažinimas yra mokslininkų numatytas vienintelis būdas mažinti galimą AKM grėsmę.

Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos paskelbė žvejybos Kuršių mariose ir stintų žvejybos vietų skirstymo konkursus. Jie tęsis iki vasario 17 d. Skirstant žvejybos kvotas Kuršių mariose bus atsižvelgta į žvejybos verslo tame regione istoriškumą, žvejybos įmonių priklausymą žvejybos verslą vienijančioms asociacijoms, ES paramą gavusių žvejybos įmonių įsipareigojimus vykdyti su žvejybos verslu susijusią veiklą (joms už tai bus pridedami papildomi balai). Konkursiniai balai bus maži...

Likus maždaug dviem mėnesiams iki didžiojo renovacijos starto, kai vienu metu šalyje planuojama pradėti 450–500 daugiabučių renovaciją, penktadieni Aplinkos ministerijoje pasirašyta projektavimo, statybos ir rangos darbų sutartis dėl 14 gyvenamųjų namų renovacijos Palangoje. Iš karto po pasirašymo surengtoje spaudos konferencijoje Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sakė, kad renovacija – vienintelis būdas gyventojams sutaupyti šilumą senos statybos daugiabučiuose.

Druskininkų kurorte už beveik 13 mln. įrenginėjamas daugiau, nei kilometro ilgio keltuvas slidininkams. Aplinkos ministerija šiam projektui skyrė 6 mln. litų iš Klimato kaitos programos.  Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pritaria, kad kurorte atsiras toks statinys, tačiau abejoja, ar keltuvas esą gali sumažinti transporto taršą.

Druskininkų kurorte už beveik 13 mln. įrenginėjamas daugiau, nei kilometro ilgio keltuvas slidininkams. Aplinkos ministerija šiam projektui skyrė 6 mln. litų iš Klimato kaitos programos. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pritaria, kad kurorte atsiras toks statinys, tačiau abejoja, ar keltuvas esą gali sumažinti transporto taršą.

 Irena BUDRIENĖ Šiaulių regioniniame buitinių atliekų sąvartyne Aukštrakiuose (Šiaulių rajonas) iki 2015 metų rudens iškils atliekų rūšiavimo gamykla. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras su rangovu UAB „NEG Recycling“ pasirašė gamyklos statybos ir operatoriaus paslaugų pirkimo sutartį. irena@skrastas.