aplinkos ministerija

Šiandien Lietuvoje minima Pasaulinė Žemės diena. Šalies sostinėje pavasario lygiadienį žyminti šventė sutikta Rotušės aikštėje. Iš dangaus krintančios snaigės nesutrukdė pražysti šimtams iš antrinių žaliavų sukurtų gėlių. Žydinčios pievos instaliaciją iš plastiko butelių ir kartoninių pakuočių sukūrė dizainerė Gerda Vilkevičiūtė ir Vilniaus mokyklų moksleiviai.

Penktadienį Aplinkos ministerijoje su šalies savivaldybėmis pasirašomos partnerystės sutartys dėl daugiabučių namų renovacijos. "Pagal jas savivaldybės organizuos konkursus ir pirks investicijų projektus, o mes padengsime visas išlaidas. Gyventojai, kurie nori atnaujinti savo daugiabučius, projektus gaus nemokamai", - sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Aplinkos ministerija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir paprašė sutikimo nutraukti daugiau kaip 3,7 mln. Lt vertės sutarčių užsakomosioms televizijos ir radijo laidoms bei kitų žiniasklaidos priemonių viešinimo paslaugoms pirkti pasirašymo procedūras, kol jos dar nėra pasibaigusios. Konkursas šioms paslaugoms pirkti buvo paskelbtas likus keliems mėnesiams iki dabartinės Vyriausybės suformavimo.

Aplinkos ministerija ragina prokurorus griežčiau imtis neteisėtų statybų: siekti ne tik panaikinti neteisėtai išduotus dokumentus, bet ir griauti statinius, jei jų savininkai nesutinka geranoriškai taisyti padarytos žalos. Nors nelegalių statybų mastai mažėja, kai kurie ginčytino teisėtumo statiniai kelia galvos skausmą ne tik valdininkams, bet ir vietos gyventojams. Kol kas statistiniai duomenys rodo, kad daugiausia (57 proc.) savavališkai pastatomų statinių – nesudėtingi, pavyzdžiui, tvoros.

  Nors energetinio naudingumo sertifikato reikalavimą įteisinusios Statybos įstatymo pataisos jau įsigaliojo, kaip jas įgyvendinti, neaišku iki šiol, rašo „Lietuvos žinios“. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis vėl žada permainas. Pasak Registrų centro atstovų, kasdien Lietuvoje parduodama apie 500–700 butų, gyvenamųjų namų, kitokių pastatų.

Laikinai einantis pareigas Premjeras Andrius Kubilius nesutinka su pretendento tapti naujuoju aplinkos ministru Valentino Mazuronio teiginiais, kad kadenciją baigianti Vyriausybė neatsakingai švaisto biudžeto lėšas, ir teigia, kad Aplinkos ministerijos pasirašytos naujos darbų viešinimo sutartys yra ilgalaikės ir bus naudingos ir naujajai Vyriausybei. "Viena iš sąlygų gaunant europinius pinigus yra ir viešinti tų pinigų panaudojimą įvairiems projektams.

Lietuvoje jau 7 metus veikia elektronikos prietaisų ir nešiojamų baterijų surinkimo sistema, vienijanti įvairius technikos gamintojus ir importuotojus. Gaila, bet kol kas ne visi žmonės ja naudojasi. Ne visi žino, kad nebereikalingus, elektros srovę savo funkcionavimui naudojančius įrenginius būtina mesti atskirai nuo kitų atliekų. Dalis gyventojų tuo nesidomi, nes nesusimąsto, kokią žalą gali padaryti aplinkai.

Druskininkuose jau artimiausiu metu turėtų atsirasti lynų keltuvas. Tačiau planai investuoti į šį projektą kelis milijonus litų paramos lėšų sukėlė nemažai abejonių nepriklausomiems aplinkosaugos ekspertams ir net Valstybės kontrolei.

Kandidatas į aplinkos ministrus, vienas partijos Tvarka ir teisingumas lyderių Valentinas Mazuronis kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą prašydamas stabdyti Aplinkos ministerijos viešųjų pirkimų sutarčių pasirašymą, kol nebus patvirtinta nauja mūsų šalies vyriausybė.

Alytaus regiono individualių namų savininkai nuo šiol rūšiuos atliekas – jiems nemokamai dalijami pakuočių atliekų surinkimo konteineriai. Druskininkų individualių namų savininkai šalia žalių mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių nuo šiol turės ir mėlynus 240 litrų pakuočių atliekų konteinerius stiklui, plastikui ir popieriui. „Jeigu jos bus rūšiuojamos ir vėliau nebus suverčiamos į vieną duobę, tai iš tikrųjų tai turėjo būti padaryta ir anksčiau. Aišku, kad reikia rūšiuoti.

Aplinkos ministerija nutrauks sutartį su bendrove, teikiančia viešųjų ryšių konsultacijų paslaugas. Šiuos darbus pagal jungtinės veiklos sutartį atliko viešųjų ryšių konsultantas Liutauras Ulevičius. Tokį sprendimą priėmė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Nutarta pasinaudoti pirkimo sutarties punktu, skelbiančiu, kad užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jegui teikiamos paslaugos tampa nebereikalingos.

Dėl sužlugusios renovacijos programos šešėlis krinta ant Aplinkos ministerijos, kurios darbo rezultatas – vos 500 atnaujintų daugiabučių vietoj keliolikos tūkstančių. Nereaguoja į jokius siūlymus Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas Vytautas Turonis sako, kad renovacija žlugo dėl žmogiškų ir sisteminių priežasčių.

Per artėjančius dvejus metus Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai dėl lėšų trūkumo numatė uždaryti kelis šimtus kaimo mokyklų. Tuo tarpu 70 Aplinkos ministerijos klerkų 200 tūkst. litų išleis vos trijų dienų kursams kaimo turizmo sodyboje Molėtų rajone. Su pirtele, ant Bebrusų ežero kranto. „Mokymai yra reikalingi, o tos pirtys – tik pasirinktos vietos klausimas.

Vis rimtėjanti „uodų problema“ Dalaveno regione centrinėje Švedijoje privertė šalies vyriausybę imtis drastiškų priemonių. Kraujo ištroškę vabzdžiai bus bombarduojami iš sraigtasparnių, kad kuo daugiau jų būtų sunaikinta dar iki vasaros pradžios. Dalaveno regiono gyventojai jau kurį laiką „piktai zirzė“, kad vasaromis čia gyventi tampa tiesiog nebeįmanoma, kai aplink pilna išalkusių uodų.

Elektrėniškiai siekia valdininkų, atsakingų už Kazokiškių sąvartyno eksploatavimo klausimus, atsistatydinimo. „Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) vadovai Rolandas Masilevičius ir Aleksandras Spruogis, kurių veikla nesilaikant įstatymų Elektrėnų gyvenimą nuodijantį Kazokiškių sąvartyną pasmerkė tolesnei plėtrai, privalo atsistatydinti“, – tokią poziciją išreiškė iniciatyvinė grupė „Elektrėnai – ne Vilniaus sąvartynas“, šiandien prie Aplinkos ministerijos surengusi piketą.

Vienoje iš žiniasklaidos priemonių pasirodęs straipsnis apie vandens slidininkų siekį sportuoti šalia sostinės Pilaitės mikrorajono esančiame Gelužės ežere tiesiog prašosi, kad būtų patikslinta jame paskelbta informacija. Visų pirma nežinia kuo remiamasi teigiant, kad vandens slidininkams sportuoti Gelužėje nebeleidžiama nuo 2010 metų kovo.

Dėl Aplinkos ministerijos aplaidumo Lietuva šiemet nesugebės parduoti net Apyvartinių taršos leidimų: tai Lietuvai gali kainuoti bent 500 mln. litų, rašo „Vakaro žinios“. Anot specialistų, dar rimčiau įstrigs daugelis aplinką tausojančių projektų, namų renovacija, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Kai kurie seimūnai jau įteikė ministrui reikalavimą pasiaiškinti bei rasti kaltuosius, kurie atlygintų nuostolius.

2011 metais Europos Sąjungos lėšomis finansuojamiems projektams Aplinkos ministerija išmokėjo daugiau lėšų nei buvo suplanavusi. Vietoj 609 mln. litų Lietuvos ūkio subjektus pasiekė 611,4 mln. litų, t. y. planas įvykdytas 100,3 proc. „Aplinkos ministerija tradiciškai itin daug dėmesio skiria ES paramos lėšų panaudojimui. Praėjusiais metais iš esmės pakartojome 2010 metų rezultatą, kai valstybės investicijų programa buvo įvykdyta 104,9 proc., – sako aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Pajūrio paplūdimius ketinama puoselėti kruopščiau: Aplinkos ministerija paskelbė konkursą Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos plano, kuriame, be kita ko, bus suplanuota įvairių infrastruktūros objektų, tarp jų – ir paplūdimio kavinių, vieta, parengimui. Naujasis dokumentas detalizuos Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą, patvirtintą šių metų liepą.

Iki lapkričio 10-osios visi Lietuvos vairuotojai privalo vasarines automobilių padangas pakeisti žieminėmis. Vasarines galime palikti automobilių servise ar kitoje montavimo paslaugas teikiančioje įmonėje arba patiems saugoti iki pavasario garaže ar sandėliuke. O ką darome su tomis, kurių kitą vasarą mums jau nebereikės? Padangos pamiškėje suirs po šimtmečių „2009 m. mūsų šalyje buvo surinkta 13,5 tūkst. tonų sudėvėtų padangų, o perdirbta 14,3 tūkst. tonų.

Seimo įpareigota Aplinkos ministerija parengė įstatymo pataisas, numatančias apmokestinti šalies sąvartynus, didelius gyvulininkystės ūkius, taip pat miestų dumblo valymo įmones už teršimą metano dujomis. Po svarstymo Vyriausybėje, Premjeras sako, kad tokiam mokesčiui – dar per anksti. Aplinką teršiančios metano dujos išsiskiria pūvant atliekoms, taip pat iš gyvulių mėšlo. Pasak aplinkosaugininkų, gyvulininkystė – viena didžiausių aplinkos teršėjų. Gyvulininkystei tenka 37 proc.

Šią savaitę viename šalies miške į laisvę paleisti 8 veislynuose išauginti didžiųjų apuokų jaunikliai. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus paukščius išaugino „Gamtos paveldo fondo“ darbuotojai, įgyvendinantys Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą projektą „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“. Fondas dirba kartu su 4 lūšių ir 5 didžiųjų apuokų veislynais. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr.

„Medicinos įstaigos dirba ir atliekos jose susidaro nuolat, todėl, kai gegužės mėnesį sustojo „Toksika“ ir Lietuvoje nebeliko nė vienos įmonės, kuri naikintų medicinos atliekas, jos pradėjo kauptis“, – „Balsas.lt“ sakė sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, paprašytas prisiminti, dėl kokių priežasčių vasaros pradžioje mūsų šalyje teko skelbti ekstremalią situaciją.

Keliančių grėsmę žmonių gyvybei apleistų pastatų apstu kiekviename rajone. Kitą savaitę Aplinkos ministerija žada patvirtinti tvarką, kaip savivaldybės galės gauti per 20 mln. litų pastatams griauti. Tuo metu kai kurių rajonų valdžia tokių pastatų šeimininkams žada didinti nekilnojamojo turo mokesčius. Pasak Panevežio rajono vadovų, vien šiame rajone yra per šimtą pavojų keliančių pastatų. Tai buvusios kolūkių fermos, dirbtuvės, sandėliai.

Praėjusią savaitę Turniškėse nuo miškakirčių rankų krito 26 šimtametės pušys - esą dėl to, kad trukdo komunikacijoms. O Vilniaus miesto savivaldybės Želdinių poskyrio vyriausiasis specialistas Pranciškus Rinkevičius tik skėsčiojo rankomis: „Taip, pušys nukirstos. Leidimo jas nukirsti kreipėsi privačios namų valdos savininkas. Jis parašė nustatytos formos prašymą, pridėjo sklypo planą, kuriame sužymėti medžiai, mes nuvykome, pažiūrėjome. Ir leidimas jam buvo duotas.

Valstybės kontrolė įvertino, kaip naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosioms programoms skiriamos lėšos. Nors dėl lėšų trūkumo lėtai sprendžiamos atliekų tvarkymo, oro ir vandens taršos, nuotekų valymo, saugomų teritorijų tvarkymo problemos, tačiau iš kasmet šioms aplinkosaugos programoms skiriamų apie 55 mln. Lt apie trečdalis lėšų lieka nepanaudota. Aplinkos ministerija, kasmet paskirstanti apie 10 mln.

Pastaruoju metu kaip niekada dažnai įvairiose informacinėse priemonėse linksniuojant medžiotojų ir ūkininkų santykius, išaugusios laukinių žvėrių populiacijos daromą žalą ūkinei veiklai, pravartu susisteminti besikartojančias problemas ir priminti, kaip jos gali būti sprendžiamos vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Remiantis jais, laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei.

Kaip iš tualetinio popieriaus ir senų kompaktinių diskų pasigaminti kaleidoskopą, o iš plastikinių butelių suraityti meniškas gėles? Tokių atliekų panaudojimo triukų bus galima išmokti festivalyje „Galapagai / Roko naktys 2011“ įrengtoje eko scenoje. Kūrybinės dirbtuvės, improvizacinis repas, „chill out“ zona, filmai aplinkosaugos tema, grojantys konteineriai – tai tik keletas pramogų, kurios lankytojams bus pasiūlytos laisvu nuo koncertų laiku.

Žvejai juos vadina priešais, tuo tarpu girininkai – gamtos lobiu, nes šie paukščiai  įrašyti į Raudonąją knygą ir apie jų žalojimą negali būti jokios kalbos. Nesibaigiančios kovos – taip būtų galima pavadinti prie Juodkrantės esančios paukščių – kormoranų – kolonijos ir gyventojų situaciją. Kasmet patiria nuostolių Žvejys Arūnas jau kelis dešimtmečius nekeičia gyvenamosios vietos. Jis taip pat sunkiai įsivaizduoja savo dieną be žvejybos.

Aplinkos ministerija ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga paskelbė 2011 m. kraštovaizdžio architektūros darbų konkursą. Autoriai gali pateikti ne daugiau kaip penkis profesionaliai parengtus kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo planus, projektus, schemas ir kitus darbus, sukurtus per pastaruosius ketverius metus ir prisidedančius įgyvendinant pamatines Europos kraštovaizdžio konvencijos ir Lietuvos kraštovaizdžio politikos nuostatas.

  Valstybės kontrolei pareiškus, kad Aplinkos ministerija nekontroliavo lėšų panaudojimo įrengiant ir demontuojant Lietuvos pristatymo pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ ekspoziciją ir iš paslaugą teikusios UAB „Ekspobalta“ nepareikalavo, kad darbų priėmimo aktuose būtų nurodyti atlikti darbai ir suteiktos paslaugos, ministerija sako, kad pinigai niekur nedingo. Negavusi šias išlaidas patvirtinančių duomenų, Valstybės kontrolė negalėjo įvertinti, ar 2,9 mln.

Dvi savaites kasdien po 10 tonų pūvančių tvarsčių, kraujo, amputuotų galūnių, kitų operacijų atliekų, vienintelių medicinos atliekas Lietuvoje deginančių įmonių „Senovė“ ir „Toksika“ kamuojanti nežinia bei alinantis karštis – šių dienų faktų derinys, vedantis prie ekologinės katastrofos pačiame Vilniaus centre ir kituose miestuose. Atliekas surenkančios ir gydymo įstaigos bejėgės kovoti su biurokratiniais ministerijų malūnais.

Maišai permirkusios tvarsliavos, naudotų švirkštų, kitokių pavojingų medicininių atliekų iš Respublikinės Šiaulių ligoninės nugabentos prie neveikiančios utilizavimo gamyklos Vilniuje ir paliktos sunkvežimyje. Pavojingų medicininių atliekų šalyje nebėra kur dėti. Prie Šiaulių pastatytas deginimo įrenginys antra savaitė yra išjungtas.

Prasidėjus Šiaulių vyskupijos kurijos ir pastoracinio centro statyboms visuomenininkai sunerimo dėl Prisikėlimo aikštės. Tačiau aiškėja, kad nepaisant pažadų sutvarkyti miesto centrą, valdančioji dauguma šią kadenciją nė neketina kišti nagų prie aikštės.

Kol premjeras Andrius Kubilius bruka Lietuvos gyventojams rožinius pažadus, kad netolimoje ateityje dujos esą turėtų atpigti 15 proc., o tada neva taptų pigesnė ir šiluma, energetikos specialistai kalba visiškai priešingus dalykus. „Žinoma, gerai būtų, jei A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė susitartų su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ dėl teisingų dujų kainų. Tada gal ir pas mus šiluma kainuotų tiek pat, kiek Estijoje ir Latvijoje – 10–14 proc. pigiau.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė anksčiau yra sakiusi, kad Lietuvoje linkstama bent jau dalį karių iš Afganistano Goro provincijos išvesti 2012-ųjų pabaigoje, bet dabar ministrė jau nebėra tokia tikra dėl šios datos.

„Respublikos" savaitės žmogus – postą išsaugojęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Nors šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė ministrui nepasitikėjimą dėl jo neveiklumo, Seimo nariai, nepaisant prezidentės išreikšto lūkesčio, patys sužlugdė Parlamente vykusią ministro interpeliaciją.

Nors seisminiu požiūriu Lietuva yra gana saugi, didžiulių nelaimių sukėlę pastarieji žemės drebėjimai Japonijoje neleidžia būti pernelyg tikriems, kad ir mūsų teritorijoje kada nors nesuaktyvės Žemės plutos tektoniniai lūžiai.

Aplinkosaugos reikalavimai ūkininkams yra pernelyg griežti – jeigu padėtis nepasikeis, negalėsime net svajoti apie ūkių plėtrą. Per pirmus šių metų mėnesius beveik visi žemdirbių organizacijų vadovai kritikavo Aplinkos ministerijos veiklą ir šios ministerijos vadovus dėl arogancijos. Ministerija vis dažniau elgėsi kaip valstybė valstybėje.

Viešai Prezidentės išsakyti argumentai, jog ji, ir be interpeliacijų, turinti kitų būdų pašalinti ministrus, galima laikyti atviru grasinimu, o Generalinė prokuratūra, šiuo atveju – lyg sarginis šuo, jaučiantis aplinkinį, labiausiai nepatinkantį savo šeimininkei, pareiškė Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininkas Arūnas Valinskas. „Labiausiai nerimą kelia situacija, kai Prezidentė susitikimo su Seimo valdyba metu pareiškė, kad, be interpeliacijų, ji turi ir kitų būdų pašalinti ministrus.

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl bandymų daryti įtaką Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimams Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos organizuoto pirkimo metu. Kaip praneša Generalinė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente pradėtas įžvelgus piktnaudžiavimo ir kišimosi į valstybės tarnautojo veiklą požymių.

Už valstybės pinigus savo pasiekimais besireklamuojantis aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tvirtina, jog jo vadovaujamoje institucijoje darbas darbą veja. Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkerta to nematanti ir nesutinka, jog ministras sėdi savo kėdėje. Pasiskelbė pasitaisęs Praėjusių metų rudenį Prezidentūra atskleidė bent 200 aplinkos ministro Gedimino Kazlausko neatliktų darbų. Vieni buvo vilkinami kelis mėnesius, kiti – ir metus.

Jau dveji metai – nuo 2009-ųjų sausio 1-osios – piliečiams ir įmonėms per prievartą įsiūlomi pastatų energetinio naudingumo sertifikatai. Jų privaloma tvarka reikalaujama, jei būstas statomas, renovuojamas, parduodamas ar išnuomojamas.

„Mūsų rezultatai nėra blogiausi lyginant su kitomis ministerijomis. Tikiuosi, kad Prezidentė vertins realius faktus„, – antradienį apžvelgdamas praėjusių metų rezultatus kalbėjo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. – Pagal dabar turimus duomenis Aplinkos ministerija pirmauja. Atliekų tvarkymui – beveik 500 mln. Tarp didžiausių praėjusiais 2010 metais ministerijos nuveiktų darbų aplinkos ministras įvardijo atliekų tvarkymą.

Lietuvos piliečius primygtinai raginant toliau kentėti susiveržus diržus, Aplinkos ministerija rado naują būdą išlaidauti. Surengtas atvirasis konkursas sostinės Lukiškių aikštei suplanuoti. Pateiktus projektus įvertinus pagal architektūrinės meninės idėjos originalumą bus išrinktas geriausias pasiūlymas, kaip suplanuoti jokios paskirties kol kas neturinčią aikštę. Iš viso buvo pristatyti 39 projektai, 4 jau atmesti.

30 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių parėmė savo parašais interpeliaciją aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui. Tai patvirtino Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. Pasak jo, tarp pasirašiusiųjų yra ir valdančiųjų atstovų, tačiau jų pavardžių nenurodė. V. Žiemelio teigimu, interpeliacijos tekstas kol kas nebus registruojamas, nes reikėtų sulaukti interpeliacijos energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia savo nuomonės dėl aplinkos ministro Gedimino Kazlausko nepakeitusi. „Vertinu taip pat, kaip vertinau prieš mėnesį", – sakė Radviliškio rajone viešinti Prezidentė. Kaip ELTA jau skelbė, Prezidentė D. Grybauskaitė, dar rugsėjo pradžioje susitikusi su aplinkos ministru, apkaltino jį neveiklumu. Prezidentės nuomone, jo darbą turėtų apsvarstyti valdančioji koalicija. „Ministro veikla per tuos dvejus metus demonstruoja absoliutų neveiklumą.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, skambiai pareiškusi, jog Aplinkos ministerijoje regi „absoliutų neveiklumą“, įskaudino šios įstaigos darbuotojus, mano aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. „Jeigu tą [prezidentės – red. Past.] pasakymą priimčiau vienas pats, tai jau būtų per daug. Ir tokiu pasakymu, ji, manau, įskaudino nemažai mūsų darbuotojų, kurie nuoširdžiai dirbo ir išties nuveikė didelius darbus“, - interviu savaitraščiui „Veidas“ sakė ministras.

Kritikos akmenys ne tik Aplinkos ministerijos daržan, bet ir šiukšlių konteineriuose, nes juk „neapsimoka, į sąvartynus važinėti tuščiai.“ Kad turėtų darbo Skuodo rajone gyvenanti 65 – erių Genutė pasakojo, kad iš menkutės pensijos jai tenka pakloti 130 litų už kas dvi savaites išvežamą 120 litrų talpos šiukšlių konteinerį. „Metam plastmasę, senus rūbus ir kitką. Yra ir taip, kad tik susidarytų pilnas konteineris, žmonės metą ravėjus, žolės, lapus, šieną.