aplinkos ministerija

Aplinkos apsaugos departamentui laikinai vadovaus Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas. Kaip pirmadienį pranešė ministerija, R. Sakalauskas departamentui vadovaus tol, kol bus rastas naujas vadovas – ministerija konkursą nuolatiniam direktoriui atrinkti inicijuoja antradienį. R. Sakalauskas ministerijos ir ministerijai pavaldžių įstaigų struktūroje dirba nuo 1993 metų.

Saugant perinčius paukščius, iki rugpjūčio nebegalima pjauti saugotinų medžių, šią savaitę pranešė Aplinkos ministerija. Draudimas šalinti saugotinus želdinius ar jų dalis įsigalioja kovo 15 dieną, prasidedant intensyviam paukščių veisimosi laikotarpiui. „Jeigu medį ar kitą augalą šalinti būtina, gyventojai turi gauti ornitologo eksperto pažymą arba savivaldybės leidimą“, – rašoma pranešime.

Aplinkos ministerija siūlo įpareigoti didžiuosius Lietuvos miestus nustatyti mažos oro taršos zonas ir užtikrinti, kad visas miestų viešasis transportas būtų varomas tik elektra arba kitais atsinaujinančiais energijos ištekliais (AEI). Visgi savivaldybės sako, kad tai būtų įmanoma tik su finansine valstybės pagalba. Klausimų apie spartesnį ekologinio transporto sistemos mieste planų įgyvendinimą kelia ne tik finansai, bet ir techninės detalės, sako savivaldybės.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas apsilankė sostinėje esančiame daugiabutyje, iš kurio pirmadienį evakuoti gyventojai. Ministro teigimu, namo brokas yra akivaizdus, o žala gyventojams jau padaryta. Visgi, anot S. Gentvilo, žmonės turėtų grįžti į savo namus, o ar galimos avarijos ateityje, parodys specialistų atliekama ekspertizė. „Reikia daryti išsamų vertinimą ir tą inicijuos Vilniaus savivaldybė per daugiabučių administratorių, kad būtų išsami statinio ekspertizė padaryta.

Antradienį įsigaliojus Aplinkos ministerijos patikslintam statybos techniniam reglamentui „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, pasikeitė privalomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius šalia vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, rašoma pranešime spaudai. Šalia pastato, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 140 m2, automobiliams statyti turi būti skirtos dvi vietos.

Aplinkos ministerija pradėjo kurti informacijos apie biologinę įvairovę rinkimo, tvarkymo, analizės ir pateikimo visuomenei sistemą – biologinės įvairovės informacinę platformą. Šią informacinę platformą planuojama sukurti per trejus metus. Tam skirta 1,7 mln. eurų Europos Sąjungos sanglaudos fondų lėšų, pranešė ministerija.

Per šiuos ir kitus metus visuose Lietuvos miestuose atsiras teritorijos, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Vėliau numatoma gerokai riboti įprastus degalus naudojančio transporto registravimą ir galiausiai drausti jų registraciją. Visa tai numatyta Aplinkos ministerijos parengtame ir oficialiai registruotame Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės plane.

Aplinkos ministerija pirmadienį pranešė numačiusi, kaip 2021–2023 metais bus saugojamas miško medžių genetinis fondas. Planuojama saugoti genetinių miško medžių išteklius jų kilmės vietose ir perkėlus juos į kitą aplinką, taip pat pagrindinių ir retų miško medžių rūšių selekcija, genetiniai ir selekciniai moksliniai tyrimai ir jų panaudojimas sėklinei miško bazei kurti.

Aplinkos ministerija žada per metus atlikti inventorizaciją, kiek Lietuvoje eksploatuojamų statinių yra pritaikyta neįgaliesiems. Aplinkos viceministro Dariaus Kvederavičiaus teigimu, šiemet ketinama sukurti pastatų prieinamumo specialiųjų poreikių turintiems žmonėms vertinimo sistemą. Pasak jo, visų pirma būtų aiškinamasi, kokia situacija yra valstybės ir savivaldybių įstaigų sektoriuje.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketvirtadienį stojo prieš valstiečių teismą. Didžiausia opozicinė frakcija liberalų deleguotam ministrui turėjo ne vieną klausima, daugiausiai apie konfliktą su Aplinkos ministerijai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento vadovybe. S. Gentvilas gynėsi, kad spaudimo departamento vadovei nedarė, o vieno susitikimo metu buvo slapta įrašinėjamas.

Lietuvai būtina didinti visų baterijų – nuo skirtų žiebtuvėliams ar laikrodžiams iki automobilių akumuliatorių – surinkimą, teigia Aplinkos ministerijos atstovė.  Kai kuriems Seimo nariams siūlant taikyti užstato sistemą, ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė teigia, jog tokia galimybė šiuo metu nėra svarstoma.

Aplinkos ministerijos ketvirtąja viceministre nuo pirmadienio dirbs aplinkos inžinierė Raminta Radavičienė. Jai bus patikėta formuoti ir įgyvendinti Lietuvos atliekų tvarkymo ir taršos prevencijos politiką, praneša ministerija.

Nuo praėjusių metų vidurio įvestas ir dėl infliacijos šią savaitę nežymiai padidintas motorinių transporto priemonių registracijos mokestis jau šiemet bus pakeistas. Jį teks mokėti ne kaskart registruojant automobilį, o kiekvienais metais. Apie jį šiomis dienomis viešai kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Seimui ketvirtadienį teikiami Aplinkos ministerijos naujai parengti valstybinis, regioniniai ir savivaldos atliekų prevencijos ir tvarkymo planai.  Juose numatoma, kad komunalinių atliekų tvarkymas nuo šiol turi būti organizuojamas taip, kad gyventojai būtų skatinami atliekas paruošti naudoti pakartotinai ir perdirbti.

Siekiant prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti daugiau gyventojų, vien skatinti jų sąmoningumą nepakaks, – tam gali prireikti aktyvių veiksmų, įskaitant finansines paskatas ar vandentvarkos įmonių centralizavimą, sako prezidento patarėjas Taip Jaroslavas Neverovičius reagavo į praėjusį penktadienį aplinkos ministro Simono Gentvilo išsakytus teiginius, jog Lietuva atsilieka prijungiant gyventojus prie centralizuotų tinklų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia viceministrų pozicijas pasiūlęs buvusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno patarėjai Gintarei Krušnienei, Trakų savivaldybės administracijos vadovui Dariui Kvedaravičius ir miškininkui Danui Augučiui. „Kandidatai dar nėra formaliai dirbantys, bet tikiuosi artimiausiu metu. Darbo pradžia yra tik kulminacija, iki tol yra ruošiama Vyriausybės programa, einama į diskusijas.

Aplinkos ministerija 16-kai šalies savivaldybių skyrė daugiau kaip 556 tūkst. eurų Sosnovskio barščiui naikinti. Kaip antradienį pranešė ministerija, pinigai savivaldybėms skirti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. „Šių savivaldybių administracijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūra finansavimo sutartis turi pasirašyti iki metų pabaigos“, – informuoja Aplinkos ministerija.

Lašišinių žuvų migracijos laikotarpiu jų migracijos keliuose Kuršių mariose bus draudžiama visa verslinė žvejyba. Tai numatantį įsakymą pirmadienį pasirašė laikinai pareigas einantis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.  „Esminis pokytis yra toks, jog uždrausta visa žvejyba, visokių žuvų, migracijos metu tuose keliuose, kur nerštavietės, kur plaukia lašišinės žuvys“, – BNS sakė ministro patarėjas Justas Jaskonis.

Naujasis Seimas tik pradėjo dirbti, tačiau aistrų netrūksta. Valdantieji ir opozicija įsivėlė į karą dėl postų parlamente, o daug diskusijų sukėlė ir Ingridos Šimonytės paskelbtas galimų kandidatų į ministrų postą sąrašas. Vienas iš prieštaringų vertinimų sulaukęs kandidatas – Liberalų Sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas, kuris pretenduoja į aplinkos ministro portfelį.

Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius ragina kandidatę į premjeres Ingridą Šimonytę neatiduoti Aplinkos ministerijos Liberalų sąjūdžiui ir į aplinkos ministrus neskirti Simono Gentvilo. Jis antradienį sukūrė virtualią peticiją erdvėje Peticijos.lt, kurią jau pasirašė per 700 žmonių. „Pasibaigus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo laikotarpiui labai tikėjomės, kad pagaliau pasibaigs Lietuvos gamtos naikinimas.

Lietuvoje dabar yra sukaupta beveik 400 tūkst. tonų nesudegintų atliekų, sako Aplinkos ministerijos atstovė. Pasak Agnės Bagočiutės, tiek atliekų susikaupė, nes nebuvo kur jų deginti, tačiau pradėjus veikti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainėms, visas jas tikimasi sunaudoti šilumos gamybai.    „Pagal naujausius, šių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, yra 386 tūkst. tonų.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika leido sumedžioti 175 vilkus – tai yra pusšimčiu daugiau, nei leista pernai. Ministro įsakymu, šis vilkų medžioklės limitas nustatytas ketvirtadienį prasidedančiam 2020–2021 metų medžioklės sezonui. „Aplinkos ministerija neatsižvelgė į gautus siūlymus vilkų medžioklės nelimituoti. Mat tokiu atveju vilkų populiacijai kiltų grėsmė gerokai sumažėti, ir tai neigiamai atsilieptų jos ilgalaikiam išlikimui“, – teigiama pranešime.

Vyriausybė dėl koronaviruso pandemijos metu patirtų nuostolių skyrė papildomų lėšų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), Lietuvos zoologijos sodui, taip pat dar keliems Aplinkos ministerijos valdomiems muziejams. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė LGGRTC skirti 53 tūkst. eurų. Centras iš viso prašė kompensuoti 130 tūkst. eurų praradimus, nes vien darbo užmokesčiui dėl nesurinktų lėšų už bilietus trūksta apie 80 tūkst.

Gyventojai, atvykę į mišką grybauti, uogauti ar riešutauti, ir toliau negalės įžengti į arčiau kaip 100 metrų nuo sodybos esančią privačią žemę. Seimas ketvirtadienį nepalaikė Aplinkos ministerija siūlymo panaikinti tokį draudimą. Tačiau Seimo patvirtintos Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo pataisos numato, kad leidimą grybauti, uogauti ar riešutauti šalia sodybų esančioje teritorijoje galės suteikti ne tik žemės sklypo savininkas, kaip yra numatyta dabar, bet ir šio žemės sklypo valdytojas.

Nuo rugsėjo pirmosios prasideda lašišų ir šlakių žvejybos rudens sezonas – bus išduodamos žvejo mėgėjo kortelės šioms žuvims žvejoti iki spalio 15 dienos, informuoja Aplinkos ministerija. Šias žuvis žvejo mėgėjo kortelės turėtojams leidžiama gaudyti Neryje, Dubysoje, Minijoje bei kitose įstatymu numatytose upėse. Nemune nuo šių metų draudžiama žvejoti į nerštą traukiančias lašišas.

Rugpjūčio 12 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pareigas, laimėjusi Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą, pradėjo eiti Olga Vėbrienė. Dalyvauti konkurse paraiškas pateikė 16 pretendentų, 11 iš jų atitiko reikalavimus, 6 kandidatai dalyvavo vertinimo komisijoje.  „Kadangi jau turėjau galimybę įsijungti į Departamento veiklą, pirmaisiais mėnesiais vyko susipažinimas su jo veikla ir darbuotojais.

Aplinkos ministerija pirmadienį pateikė derinimui naują Medžioklės taisyklių projektą. Kaip pranešė ministerija, šis projektas parengtas įvertinus gautas pastabas ir pasiūlymus anksčiau skelbtoms pataisoms, kuriomis siekta atšaukti gegužės 8 dienos aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu priimtus Medžioklės taisyklių pakeitimus. Šiais pakeitimais, be kita ko, leista medžioti su lankais nuo 2022 metų.

Per mėnesį nesulaukus nė vienos paraiškos dėl paramos Sosnovskio barščiui naikinti, savivaldybėms iki liepos pabaigos pratęstas jų teikimo terminas, pranešė Aplinkos ministerija. „Savivaldybės skambino, domėjosi, tačiau paraiškų pateikti nespėjo. Tikimės, kad iki liepos pabaigos bus tikrai pateikta mažiausiai dešimt paraiškų“, – BNS sakė ministerijos atstovė Raimonda Karnackaitė. Šiam tikslui iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skirta beveik 600 tūkst. eurų.

Aplinkos ministerija dėl gegužę kritusių stumbrų stabdo stumbryno įrengimo projektą Varėnos rajone – stabdomi viešieji pirkimai ir prašoma paaiškinti, kodėl nugaišo stumbrai. „Ministras pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai sustabdyti visas viešųjų pirkimų procedūras, susijusias su stumbrų perkėlimo projekto įgyvendinimu, ir ištirti, dėl kokių priežasčių trys iš penkių stumbrų nugaišo vykdant projekto veiklą perkėlimo metu“, – BNS sakė aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis.

Aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) parengė dokumentus dėl naujų teritorijų įtraukimo į ES saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Kaip penktadienį pranešė ministerija, taip pat į dabartines „Natura 2000“ teritorijas bus įtraukiamos naujos gamtos vertybės. „Plėsdami „Natura 2000“ tinklą, siekiame išsaugoti mūsų šalies biologinę įvairovę – didžiulį gamtos duotą turtą“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Aplinkos ministerijos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė dalyvavo medžioklėje, kurioje nušautos trys saugomos antys, rašoma Lietuvos ornitologų draugijos trečiadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Trys parlamentarai siūlo miškų valdymą ir valstybės politikos formavimą perduoti Žemės ūkio ministerijai. Dabar šias funkcijas atlieka Aplinkos ministerija.  Tokias pataisas siūlo valstietis Viktoras Rinkevičius, konservatorius Kazys Starkevičius ir socialdarbietis Petras Čimbaras. Pastarieji du parlamentarai dirba Seimo Kaimo reikalų komitete.  „Dabar Aplinkos ministerija vykdo ir ūkinę, ir aplinkosauginę funkcijas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerui Sauliui Skverneliui aptarus galimybę tris Lietuvos ministerijas – Aplinkos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų – perorganizuoti į dvi, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad tai padaryti pavyks dar iki rinkimų. Tačiau buvę šių ministerijų vadovai abejoja tokio jungimo nauda ir skatina Energetikos ministeriją išsaugoti bent iki 2025-ųjų, kai Lietuva atsijungs nuo BRELL žiedo.

Aplinkos ministerijos siūlomas naujasis atliekų tvarkymo kainodaros modelis ne tik vėl brangins šios paslaugos gyventojams kainą, bet ir gerokai sumažins savivaldybių savarankiškumą išstumiant jas iš kainų nustatymo proceso, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Dabar kainos už atliekų tvarkymą yra skirtingos visose šalies savivaldybėse.

Lietuvos miškuose pernai surinkta 700 tonų atliekų, skelbia Aplinkos ministerija. Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, 100 tonų šių atliekų – netinkamos naudoti automobilių padangos, jų miškuose ypač padaugėja per padangų keitimo sezonus – pavasarį ir rudenį. Šis skaičius rodo, kad senomis padangomis pamiškėse nusikratė apie 3 tūkst. automobilių savininkų.

Vyriausybės ir jai pavaldžių ministerijų darbuotojų darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas reguliuoja tie patys įstatymai. Tačiau panašu, kad metų pabaigoje vieniems tarnautojams buvo išmokėtas tryliktas atlyginimas, o kiti papildomai negavo nė cento. Praėjusio gruodžio pradžioje naujienų portalas tv3.lt paklausė visų ministerijų, ar jose darbuotojams planuojama išmokėti šventines premijas. Į šį klausimą tuomet gavome gana aptakius atsakymus – niekas konkrečių sumų neatskleidė.

Įgyvendinant naujus europinius reikalavimus dėl pavojingų chemikalų, Lietuva numato griežtinti jų tvarkymą ir kontrolę.  Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Cheminių medžiagų ir preparatų, Aplinkos apsaugos įstatymų bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams – jiems vienbalsiai pritarė 83 Seimo nariai.

Aplinkos ministerija siūlo, kad pirmenybę įsigyti valstybinės  medienos turėtų įmonės, perdirbančios didžiąją dalį įsigytos medienos, veikiančios Lietuvoje ir neturinčios skolų. Siūlymą, kuris galėtų apriboti konkurenciją, kritikuoja Teisingumo ministerija, Valstybinių miškų urėdija, Konkurencijos taryba ir Medienos prekybos asociacija. Ministerijos siūlymą trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Pirmadienį dėl elektros tiekimo sutriko avariniu būdu sustabdyta „Achemos“ veikla, į aplinką išmesti didesni nei įprastai teršalų kiekiai. Apie tai BNS trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija. Pranešimas apie avariniu būdu gamykloje Jonavoje sustabdytus procesus iš įmonės gautas pirmadienį, 14.40 val. Anot ministerijos, sutrikus gamybiniams procesams, į aplinką išmetamos įrenginiuose reakcijų metu susidariusios medžiagos.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika žada, kad penktadienį turėtų būti paaiškėti, kaip valyti gesinant padangų gaisrą Alytuje susikaupusį užterštą vandenį. „Penktadienį planuojama mūsų specialistų, taip pat pasitelkiant Kauno technologijos universiteto ir kitų specialistų komandą priimti sprendimus dėl vandens valymo poreikio“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė K. Mažeika. Alytaus savivaldybės duomenimis, iš viso yra apie 50 tūkst.

Nuo pirmadienio Aplinkos projektų valdymo agentūra prie Aplinkos ministerijos priima gyventojų prašymus skirti 1 tūkst. kompensacinę išmoką sunaikinus seną automobilį ir perkant mažiau taršų. Prašymus teikti galima per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS) adresu apvis.apva.lt. Kitais būdais prašymai nebus priimami. Prašymus pareiškėjai galės teikti iki 2019 m. gruodžio 31 d., 12 val.

Nemokamai plastikinius maišelius dalijantiems prekybininkams grės baudos – tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė.  Anot Aplinkos ministerijos, už parduotuvėse nemokamai dalijamus lengvuosius (15-50 mikronų storio) plastiko maišelius darbuotojams pirmą kartą numatomas įspėjimas, o antrą kartą padarius pažeidimą – 30–60 eurų bauda.  Įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys pirmą kartą būtų baudžiami 100 eurų, o antrą kartą – 200 eurų bauda.

Net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų rūpi aplinkosauga – šiuos duomenis atskleidė Aplinkos ministerijos užsakymu metų pradžioje vykdyta apklausa. Padidėjusį vartotojų dėmesį tvariems prietaisams jaučia ir buitinės technikos ekspertai. Jei anksčiau renkantis siurblį svarbiausias kriterijus buvo galingumas, dabar vartotojai daugiausia dairosi į tylius, funkcionalesnius ir efektyvesnius prietaisus, o pridėtinę vertę kuria ekologiški sprendimai.

Antradienį Seimui buvo pristatytas Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas, kuriam jau pritarė Vyriausybė. Parlamentarai nusprendė, kad ministrų kabineto pateiktas projektas yra tobulintinas. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimo nariams posėdyje pristatė Transporto priemonių taršos mokesčio ir su juo susijusį Mokesčių administravimo įstatymo projektus.. Ministras priminė, kad apie automobilių apmokestinimą jau kalbama ne vienerius metus.

Nuo šiol gyventojai, kurie turi seną automobilį, gali juo atsikratyti ir gauti 1 tūkst. eurų išmoką tuo atveju, jeigu perka 2013 m. ar vėliau pagamintą automobilį, kuris varomas bet kuriais degalais (išskyrus dyzeliną). Tai numato šeštadienį įsigaliojęs aplinkos ministro įsakymas „Dėl Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tam, kad gautų kompensaciją, žmogus turėtų bent vienerius metus b...

Po neoficialaus aptarimo ministrų kabinete trečiadienį teisės aktų registre oficialiai registruotas Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas, apie kurį portalas tv3.lt skelbė dar pirmadienį. Dokumente įtvirtintos ir griežtos sankcijos už mokesčio nemokėjimą. Aplinkos ministerijos parengtame projekte nurodoma, kad nauju mokesčiu apmokestinami būtų M1 ir N1 klasėms priskirti automobiliai.

Ateityje automobilių stovėjimo aikštelėse neįgaliesiems skirtų vietų bus mažiau. Be to, atsiras ir kitokių vietų, skirtų ne lengviesiems automobiliams, bet mikroautobusams. Aplinkos ministerija aiškina, kad taip daroma dėl pasaulinių tendencijų. Tačiau kai kurios neįgaliųjų organizacijos stebisi šia iniciatyva. Aplinkos ministerija registravo naujo statybos techninio reglamento „Statinių prieinamumas“ projektą.

Toliau tęsiamos diskusijos dėl naujojo Lietuvos bendrojo plano – dokumento, kuris turėtų numatyti šalies kryptį artimiausius 30-imt metų į priekį. Plano rengėjai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams pristatė viziją padidinti Lietuvos miškų ir saugomų teritorijų plotą, tačiau politikams kyla klausimų, ar tai nekliudys žmonių gyvenimo.

Pirmadienį Aplinkos ministerija registravo dokumento projektą, kuriame nustatyta, kam ir už kokius automobilius bus mokama 1 tūkst. eurų kompensacija priduodant seną ir perkant naujesnį, mažiau taršų automobilį. Planuojama, kad nauja tvarka pradės veikti jau šį lapkritį. Ministro įsakymo „Dėl klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projekte numatyta, kad 1 tūkst.