antanas valionis

Prieš pat naujuosius, gruodžio 30 dieną pasirašyta Rusijos Ukrainos sutartis, reglamentuojanti rusiškų dujų tranzitą per Ukrainą. Nuo pat pradžių „Nord Stream 2“ projejektas buvo kontraversiškas. Rusija siekė, kad 80 procentų visų į ES tiekiamų dujų eitų per „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“. Vokietija su tuo sutiko – ji taps didžiausia rusiškų dujų skirstytoja Europoje.

Nors kalbama apie NATO „smegenų mirtį“, naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad vidinių trinčių kamuojamas karinis aljansas yra pagrindinis Lietuvos saugumo garantas. Tačiau 2020 metai nežada ramybės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai – antrą pagal dydį kariuomenę tarp NATO narių turinti Turkija tampa tikru galvos skausmu sąjungininkams, taip pat nerimą kelia JAV ir Irano konfliktas, o nežinios įneša ir JAV prezidento rinkimų baigtis.

Įtampa pasaulyje išaugo, kai sausio 3 dieną JAV bepilotis orlaivis Irako teritorijoje nukovė Irano Revoliucijos gvardijos Kudso specialiųjų pajėgų vadą Qasemą Soleimani, kuris vadovavo Irano Artimųjų Rytų operacijoms. Aršūs pasisakymai apie žiaurų kerštą ir dar aršesnį atsaką, didėjanti baimė dėl ne tik Artimuosius Rytus, bet ir visą pasaulį galintį paveikti karinį konfliktą.

Didžiosios Britanijos parlamento rinkimus triuškinančia pergale laimėjo konservatoriai. Šalies ministro vadovaujamos Boriso Johnsono partijos pergalės priežastimi ilgametis ambasadorius ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis laiko gerai pasirinktą rinkiminę taktiką.  „Johnsonas iškėlė vieną klausimą: baikime su „Brexit“ ir tai buvo tai, ko norėjo britų žmonės. Reikėjo kaip nors tą nesamonę, neapibrėžtumą baigti.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pastarosiomis dienomis intensyviai derisi su Rusija dėl abiejų šalių ekonominių ryšių gerinimo ir iki naujų metų nori galutinai susitarti su Vladimiru Putinu dėl abiejų šalių integracijos.  Savo šalies parlamentui Baltarusijos lyderis teigia, kad niekada nesistengė patekti į kokios nors valstybės sudėtį. Politologas, diplomatas Antanas Valionis apžvelgė Putino ir Lukašenkos intencijas dėl abiejų šalių partnerystės.

Vienas svarbiausių šios savaitės pasaulio įvykių prikaustęs daugelio pasaulio šalių dėmesį – NATO viršūnių susitikimas Londone. Dvi dienas trukusiame susitikime mėginta išspręsti nesutarimus dėl išlaidų gynybai, organizacijos strateginės krypties ir valstybės narės Turkijos nesuderintų karinių veiksmų prieš kurdus Sirijos šiaurėje.  Pasaulio politinius procesus atidžiai stebintis buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis teigia, kad NATO tvarumu abejoti nėra pagrindo.

Vizito į Lietuvą atvykęs naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė dvišalius santykius su Gitanu Nausėda. Lietuvos prezidentas palinkėjo Ukrainos vadovui nedaryti nepagrįstų nuolaidų artėjančiose derybose dėl taikos Ukrainos rytuose. Pasak politiko, diplomato Antano Valionio, šios derybos itin svarbios ir Lietuvai. „Lietuvos nepriklausomybė didele dalimi priklausys nuo to, kaip seksis Ukrainai išsaugoti savo valstybę bei sukurti tvirtą taiką“, – teigė jis.

Jau kitais metais, 2020 lapkričio 3 dieną JAV vyks prezidento rinkimai. Amerikiečiai rinksis, kas pakeis šiuo metu valstybei vadovaujantį respublikoną Donaldą Trumpą. Politikas, diplomatas Antanas Valionis sako, kad Lietuvos valstybei istoriškai palankiau, kai JAV prezidentu tampa respublikonų kandidatai. Jis išskyrė, kad valdant respublikonui Ronaldui Reiganui griuvo Sovietų Sąjunga, tačiau dar didesnę reikšmę suteikė Džordžo Bušo valdymo laikotarpiui.

Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) vis dar išlieka opia šių dienų tema. Prieš kelis metus įvykęs referendumas pradėjo virtinę procesų, kurie nesibaigia iki šiol. Jungtinė Karalystė iš ES turėtų pasitraukti sausio 31-ąją, tačiau vis dar lieka neaišku, ar tai tikrai įvyks. Politikas, diplomatas Antanas Valionis apžvelgė visą „Brexit“ situaciją nuo pat pradžių ir išskyrė svarbiausias šio proceso priežastis ir galimus scenarijus.

Lapkričio 9-ąją pasaulis mini Berlyno sienos griūties metines. Prieš trisdešimt metų įvykusi Šaltojo karo simbolio griūtis tapo naujo etapo pradžia. Politikas, diplomatas Antanas Valionis papasakojo, kokie procesai lėmė Berlyno sienos griūtį ir kodėl nei politikams, nei visuomenei nevalia pamiršti įvykio, pakeitusio šių dienų Europą. Antano Valionio įžvalgas pamatykite vaizdo siužete.

Padėtis Sirijoje kaista vis labiau. Pasak politiko, diplomato Antano Valionio, Turkijos ir Sirijos konfliktas skatina Europai nemalonių ir nepalankių procesų pradžią. Antanas Valionis trumpai apžvelgė Turkijos-Sirijos konflikto priežastis, eigą ir galimus scenarijus. Aišku viena – tai įvykis, kuris liečia daug daugiau valstybių nei galėtų pasirodyti. Antano Valionio įžvalgas apie Turkijos-Sirijos konfliktą galite pamatyti vaizdo siužete.

Tuometinis užsienio reikalų ministras Antanas Valionis naujoje knygoje atmeta įtarimus, kad Lietuvoje 2005 – 2006 metais galėjo veikti slaptas amerikiečių kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti. „Niekada neteko girdėti, kad amerikiečiai būtų norėję įsteigti Lietuvoje kokią slaptą įkalinimo vietą“, – rašo A. Valionis knygoje „Politikos sūpuoklės“. A. Valionis užsienio reikalų ministro pareigas ėjo 2000 – 2006 metais.

Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje pats laikas grįžti prie glaudesnės partnerystės su Lenkija, mano buvęs ambasadorius kaimyninėje šalyje Antanas Valionis. „Be vienybės ir be normalių gerų santykių mes liekame silpnesni“, – LRT televizijos laidai savaitė sakė jis.

Diskusija dėl euro įvedimo arba neįvedimo Lietuvoje ir terminų yra paremta formaliais kriterijais ir neveda prie esmės, – mano ekonomistas, buvęs Europos parlamento narys Eugenijus Maldeikis. – Buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius tikėjosi, kad Lietuva litą euru galės pakeisti 2014 metais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad realūs terminai yra 2015–2016 metai. Sakoma, kad tai būtina ir viskas bus gerai.

Antano Valionio traukimasis iš Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje pareigų buvo tikėtinas po jo pasisakymų apie padėtį šioje šalyje ir ypač jos Prezidentą Valdį Zatlerą, tačiau tai neturėtų daryti įtakos tolesniems abiejų šalių santykiams, teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas.

Po pareiškimų apie situaciją Latvijoje prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečiasi Lietuvos ambasadorių Latvijoje Antaną Valionį pokalbio. Valstybės vadovės ir ambasadoriaus susitikimas numatomas antradienio popietę. A. Valionį jau yra įspėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį įspėjo Lietuvos ambasadorių Latvijoje Antaną Valionį, kad Lietuvos diplomatai nors ir turi teisę komentuoti vienus ar kitus klausimus, tačiau jų pareiga daryti tai korektiškai, su pagarba kitos valstybės suverenumui ir jos politikams. A. Valionis, kalbėdamas apie prezidento Valdžio Zatlero siekį paleisti Latvijos Seimą, portalui Delfi.

Dėl aviakatastrofos prie Smolensko atšilę Rusijos ir Lenkijos ryšiai gali teigiamai paveikti Baltijos valstybių santykius su Rytų gigante, teigia diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. A. Valionis sako pritariąs nuomonei, kad tai, kaip reagavo Rusija į aviakatastrofą prie Smolensko, gali iš esmės pakeisti lenkų tautos požiūrį į rusus bei rusų valdžią. Tie susikalbėjimo žingsniai, žmogiška užuojauta, pasak A. Valionio, teikia pagrindą kitokiems santykiams.

Iš Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojo pareigų atleidžiamas D. J. iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) į VSD buvo paskirtas 2004 metų birželį. Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas abejoja paskyrimo teisėtumu, nes, jo teigimu, tuo metu galiojęs įstatymas neleido diplomatų skirti į Valstybės saugumo departamentą.

2009 m. gegužės 28 d. Rygos istorijos ir laivininkystės muziejaus padalinyje Fotografijos muziejuje atidaryta fotografijų paroda „Maestro Povilas Karpavičius (1909–1986)“, skirta fotografo, fotografijos technikų specialisto, išradėjo ir fotomeno propaguotojo, vieno iš pirmųjų spalvotosios fotografijos pradininkų Lietuvoje, lietuviškų fotografijos vadovėlių autoriaus ir pedagogo 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Tas, kas nustvėrė tinkamą progą, yra tinkamas žmogus. Johanas Volfgangas Getė „Faustas” Gal būt daugelis nustebo, kai Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė po rinkimų pareiškė, jog abejoja užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko tinkamumu eiti eurokomisaro pareigas, nes ministrui esą “trūksta politinio svorio”. Šis klausimas yra vertas to, kad panagrinėti šiek tiek platesniame politiniame kontekste.

2008 metų lapkričio 13 d. tuometinis Seimo narys socialliberalas Antanas Valionis įregistravo įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį“ projektą. Tačiau atrodo, jog gigantiškas užmojis Tūkstantmečio proga iš įkalinimo vietų paleisti daugiau nei įprasta asmenų gali ir netapti realybe. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nuteistieji gavo progą išeiti į laisvę jau 6 kartus – 1990, 1993, 1995, 1998, 2000 ir 2002 metais.

Sveikatos apsaugos ministerija po ketverių metų susizgribo, kad vienas iš dviejų jos atstovų Briuselyje buvo paskirtas neteisėtai, ir dabar rengiasi jį atšaukti. Kitas atašė, po skandalo Lietuvoje į nuolatinę atstovybę Briuselyje pervestas laikinai, postą greičiausiai išsaugos.

Buvęs parlamentaras Vaclovas Stankevičius balandžio pradžioje pradės eiti Lietuvos generalinio konsulo Kaliningrade pareigas. Jis pakeis anksčiau konsulatui vadovavusį Viktorą Baublį. Tai politinis paskyrimas, nes V.Stankevičius nėra karjeros diplomatas. Pastaruosius aštuonerius metus jis dirbo Seime, vadovavo NATO reikalų komisijai.

Didžiosios politikos užribyje po Seimo rinkimų likusi Naujoji sąjunga (socialliberalai) po savaitės vyksiančiame suvažiavime rinks naują lyderį ir keis partijos pavadinimą. Prieš 11 metų politiniame šalies žemėlapyje atsiradusi Naujoji sąjunga (NS) gali būti pervadinta Lietuvos socialliberalų partija. Tikimasi, kad pavadinime atsispindėsianti politinė partijos ideologija bus patrauklesnė rinkėjams. Ypač sunkmečio metu, kai socialliberalizmo idėjos pasaulyje atgimsta iš naujo.

Vasario 17 dieną, antradienį, Kaune viešės jaunieji Lietuvos diplomatai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojai jiems parengė specialią vienos dienos programą, pristatančią Lietuvos diplomatijos istoriją bei iškiliausias asmenybes. „Tokių mokymų idėja kilo dar gruodžio mėnesį, kai Vytauto Didžiojo universitete viešėjo atkurtos Lietuvos užsienio reikalų ministrai Vygaudas Ušackas, Algirdas Saudargas, Antanas Valionis ir Petras Vaitiekūnas.

Diržus susiveržusių šalies gyventojų laukia dar viena nemaloni staigmena: kriminologai prognozuoja staigų nusikalstamumo augimą. Aukščiausi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai jau pernai lapkritį parengė pažymą dėl prognozuojamo nusikalstamumo šalyje. Artėjančius socialinius neramumus ir nesankcionuotus mitingus Policijos departamento specialistai numatė ne blogiau (o gal ir geriau) nei Valstybės saugumo departamentas.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigia, jog tokio plataus masto amnestijos, kokia siūloma minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, nebus. Tačiau ministras sutinka, jog kalinių skaičius, pagal kurį Lietuva - trečia Europoje, turėtų mažėti, tik šiam tikslui pasiekti jis žada siūlyti „sistemines priemones“, o ne vienkartinę proginę amnestiją.

Amnestijos įstatymo projektas, Seime įregistruotas pasitinkant Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą, sukėlė šurmulį - į laisvę su baudžiamuosius nusižengimus padariusiaisiais drauge išeitų ir politinės korupcijos bylose įtariami, teisiami ar net nuteisti asmenys.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius nepritaria Seime pasirodžiusiai iniciatyvai Lietuvos tūkstantmečio proga skelbti amnestiją įkalintiesiems. Tai ministras pareiškė trečiadienį per spaudos konferenciją.

Penktąją kadenciją Seime dirbantis socialdemokratas Algimantas Salamakinas ne vienus metus vadovauja parlamento etikos sargams. „Taip blogai dar nebuvo“, - dėl kolegų elgesio šiurpsta jis. Kodėl blogyn? -  Kada ir kaip supratote, kad iš ramaus Kėdainių užutėkio esate pajėgus eiti į didžiąją sostinės politiką? -  Po sovietinio sąstingio labai žavėjausi Atgimimu, atsiradusiais pragiedruliais.

Lietuvos vardo tūkstantmečio amnestija - viltis kaliniams greičiau išeiti į laisvę. Tačiau ekonominės krizės sąlygomis gyvenančiai visuomenei ji sukeltų dar daugiau nerimo dėl savo saugumo. Specialistai teigia, kad pirmiausia būtina pertvarkyti pačią bausmių sistemą. Per 19 metų, po nepriklausomybės atkūrimo, mūsų šalyje buvo paskelbtos šešios amnestijos. Šiemet Lietuvos vardo tūkstantmečio proga žadama skelbti amnestija būtų jau septintoji.

Kaliniams sušvito viltis pirma laiko grįžti namo - Lietuvos tūkstantmečio proga numatyta amnestija. Be to, naujoji valdžia siekia taupyti, todėl įkalinimo įstaigose turėtų likti mažiau kalinių.

Naujasis Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis ketvirtadienį įteikė skiriamuosius raštus šios šalies prezidentui Valdžiui Zatleriui. Kaip BNS pranešė Latvijos prezidento spaudos tarnyba, A. Valionis ir V. Zatleris susitikimo metu aptarė dvišalio bendradarbiavimo, Europos Sąjungos ir Baltijos jūros regiono klausimus.

Naujasis Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis ir šios šalies užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis per susitikimą Rygoje pabrėžė aktyvesnio dvišalio bendradarbiavimo būtinybę. Latvijos URM spaudos tarnyba BNS pranešė, kad trečiadienį įvykusio susitikimo metu Lietuvos ir Latvijos atstovai taip pat pažymėjo, jog reikia plėsti ryšius kultūros srityje ir tęsti bendrus šalių pasienio projektus.

Kitąmet Lietuvai švenčiant vardo paminėjimo tūkstantmetį kai kuriems kaliniams gali atsiversti pataisos namų durys. Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas Amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį įstatymo projektas. „2009 metais bus minimas Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetis. Ši sukaktis yra reikšminga visam Lietuvos valstybingumui.

Kadenciją baigiančiam Lietuvos ambasadoriui Rygoje Antanui Vinkui įteiktas Latvijos valstybinis apdovanojimas - trečiojo laipsnio Trijų žvaigždžių ordinas. Apdovanojimą A.Vinkui ketvirtadienį įteikė Latvijos prezidentas Valdis Zatleras. Kaip pranešė Latvijos prezidentūra, susitikimo metu V.Zatleras pabrėžė, kad A.Vinkus aktyviai dirbo stiprindamas Lietuvos ir Latvijos dvišalius santykius, plėsdamas kultūrinį ir ekonominį bendradarbiavimą.

Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė dekretus dėl naujųjų Lietuvos ambasadorių Rusijoje, Latvijoje, Argentinoje ir Malaizijoje skyrimo. Nuo lapkričio 11-osios Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Vinkus išvyks dirbti į Maskvą, o buvęs užsienio reikalų ministras ir kadenciją baigiantis Seimo narys Antanas Valionis nuo lapkričio 17-osios pradės vadovauti ambasadai Rygoje. Maskvoje A.Vinkus pakeis karjeros diplomatą Rimantą Šidlauską, kuris ambasadoriumi Rusijoje dirba nuo 2002-ųjų rudens.

Taip. Lietuvos prezidentas nepartinis Valdas Adamkus bando jį kurti. Nepartinė Dalia Grybauskaitė – geriausia galima kandidatė į premjero kėdę, pareiškė jis praėjusią savaitę, ieškodamas naujai Vyriausybei vadovo, dabartinei baigus kadenciją kartu su naujo Seimo išrinkimu. Ir visi nuščiuvome. Šis staigus, netikėtas ir, palyginti, ankstyvas paprastai tokiais atvejais visada atsargaus bei santūraus Valdo Adamkaus iššokimas visuomenę gerokai supurtė.

Būsimasis Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis trečiadienį Vyriausybei juokais pažadėjo, kad šalių nepasidalinamą elektros kabelį iš Švedijos sieks nukreipti į Lietuvą. „Jei tiktai vesiu kokį nors kabelį, tai tikrai nukreipsiu“, - Vyriausybės posėdyje sakė ambasadorius, atsakydamas į premjero Gedimino Kirkilo klausimą. Vyriausybė trečiadienį pritarė A.Valionio kandidatūrai į ambasadorius ir teiks ją tvirtinti prezidentui Valdui Adamkui.

Netrukus Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Vinkus turėtų išvykti dirbti į Maskvą, o Rygoje jį pakeis buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Trečiadienį posėdyje Vyriausybė numato priimti nutarimą dėl teikimo prezidentui A.Vinkaus ir A.Valionio kandidatūrų. Siūloma, kad Seimo nario kadenciją baigiantis socialliberalas A.Valionis darbą Latvijoje pradėtų nuo lapkričio 17 dienos, o A.Vinkus - nuo lapkričio 11-osios.

Valstiečių liaudininkų sąjungos rinkimų štabą sekmadienio naktį aplankė „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) narys, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. V.Uspaskichas neneigė svarstąs koalicijos ir su valstiečiais liaudininkais, ir su socialliberalais (nors pastarieji balansuoja ant 5 proc. balsų ribos - BNS) galimybes.

Rinkimų į Seimą išvakarėse Naujosios sąjungos lyderis, aplinkos ministras Artūras Paulauskas tvirtino, jog tikisi rinkėjų palankumo. 6-ąjį numerį ištraukusios partijos lyderis A.Paulauskas teigė, jog suformavo profesionalią komandą, kuri iš karto be pereinamojo laikotarpio galėtų efektyviai dirbti Vyriausybėje.  - Jūs buvote Seimo pirmininkas, laikinasis Prezidentas, esate aplinkos ministras. Jeigu susiklostytų palankios aplinkybės, po rinkimų neatsisakote užimti ir premjero posto.

Seime dar vakar užvirus aistroms dėl pateiktų Konstitucijos pataisų, kuriomis neva siekiama leisti Lietuvoje kurti NATO karines bazes ir kviestis į pagalbą sąjungininkų pajėgas. Pataisų iniciatoriai mano, kad tai šiuo metu būtų neteisėta. Konservatorė Rasa Juknevičienė portalui „Balsas.lt“ sakė esanti ypač nustebusi, kad po iniciatyva pasirašė buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas.

Nelaukdami Konstitucinio teismo išvadų apie esą atsirandančius teisinius priešaravimus dėl NATO karinių bazių steigimo Lietuvoje, 39 Seimo nariai siūlo Konstitucijos pataisos projektą, kuriuo būtų leidžiama išimties tvarka steigti tokias NATO bazes. Tuo metu kritikai tokį parlamentarų žingsnį vertina kaip kvailą priešrinkiminį triuką.

Naujosios Sąjungos (NS) sąraše pirmuoju numeriu įrašytas partijos pirmininkas, aplinkos ministras Artūras Paulauskas. Po partijos lyderio seka švietimo ministras Algirdas Monkevičius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Nijolė Steiblienė, Seimo Ekonomikos komiteto narys Vaclovas Karbauskis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Alvydas Sadeckas, partijos atsakingas sekretorius Vaidas Pliusnis, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valerijus Simulik, Kaimo reik...

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, šiuo metu ambasadoriumi Latvijoje paskirtas Antanas Valionis teigia, kad dėl Gruzijos problemų Lietuva savarankiškai jau daro viską, ką gali – dabar atėjo laikas veikti per tarptautines organizacijas. Ir veikti griežtai, nes Rusija nenurims: po Gruzijos eilė ateis Ukrainai. Plačiau apie tai „Balsas.lt“ pokalbyje su A. Valioniu. Šiandien NATO renkasi į specialų posėdį, kur svarstys Gruzijos prašymą suteikti jai karinę pagalbą.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui Audroniui Ažubaliui pasiūlius sustabdyti karinį Rusijos tranzitą per Lietuvą,  kiti Seimo nariai apie tai kalba atsargiai. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas sako, kad sustabdyti karinį Rusijos tranzitą per mūsų šalies teritoriją tiesiog neįmanoma. Kaip portalui „Balsas.lt“ teigė J. Karosas, jeigu Lietuva imtų šitaip elgtis, būtų išprovokuota Rusijos agresija.

Seimo valdančiosios socialliberalų frakcijos narį Antaną Valionį siūloma skirti Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje, o dabartinį ambasadorių šioje kaimyninėje valstybėje Antaną Vinkų - Lietuvos ambasados Maskvoje vadovu. Tokį Užsienio reikalų ministerijos (URM) teikimą pirmadienį uždarame posėdyje svarstė Seimo užsienio reikalų komitetas (URK). Dauguma komiteto narių šiam siūlymui pritarė. Pagal įstatymus, ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu, pritarus Seimo URK.