angela merkel

Vokietijos ir Ispanijos lyderiai ketvirtadienį pažadėjo atkurti pašlijusį pasitikėjimą euru, tačiau ignoravo pagrindinį investuotojų rūpestį – didėjantį nerimą, kad Ispanijai prireiks visapusiško gelbėjimo paketo, informuoja AFP. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino politikus imtis veiksmų, padėsiančių atkurti pasitikėjimą euru.

Graikija „yra euro zonos narė ir turi ja likti“, tačiau kartu privalo parodyti, kad yra pasirengusi laikytis susitarimų dėl antikrizinių reformų šalyje, šeštadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as per susitikimą su Graikijos vyriausybės vadovu Antoniu Samaras.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį Berlyne euro zonos skolų krizę aptars su Italijos premjeru Mario Monti, informuoja AFP. „Didžiausias dėmesį jie skirs situacijai euro zonoje ir ekonominei plėtrai Europoje“, – per vyriausybės spaudos konferenciją sakė kanclerės atstovas spaudai Steffenas Seibertas. A. Merkel po vasaros atostogų jau surengė kelis susitikimus su euro zonos lyderiais.

Žurnalas „Forbes“ antrus metus iš eilės Vokietijos kanclerę Angelą Merkel paskelbė įtakingiausia moterimi. Amerikiečių atlikėja Leidi Gaga (Lady Gaga) pralenkė Didžiosios Britanijos karalienę Elžbietą (Elizabeth), skelbia „telegraph.co.

Vokietijoje pasigirdo kalbų, kad dėl didesnių įgaliojimų perdavimų Briuseliui reikėtų referendumu atsiklausti šalies piliečių. Reikia referendumo Pasak žurnalo „Der Spiegel“, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kursas anksčiau ar vėliau atsirems į šalies Konstitucijos nubrėžtas ribas, todėl neišvengiamai teks rengti referendumą dėl Vokietijos santykio su Europos Sąjunga (ES). Merkel teigia, kad Vokietijai reikia „daugiau Europos“, kanclerė įpiršo Europai fiskalinio stabilumo paktą, ji padarė ...

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra įmanomas, nors būtų nepaprastai brangus ir tik paskatintų nedarbo augimą, pareiškė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Joergas Asmussenas, praneša AFP. Kartu jis pabrėžė, kad Graikija turi likti euro zonoje ir kad ji pajėgi išsaugoti savo narystę. Jeigu graikai vis dėlto nutartų palikti euro zoną, toks žingsnis būtų neatsiejamas nuo ekonominių sukrėtimų ne vien šioje Balkanų šalyje.

Pabandykite įsivaizduoti valstybę, kurios gyventojai dirba mažiau laiko nei dauguma kitų, kurios darbuotojai nėra patys produktyviausi, o moksleiviai mokykloje praleidžia mažiau laiko nei kaimyninių valstybių vaikai, rašo BBC. Iš pirmo žvilgsnio toks kokteilis nežada nieko gero. Vis dėlto Vokietija sėkmingai pritaikė šį receptą. Šalis tapo visos Europos ekonomikos varikliu ir antra pagal dydį eksportuotoja visame pasaulyje.

Graikijos ministras pirmininkas Antonis Samaras, anot žiniasklaidos, Vokietijos ir Prancūzijos prašys ilgesnio termino savo šalies taupymo planams įgyvendinti, praneša agentūra AFP. To jis ketina prašyti kitą savaitę vyksiančiame susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande, rašo britų dienraštis „Financial Times“, remdamasis Graikijos vyriausybės dokumentais. A. Samaras esą norįs ne dvejų, o ketverių metų taupymo priemonėms įgyvendinti.

Liepos 26 dieną Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pažadėjo daryti viską, kad tik išsaugotų eurą. Šie žodžiai nuramino rinkas, tačiau daugelis maklerių ir ekonomistų kasydami pakaušius svarstė galimas pažado interpretacijas, rašo „Time“. M. Draghi žodžiai netruko apskrieti pasaulį. Pažadą vieningai pakartojo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Prie šio choro prisijungė ir Italijos premjeras Mario Monti.

„Business Insider“ sudarė sąrašą žmonių, kurie, tinklalapio nuomone, to nenorėdami, kenkia pasaulio ekonomikai. Politinis paralyžius smarkiai prisideda prie besitęsiančios ekonominės ligos. Ar tai vyktų JAV Kongrese, ar pasaulio didžiausiuose bankuose, ar įvairiuose ES viršūnių susitikimuose, sudėtingų sprendimų priėmimą, reikalingų globaliai ekonomikai atsigauti, stabdo įvairūs nuomonių išsiskyrimai. Kai kurie iš jų yra ideologiniai, kai kurie nacionaliniai.

Politikai taip pat bučiuojasi. Be abejo, viešumoje matomi jų bučiniai daugiau yra viešųjų ryšių triukai arba diplomatinio etiketo tradicijos. Vis dėlto, slon.ru pateikia keletą įdomesnių politikų bučinių.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo išvakarėse Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pabrėžė tolesnės ES integracijos svarbą. Jie taip pat pareiškė, kad pavyko pasiekti pažangos ieškant išeities iš krizės. Po pokalbių Paryžiuje A. Merkel trečiadienio vakarą kalbėjo: „Aš sakau: mums reikia daugiau Europos. Ir dėl to mes sutariame. Mums reikia Europos, kuri veiktų.

Birželio 17-osios parlamento rinkimai Graikijoje įkvėpė optimizmo, kad pavyks suformuoti vyriausybę, kuri neatmes Europos Sąjungos (ES) teikiamos pagalbos sąlygų. Tokiu būdu nebus provokuojamas šalies bankrotas – kartu ir euro zonos byrėjimas. Visi pripažįsta, kad klausimas ne išspręstas, o tik atidėtas. CNN apžvalgininkas Richardas Questas euro zoną lygina su guzu ant pripučiamo baliono, kurį paspaudus guzas iššoka kitoje vietoje.

Euro zonos krizė tęsiasi jau pustrečių metų. Per šį laiką buvo pateikti įvairiausi krizės sprendimo scenarijai, deja, politinis trumparegiškumas ir savų interesų paisymas griauna viltis pasiekti optimalų susitarimą. Praėjusią savaitę Romoje vyko derybos tarp Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lyderių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad euro zonos krizė bus kitą savaitę vykstančio Didžiojo dvidešimtuko sutikimo dėmesio centre, tačiau perspėjo lyderius, reikalaujančius ją vadovauti kovai su krize, kad jai reikia pagalbos, informuoja AFP. „Visi tie, kurie žiūrės į Vokietiją tomis dienomis Los Kabose, kurie tikisi būgnų tratėjimo ir atsakymo... Visiems jiems sakau, kad Vokietija yra stipri, Vokietija yra Europos ekonomikos augimo ir stabilumo inkaras.

Pastaruoju metu didžiausią nerimą euro zonoje kėlė Ispanija, kuri žengė į naują krizės etapą ir paprašė Europos Sąjungos paramos. Ispanijos bankų sektoriaus bėdos užgožė Italijos problemas.

Rusijos valstybinė ginklų eksportuotoja „Rosoboroneksport“ ketina ir toliau vykdyti sutarties įsipareigojimus bei tiekti ginklų atsargas Sirijai, teigė kompanijos vadovo pavaduotojas Igoris Sevastjanovas, skelbia „RIA Novosti“. „Niekas negali kaltinti Rusijos pažeidžiant tarptautinės bendruomenės įvestus ginklų pardavimo Sirijai apribojimus, – teigė I. Sevastjanovas. – Sutartys buvo pasirašytos seniai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį dar kartą pabrėžė, kad struktūrinės reformos yra geriausias būdas įveikti užsitęsusią euro zonos skolų krizę ir pridūrė, kad Europai būtų pražūtinga staiga pasukti kitu keliu, informuoja AFP. „Būtų pražūtinga, jeigu tam tikros šalys, kurios pradėjo judėti teisinga kryptimi, staiga pasuktų kitu keliu ir mestų reformas pusiaukelėje“, – savo partijos nariams sakė A. Merkel.

Japoniją sukrėtusi Fukušimos avarija lėmė Vokietijos valdžios sprendimą atsisakyti branduolinės energetikos, rašo „Spiegel“. Tauta ir vyriausybė pritarė spartesniam elektros gamybos perorientavimui atsinaujinančios energetikos link, deja, šie pokyčiai skaudžiai palietė mažiausias pajamas gaunančius asmenis. Nuo to laiko, kai už valstybės vairo sėdo dabartinė valdančioji koalicija, elektros kainos išaugo 10 procentų.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis apkaltino žiniasklaidą savo nepavykusio pokšto apie eurą viešinimu, rašoma „The Times“. Penktadienį, birželio 1 dieną, savo „Facebook“ puslapyje jis išreiškė „beprotišką idėją“, kad Italijos bankas turėtų pradėti spausdinti arba eurą, arba nacionalinę valiutą. Pasak jo, jeigu Europos centrinis bankas nepradės leisti pinigus, Italijos vyriausybei teks imtis drąsos eurui pasakyti „viso gero“, praneša lenta.ru.

Ekonomistas Paulas Krugmanas tvirtina, kad euro zona turi atsisveikinti su Graikija. Toks žingsnis būtų naudingas abiems pusėms. „Žinoma, pirmieji metai po Graikijos pasitraukimo iš monetarinės sąjungos būtų siaubingi, tačiau nematau kitų alternatyvų“, - sako P. Krugmanas. Anot jo, Graikijos pasitraukimas išprovokuotų paniką kitų šalių bankinėje sistemoje, tačiau ją galėtų sutramdyti Europos Centrinis Bankas (ECB), kuris gali užtikrinti finansų sistemos dalyvių likvidumą.

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį Štralzunde oficialiai pradėjo Baltijos jūros valstybių tarybos viršūnių susitikimą, praneša agentūra AFP. Savo kalboje ji atkreipė dėmesį į daug metų besitęsiantį glaudų 11 organizacijai priklausančių šalių bendradarbiavimą ir pastangas stiprinti konkurencingumą regione, taip kuriant naujas darbo vietas. Darbiniuose posėdžiuose šalių atstovai aptaria demografines permainas ir energetinį saugumą.

„Ar kada nors susimastėte, kodėl Europos valstybių vadovai Briuselyje arba G8 susitikimuose demonstruoja išskirtinę ramybę, nors tuo pat metu pasaulyje netyla kalbos apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos ir artėjantį ekonomikos armagedoną?“ – klausia CNBC apžvalgininkas Patricas Allenas. Viena vertus, tikėtina, kad tokiu būdu politikai ramiomis kalbomis ir santūriomis veido išraiškomis stengiasi numalšinti skandalų ištroškusią žiniasklaidą ir panikos priepuolių krečiamas rinkas.

Užvakar pirmą kartą akis į akį susitiko Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Pirmojo pasimatymo metu abiejų šalių vadovai aptarė Europos ekonominės politikos perspektyvas, tačiau „Foreign Policy“ teigimu, lyderiams derėtų apsvarstyti alternatyvų krizės sprendimo būdą. Šiuo metu visi kas netingi baksnoja pirštu į Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos ir Prancūzijos problemas bei dreba nuo minties apie galimą euro zonos sumažėjimą.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ketvirtadienį dar kartą paragino euro zonos lyderius imtis ryžtingų veiksmų, nes kitaip blokui gresia suirimas, informuoja AFP. Sakydamas kalbą Mančesteryje D. Cameronas paragino pagrindines euro zonos valstybes ir Europos centrinį banką (ECB) mažinti valstybių deficitus. Jis pripažino, kad tokie jo komentarai Europoje populiarūs nebus, nes pernai jis papiktino daugybę kolegų, kai atsisakė pasirašyti ES fiskalinės drausmės sutartį.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) teigė, kad jos šalis kasmet skirs 193 mln. JAV dolerių paramą Afganistano policijos ir kariuomenės pajėgoms po NATO karių išvedimo 2014-ųjų pabaigoje, skelbia AFP. A. Merkel tai pranešė per spaudos konferenciją po ilgalaikės strateginės sutarties su Afganistano prezidentu Hamidu Karzajumi (Hamid Karzai) pasirašymo Berlyne.

Žiniasklaidos priemones apkeliavusi vienintelė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir įkalintos ligonės Julijos Tymošenko susitikimo nuotrauka Charkovo ligoninėje – šilta ir žmogiška. Tame rankų susilietime – ir atjauta, ir moteriškas solidarumas, ir moralinis palaikymas. Bet politika – šiurkšti gyvenimo realybė, todėl Lietuvos vadovės susitikimas su garsia dabartinio Ukrainos režimo priešininke ir ekspremjere turi ir gali reikšti daugiau negu mandagumo viešnagė ligonės palatoje.

Į naujai išrinkto Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o lėktuvą trenkė žaibas. Lėktuvui teko apsisukti ir grįžti, o pačiam prezidentui – pakeisti lėktuvą. „Žaibas galėjo trenkti į lėktuvą, - naujienų agentūrai AFP sakė prezidento atstovas. - Saugumo sumetimais jis buvo apgręžtas. Šiuo metu prezidentas yra pakeliui į Berlyną“. Incidentas įvyko paties pirmojo ir labai svarbaus tarptautinio vizito metu.

Neseniai Spaudos atgavimo dieną atšventusiai Lietuvai ne vienai tenka spręsti su žiniasklaida susijusias problemas. Didelėse šalyse neretai ir bėdos didesnės. Apie tai iš Stambulo „Europa ir jos žiniasklaida adekvačiai nesupranta į Europos sąjungą (ES) norinčios įstoti Turkijos realijų“,  – mano 1 milijono egzempliorių tiražu išeinančio didžiausio Turkijos dienraščio „Zaman“ („Laikas“ – turkų kalba) užsienio naujienų redaktorius Emrahas Ülkeras.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog Ukrainos ir Baltarusijos gyventojai kenčia nuo diktatūros ir represijų. Tai griežčiausias A. Merkel komentaras nuo kalinamos Ukrainos opozicijos lyderės Julijos Tymošenko surengto bado streiko, skelbia „bloomberg.com“. A. Merkel tai pareiškė ketvirtadienį žemuosiuose parlamento rūmuose Berlyne. Europos Sąjungos (ES) pareigūnai teigė nedalyvausiantys birželį Ukrainoje prasidėsiančiame Europos futbolo čempionate.

VIP oro uostas „Vnukovo-3“ ruošiasi pasitikti daugiau nei 30 specialių lėktuvų. Jais į Rusiją atskris daugybė žymių ir svarbių asmenų, kurie dalyvaus Vladimiro Putino inauguracijoje. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti tai, kas konkrečiai pasirodys prezidento inauguracijoje. Pasak jo, dauguma svečių – labai svarbūs asmenys. Kaip teigė „Life News“ šaltinis, inauguracijoje laukiama įvairių verslininkų ir politikų.

Investuotojų tarpe teiginys, esą politikai kelia didžiausią grėsmę finansų rinkoms, tapo kone aksioma, rašo „Financial Times“. Šį savaitgalį vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai leis dar kartą patikrinti minėto teiginio tvirtumą. Investuotojai gali sunkiai suvirškinti tikėtiną Francois Hollande'o pergalę antrajame prezidento rinkimų ture ir nenuspėjamus Graikijos parlamento rinkimų rezultatus.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton antradienį ragino paleisti į laisvę kalinamą buvusią Ukrainos ministrę pirmininkę Juliją Tymošenko po pranešimų, kad kalėjimo apsaugos darbuotojai ją sumušė, skelbia „RIA Novosti“. „Ukrainos žmogaus teisių ombudsmeno paviešintos nuotraukos ir toliau kelia abejonių dėl jos kalinimo sąlygų (...). Mes dar kartą raginame paleisti ją ir kitus kalinamus jos buvusios vyriausybės narius į laisvę bei atkurti visas jų pilietines ir politines teises“, - JAV valstyb...

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) svarsto apie Europos futbolo čempionato Ukrainoje politinį boikotą. Jei kalinama buvusi šios šalies premjerė Julija Tymošenko iki čempionato, vyksiančio po šešių savaičių, pradžios neatgaus laivės, kanclerė rekomenduos savo ministrams nevykti į Ukrainą, sekmadienį rašo žurnalas "Der Spiegel". Išimtis esą galėtų būti padaryta tik vidaus reikalų ministrui Hansui Pėteriui Frydrichui (Hans-Peter Friedrich), kuris vykdo sporto ministro pareigas.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija su Ukraina aptarė galimybę leisti kalinamai buvusiai šalies premjerei Julijai Tymošenko gydytis Berlyno universitetinėje klinikoje, šeštadienį teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, praneša „RIA Novosti“. „Mes jau pasiuntėme gydytojus įvertinti jos sveikatos būklės, – interviu radijo stočiai NDR sakė A. Merkel. – Gydytojai mano, jog ji galėtų būti gydoma Vokietijos klinikoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompėjus (Herman Van Rompuy) perspėjo, kad „populizmo vėjai“ kelia grėsmę Europos Sąjungos (ES) bevizio režimo Šengeno zonai, skelbia BBC. H. van Rompėjus kalbėjo Rumunijoje, kuri kartu su kaimynine Bulgarija nori šiais metais prisijungti prie Šengeno zonos.

Briuselyje jau prasidėjo varžybos dėl Europos Komisijos (EK) pirmininko Jose Manuelio Barroso posto, kurį jis paliks 2014 metais. EK vicepirmininkė Viviane Reding ir Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas nepaneigė pranešimų, kad ketina kandidatuoti į EK pirmininko postą. Patikimi šaltiniai iš EK informavo ES temomis rašantį tinklalapį „euractiv.

Angela Merkel ir Hillary Clinton išties įtakingos, tačiau jos nevienintelės valdo pasaulį. „Foreign Policy“ sudarė sąrašą moterų, kurios taip pat užima įtakingus postus. 1. Helena Clark, JT vystymosi programos administratorė, Naujoji Zelandija Buvusi ilgametė Naujosios Zelandijos premjerė H. Clark nuo 2009 metų vadovauja JT departamentui, kuris kovoja su baisiausiomis pasaulio problemomis: nuo skurdo iki korumpuotų vyriausybių, nuo sveikatos iki aplinkosaugos krizių. Ji valdo 5 mlrd.

Gražios, protingos, turtingos, įtakingos, laimingos... Kai kurioms moterims, padariusioms stulbinamą karjerą, tinka visi šie epitetai, kai kurioms – tik kai kurie. Tačiau svarbiausia, kad joms nestinga drąsos ir ryžto siekiant savų tikslų. Angela Merkel, Vokietijos federalinė kanclerė Angela Dorothea Merkel gimė 1954-aisiais Hamburge, pastoriaus ir lotynų bei anglų kalbos mokytojos šeimoje.

Žlugo Vokietijos kanclerės Angela Merkel seno automobilio „VW Golf“ pardavimas interneto aukcione „Ebay“. Aukciono rengėjai pirmadienį prieš baigiantis aukcionui išbraukė pasiūlymą iš savo sąrašo. „Mes pastebėjome, kad sumos buvo siūlomos tik pokštaujant. Todėl, siekdami apsaugoti pardavėją ir pasitarę su juo, aukcioną nutraukėme“, – sakė „Ebay“ atstovė. Už 22 metų senumo kanclerės „golfuką“ buvo pasiūlyta 130 000 eurų suma. Tačiau paaiškėjo, kad šis pasiūlymas nebuvo rimtas.

22 metų senumo „Volkswagen Golf“, kuris kažkada priklausė dabartinei Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, parduodamas internetiniame aukcione už pradinę 10 tūkst. eurų kainą. Skelbime „Istorinis “VW Golf„ dr. Angelos Merkel, mūsų federalinės kanclerės“, be kita ko, pateikiama automobilio dokumentų nuotrauka, kurioje matyti, kad automobilis iš tiesų 1990-1995 metais priklausė A. Merkel. Po to jo savininku tapo jos vyras Jochimas Zaueris, kuris automobilį pardavė 1996 metais.

Vokietijos visuomenė sensta ir mažėja. Vyriausybė planuoja plataus spektro programą demografiniams pokyčiams sušvelninti. Svarstomas naujas socialinis mokestis vyresniems nei 25-erių metų gyventojams. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 82 milijonus žmonių, tačiau, valstybinės statistikos tarnybos paskaičiavimais, maždaug už 50-ies metų jų turėtų būti apie 15 milijonų mažiau. Visuomenei mažėjant, vis daugėja senyvo amžiaus žmonių, mažėja dirbančiųjų.

Vokietijos vyriausybė sutinka nusileisti kitų euro zonos šalių reikalavimams padidinti Europos Sąjungos nuolatinio stabilizavimo mechanizmo (ESM) kapitalą, rašo žurnalas „Spiegel“. Žurnalo teigimu, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble nusileis kitų euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reikalavimams ir nebeblokuos pastangų didinti ESM kapitalą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad spręsdama krizę Europa pažengė į priekį, tačiau iš „disbalansų“ euro zonos ekonomikose galima spręsti, kad tikslas dar tikrai nepasiektas. „Mes gerokai palypėjome į kalną, tačiau dar nesame jo viršūnėje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel piradienį netikėtai atvyko į Afganistaną. Kaip pranešama, jos vizito metu imtasi beprecedenčių saugumo priemonių. Vokietijos bundesvero lauko stovykloje Mazari Šarife vyriausybės vadovė susitiko su vadais ir eiliniais, kad gautų informacijos apie realią situaciją VFR kariškių atsakomybės zonoje. Iš pradžių planuota, kad kanclerė iškart vyks į Kundūzo provinciją, kur dislokuotas pagrindinis bundesvero kontingentas – apie 4800 žmonių.

Praėjus trims savaitėms po savo atsistatydinimo Vokietijos prezidentas Christianu Wulfu oficialiai paliko postą. Ketvirtadienio vakarą vykusioje atsisveikinimo ceremonijoje jis pareiškė „apgailestavimą“, kad dirbo ne iki kadencijos pabaigos. Ch. Wulfas iš pareigų pasitraukė vasario viduryje, kai prokuratūra pradėjo tyrimą dėl su juo susijusių skandalų. Ch. Wulfo atsisveikinimą lydėjo protestai ir kritika.

Amerikiečių leidinys „The Huffington Post“ sudarė įtakingiausių pasaulio moterų reitingą. Angela Merkel – Vokietijos kanclerė. Ji vadovauja šaliai, turinčiai pažangiausią ekonomiką Europoje, taip pat yra de facto Europos Sąjungos lyderė.

Apklausos rezultatai rodo, jog dauguma vokiečių norėtų, kad naujuoju šalies prezidentu taptų buvęs Rytų Vokietijos aktyvistas Joachimas Gauckas, kurio kandidatūrai prieš dvejus metus nepritarė kanclerė Angela Merkel. A. Merkel 2010 metais pasiūlytas prezidentas Christianas Wulffas po daugybės skandalų, susijusių su jo glaudžiais ryšiais su turtingais verslininkais, penktadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą.

Vokietijos prezidentas Christianas Wulffas penktadienį paskelbė, kad atsistatydina. Vokietijai reikia prezidento, kuriuo pasitiki didelė piliečių dauguma, sakė Ch. Wulffas trumpoje savo kalboje Belvju pilyje Berlyne. „Praėjusių dienų ir savaičių įvykiai parodė, kad šiam pasitikėjimui, o kartu ir mano galimybėms veikti suduotas rimtas smūgis“, – teigė jis. Todėl jis negalįs toliau vykdyti pareigų taip, kaip būtina.