angela merkel

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šeštadienį Paryžiuje susitinka su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Christine Lagarde, jiedu aptars euro zonos skolų krizę, skelbia BBC. Šį savaitgalį Prancūzijos vadovas taip pat vyks į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

2008–2009 metais įsisiautėjus krizei premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė visus baugino ir glumino, o dabar, kai klausiama apie galimo Graikijos bankroto grėsmę, ji tyli arba kažką neaiškiai lemena pro sukąstus dantis. Dauguma pamena, kaip kadencijos pradžioje, baugindama artėjančia ir bręstančia katastrofa, dabartinė premjero A. Kubiliaus Vyriausybė ėmė naktimis kaitalioti mokesčius ir isteriškai diegti reformomis vadintus eksperimentus.

Vokietija nepasirengusi sudarinėti naujų paramos Graikijai programų, bet padarys viską, kad padėtų šaliai įveikti finansų krizę, antradienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Mes nepasirengę tolesnėms konjunktūrinėms programoms, - sakė A. Merkel Vokietijos federalinės pramonės sąjungos (BDI) posėdyje Berlyne.

Su bankrotu kovojanti Graikija neketina rengti referendumo dėl euro. Tai pareiškė vyriausybės atstovas, paneigdamas atitinkamus žiniasklaidos pranešimus. Dienraštis „Kathimerini“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, prieš tai pranešė, kad ministras pirmininkas Giorgos Papandreou svarsto galimybę inicijuoti referendumą, kuriame gyventojai būtų paprašyti atsakyti į klausimą, ar šalis turėtų pasitraukti iš euro zonos, ar mėginti savo skolų krizę įveikti neatsisakydama bendrosios Europos valiutos.

Vokietijos kanclerės Angela Merkel konservatoriams sekmadienį gresia pralaimėjimas vietos rinkimuose. Jei tai atsitiks, A. Merkel partija bus pralaimėjusi rinkimus jau šešiose Vokietijos žemėse. Apklausos rodo, kad A. Merkel Krikščionių demokratų partija (CDU) Berlyne turėtų gauti apie 22 proc. balsų ir stipriai atsilikti nuo centro dešiniųjų socialdemokratų (SPD), kuriems prognozuojamas apie 31 proc. rinkėjų palaikymas.

Tarptautinė panika dėl Europos skolų krizės naują lygį pasiekė šį antradienį, kuomet JAV prezidentas B. Obama paskatino didžiąsias ES nares aktyviau bendradarbiauti taisant padėtį skolų kamuojamose valstybėse, mat kalbos apie Graikijos bankrotą pradėjo spausti ir Italijos pečius. Pasitikėjimas euru dar labiau smuko, kuomet Italija buvo priversta mokėti aukščiausias palūkanų normas nuo prisijungimo prie euro zonos, rašo CNBC.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad Europa daro viską, ką gali, kad išvengtų Graikijos bankroto, ir įspėja, jog šalies pasitraukimas iš euro zonos sukeltų domino efektą, todėl jo reikia vengti visomis išgalėmis.

Euro zonos skolų krizė gali tapti nebekontroliuojama, nes investuotojai abejoja, ar Italija ir Graikija pasirengusios įgyvendinti griežtas taupymo priemones, kurių reikalauja jų partnerės, o euro zonos "bankininkė" Vokietija ketina nebeteikti tolesnės paramos. Italijoje vyksta visuotinės protesto akcijos, didžiausiai šalyje profsąjungai paraginus pradėti visuotinį streiką prieš taupymo priemones.

Pagrindinės Ispanijos politinės jėgos susitarė keisti Konstituciją ir į ją įtraukti nacionalinio biudžeto deficito limitą, praneša „Associated Press“. Pagal įstatymo projektą, kuriam penktadienio rytą pritarė valdančiųjų socialistų partija ir Populiarioji partija, nuo 2020-ųjų nacionalinio biudžeto deficitas negalės viršyti 0,4 proc. bendro vidaus produkto. Šis limitas galės būti viršytas tik stichinės nelaimės, ekonomikos krizės ar kitų nenumatytų aplinkybių atveju.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, baigusi darbo vizitą Vokietijos mieste Magdeburge, kur susitiko su Vokietijos federaline kanclere Angela Merkel ir dalyvavo ceremonijoje, kurios metu kanclerei už indėlį stiprinant Europos integraciją ir europines vertybes buvo įteikta Imperatoriaus Otono premija, išvyko trijų dienų valstybinio vizito į Islandiją. Lietuvos vadovė Islandijoje lankosi šios šalies Prezidento kvietimu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, baigusi darbo vizitą Vokietijos mieste Magdeburge, kur susitiko su Vokietijos federaline kanclere Angela Merkel ir dalyvavo ceremonijoje, kurios metu kanclerei už indėlį stiprinant Europos integraciją ir europines vertybes buvo įteikta Imperatoriaus Otono premija, išvyko valstybinio vizito į Islandiją.

Su darbo vizitu Vokietijoje viešinti Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo ypatingoje ceremonijoje Magdeburgo katedroje, kur Vokietijos kanclerei Angelai Merkel už nuopelnus vienijant Europą buvo įteiktas Imperatoriaus Otono Didžiojo apdovanojimas. Prezidentė ceremonijoje skaitė pagrindinę sveikinimo kalbą.

Ekonominę ir finansinę situaciją Europos Sąjungoje (ES) bei Lietuvai ir Europai svarbių energetinių projektų įgyvendinimą Prezidentė Dalia Grybauskaitė Magdeburge aptarė su Vokietijos Federaline Kanclere Angela Merkel. Lietuvos vadovė Vokietijoje ketvirtadienį vieši su darbo vizitu. Dvišaliame susitikime A. Merkel dar kartą patikino, kad Vokietija labai gerai supranta Lietuvos siekį užtikrinti energetinį saugumą. Tą ji teigė ir prieš metus lankydamasi Lietuvoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vyksta darbo vizito į Vokietijos miestą Magdeburgą ir valstybinio vizito į Islandiją. Trečiadienį Magdeburge Lietuvos vadovė susitiks su Vokietijos federaline kanclere Angela Merkel. Susitikime ketinama aptarti dvišalius santykius, svarbius Europoje vykstančius procesus.

Euro valiuta ir Europos Sąjunga šiandien stovi „ant bedugnės krašto“, teigia buvęs Europos Komisijos vadovas Jacques'as Delors'as. J. Delors'as, vadinamas didžiausios pasaulyje vieningos rinkos, jungiančios 0,5 mlrd. vartotojų, tėvu, pakomentavo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlymus įvesti valstybių ribas peržengiantį ekonominį valdymą, kuriuos jis pavadino beverčiais, praneša naujienų agentūra AFP.

Trečiadienį aukso kainos auga trečią dieną iš eilės, nes investuotojai nerimauja dėl euro zonos likimo po Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimo Paryžiuje, kuris rinkų nė kiek nenuramino. Aukso kaina ūgtelėjo 0,23 proc. ir siekė 1 tūkst. 790,3 JAV dolerio už unciją.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį paragino sukurti bendrą valdymo sistemą, turinčią padėti sutramdyti eurozonos skolų krizę. Institucijai turėtų vadovauti dabartinis Europos Sąjungos prezidentas Hermanas van Rompuy, teigė N. Sarkozy. Dviejų didžiausių valiutos sąjungos ekonomikų vadovai taip pat teigė, kad 17 eurozonos valstybių iki 2012 metų priimti subalansuoto biudžeto įstatymus, kad pavyktų stabilizuoti pertemptus viešuosius finansus.

JAV Prezidentas Barackas Obama penktadienį, rugpjūčio 5-ąją paskelbė, kad „buvo audringi metai“, pradedant Arabų revoliucija, žemės drebėjimu Japonijoje ir baigiant krize Europoje bei partinių kovomis Vašingtone. Daugelis populiarių pasaulio lyderių, įvardytų žemiau, jau laikomi „atpirkimo ožiais“, rašo foreignpolicy.com.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės departamentas paragino šalies piliečius nedelsiant išvykti iš Sirijos, kurioje siaučia susirėmimai tarp protestuotojų ir vyriausybės, praneša „RIA Novosti“. „JAV valstybės departamentas ragina JAV piliečius nedelsiant išvykti iš Sirijos, kol dar įmanomas keleivių pervežimas.

Stambiausių euro zonos šalių lyderiai penktadienį rengia susitikimą, nes aiškėja, kad Europos skolų krizė tampa nebekontroliuojama, o atsigavimas Jungtinėse Valstijose stringa. Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) su Vokietijos kanclere Angela Merkel (Angela Merkel) bei Ispanijos ministru pirmininku Chosė Luisu Rodrigesu Sapateru (Jose Luis Rodr7guez Zapatero) aptars situaciją finansų rinkose.

Lietuva gavo „viliojantį pasiūlymą“ iš Japonų kompanijos „HItachi“ šalyje statyti naują atominę elektrinę dėl to, kad Vokietija priėmė sprendimą atsisakyti atominės energetikos, teigė „DnB Nord“ banko ekonomistė Jekaterina Rojaka, kurią kalbimo verslo naujienų portalas „Bloomberg“. Vakar Lietuvos vyriausybė pasirinko „Hitachi“ kompaniją ir manoma, kad šis sandoris bus didžiausias investicinis projektas Baltijos šalyse per paskutinius dvidešimt metų.

Demokratinėse šalyse energetikos politika susijusi su rinkimais. Lietuva – ne išimtis, todėl šalies energetika pajungta politikai. Birželio 7 d. valdančioji koalicija pateikė Seimui Nacionalinę energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategiją, kada iki kitų Seimo rinkimų liko maždaug vieneri metai. Laiko akivaizdžiai per mažai, kad vyriausybė galėtų surašyti varneles prie įgyvendintų strategijos tikslų.

Nors vakar EUR/USD kursas buvo pasiekęs septynių savaičių žemumas ties 1,4045, tačiau ilgai jose neišsilaikė ir dienos prekybos pabaigoje jis jau svyravo ties 1,4150. Pagrindinei Europos valiutai šiek tiek atsitiesti padėjo geresnės naujienos iš Europos Sąjungos finansų ministrų susirinkimo. Investuotojų nerimą dėl euro zonos skolos problemų sumažino vakar ES finansų ministrų pagaliau patvirtinta trijų metų, 78 mlrd. eurų vertės finansinė parama Portugalijai.

Probleminės ES šalys, tokios kaip Graikija ir Portugalija, turinčios daug skolų ir aukštą biudžeto deficito lygį, turi likti Europos bendrijoje. Tokią nuomonę pirmadienį Berlyne išsakė VFR kanclerė Angela Merkel. „Mes negalime tiesiog išstumti iš ES jos silpniausių narių, tai neatitiktų Vokietijos interesų“, – sakė ji. Kanclerės nuomone, jeigu nuo finansinės krizės labiausiai nukentėjusios valstybės būtų priverstos pasitraukti iš ES, tai iškiltų pavojus, kad Europos bendrija galiausiai iširs.

Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemėje vyksta rinkimai, kuriuos analitikai vadina Angelos Merkel išbandymu dėl išlikimo valdžioje, pranešė BBC. A. Merkel valdomi krikščionys demokratai gali šioje žemėje pralaimėti rinkimus pirmą kratą nuo 1953 metų, rodo nuomonių apklausų rezultatai. Nuomonių apklausos taip pat rodo, kad socialdemokratai ir žaliųjų partija gali surinkti pakankamai balsų, kad suformuotų valdančiąją daugumą.

Europos Sąjunga padės Egiptui įgyvendinti permainas. Tai šeštadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama 47-ojoje Miuncheno konferencijoje saugumo politikos klausimais. Tačiau ji pripažino, kad Vakarų demokratijos modelis negali būti tiksliai nukopijuotas kituose pasaulio regionuose. Konferencijoje daug dėmęsio numatoma skirti riaušėms Kaire ir regione.

Šie metai galingiausioms pasaulio valstybėms bus pasirengimo artėjantiems rinkimams metai, ir ramybės žemėje nuo to nebus daugiau. Pasauliniai G20 pobūdžio forumai neras recepto, kaip kovoti su ekonominėmis krizėmis. Prieštaravimai tarp JAV ir Kinijos gilės, Iranas tęs savo branduolinės programos įgyvendinimą, Europa pasiners į savo vidinių problemų akivarą, o Rusija reikalaus, kad Vakarai padarytų papildomų nuolaidų karinėje srityje.

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės kortežas pajudėjo Minsko kryptimi kitą tą rytą po to, kada Prancūzijos kurorte Dovilyje (Deauville) pasibaigė Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos vadovų susitikimas, kurį kai kas jau vadina istoriniu. Tvoros be naudos Dovilyje kalbėta apie Europą be sienų ir naują žemyno saugumo architektūrą. Minske bent jau apie sienas Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai kalbėjo panašiai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dalyvavo Vokietijos-Latvijos ekonomikos forume Latvijoje. Ji išskyrė oro bendrovę „airBaltic“, sugebėjusią išlaikyti stabilų augimą net ir tuomet, kai aviacijos rinka pasaulyje patyrė didelį nuosmukį. Kanclerė Merkel sakė, kad „airBaltic“ yra Latvijos sėkmės istorija, iš kurios galėtų pasimokyti ir Vokietija. „airBaltic“ buvo vienintelė bendrovė, kurią savo apsilankymo forume metu minėjo ponia Merkel.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dalyvavo Vokietijos-Latvijos ekonomikos forume Latvijoje. Ji išskyrė oro bendrovę „airBaltic“, sugebėjusią išlaikyti stabilų augimą net ir tuomet, kai aviacijos rinka pasaulyje patyrė didelį nuosmukį. Kanclerė Merkel sakė, kad „airBaltic“ yra Latvijos sėkmės istorija, iš kurios galėtų pasimokyti ir Vokietija. „airBaltic“ buvo vienintelė bendrovė, kurią savo apsilankymo forume metu minėjo ponia Merkel.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel maloniai rado tris dienas laiko trims Baltijos valstybėms. Kiekvienai bus patarta tas pats. Palaikyti draugiškus santykius su Rusija. Kitos frazės – apie atominės statybą, Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę – pernelyg aptakios, neinformatyvios ir proginės. Neturėsime atominės – Vokietijos interesams tai nepakenks. O draugiški santykiai su Rusija – jau imperatyvas. Čia Vokietijos interesas juntamas.

Prieš 20 metų susivienijusi Vokietija kai kam kėlė baimę. Lietuva nebuvo vienintelė valstybė, dėl kurios 1990 metais keitėsi politinis Europos žemėlapis. Šįmet paskutinę rugpjūčio dieną Vokietijoje buvo iškilmingai pažymėtas Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) ir Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) susijungimo sutarties dvidešimtmetis. Ta proga iškilmingą kalbą pasakė ir tuometės VDR vyriausybės spaudos atstovė, dabartinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Rugsėjo 6-ąją, pirmadienį, prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu Lietuvoje viešės Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel. „Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Su Vokietijos kanclere nuolatos bendraujame visai ES svarbiais klausimais Europos vadovų taryboje Briuselyje.

Jei Rusija pasitrauks iš savo nepriklausomybę paskelbusio Padnestrės regiono, Europos Sąjunga mainais už tai sustiprins santykius su Maskva, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Per dvi dienas Jakaterinburge trukusį Rusijos ir Vokietijos ekonominį forumą A. Merkel pažadėjo tokiu atveju padėti, kad rusams būtų įvesta bevizis režimas su ES ir būtų sukuta taryba, besirūpinanti užsienio politikos ir saugumo klausimų derinimu tarp Maskvos ir Briuselio.

Šią savaitę Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kad ryrėjai pagaliau nustatė ir dabar medžioja žmogaus teisių aktyvistės Natalijos Estemirovos žudiką. Tačiau daugelis kritikų galvoja, kad visa tai tėra blefas. Visų pirma pagrindinis įtariamasis yra miręs, o visų antra niekas netiki, kad būtent jis įvykdė žmogžudystę. Vokietijos kanclerės A. Merkel vizitas Rusijoje buvo itin trumpas.

Pranešama, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusprendė tarpininkauti siekiant galimo bevizio Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos režimo įvedimo. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir A. Merkel ketvirtadienį dalyvavo derybose Rusijos Jekaterinburgo mieste. Per Rusijos ir ES viršūnių susitikimą Rusijos Rostovo prie Dono mieste, kuris buvo surengtas gegužės 31-birželio 1 dienomis, Rusija ES perdavė susitarimo dėl bevizio režimo įvedimo projektą.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvdevas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel parėmė idėją išleisti bendrą istorijos vadovėlį. Šiuo metu vykstančiame Rusijos-Vokietijos forume jau pristatytas juodraštinis šio vadovėlio variantas. „Tai yra labai svarbu turint omenyje, kad mūsų istorija niekada nebuvo kengva. Istorija yra labai įvairialypė ir kai kuriose vietose labai dramatiška“ - teigė D. Medvedevas.

Vokietijos kanclerei Angelai Merkel buvo suduotas skaudus smūgis, kai jos remiamas kandidatas į šalies prezidentus buvo išrinktas tik po trečiojo balsavimo. Koalicijos partneriai net dukart atmetė A. Merkel siūlymą naujuoju Vokietijos prezidentu skelbti Christianą Wulffą. A. Merkel tikėjosi lengvos savo kandidato pergalės balsavime, tačiau to neįvyko.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel vyks į Pietų Afrikos Respubliką stebėti Pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalio rungtynes, kuriose žais Vokietijos ir Argentinos rinktinės. „Džiaugiamės ponios kanclerės vizitu. Tikimės, kad ji atneš mums sėkmę“, – teigė Vokietijos futbolo federacijos atstovas spaudai Haraldas Stengeris.

Prancūzija ir Vokietija siūlys iš Europos Sąjungos šalių, pažeidžiančių biudžeto deficito reikalavimus, atimti balsavimo teisę. Priešai susitaikė Prezidentas Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy) ir kanclerė Angela Merkel pirmadienio vakarą paneigė skeptikų spėliones apie išsiskyrusias Paryžiaus ir Berlyno pozicijas ir pademonstravo neįtikėtiną vienybę.

Pirmoje praėjusio amžiaus pusėje du karai suskaldė Europą ir ji nustojo vaidinti pagrindinį vaidmenį pasaulio politikoje. Antroje pusėje įžvalgūs lyderiai atsisakė keršto ir nuolat kūrė Europos integracijos institucijas. Mintis apie naują Vokietijos ir Prancūzijos karą atrodo neįmanoma, o Europos Sąjungos (ES) plėtra padidino Europos patrauklumą ir galią. Tačiau dabar šiam pasiekimui kyla grėsmė.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šiandien teigė, jog pavyko susitarti dėl sankcijų Iranui. „Susitarimas dėl sankcijų beveik pasiektas“, - žurnalistams spaudos konferencijoje kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė jis. „Kaip bebūtų, sankcijų niekas nenori. Tikimės, kad Iranas išgirs tarptautinės bendruomenės balsą“, - pridėjo Rusijos prezidentas. Merkel savo ruožtu tikino, jog sankcijos greitu metu turėtų būti patvirtintos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar šiais metais turėtų atvykti į Lietuvą. Tokį pažadą Vokietijos vadovė davė Prezidentei Daliai Grybauskaitei, su kuria ketvirtadienį kalbėjo telefonu. A. Merkel nuoširdžiai apgailestavo, kad dėl sudėtingos Vokietijos politinės situacijos savaitės pradžioje negalėjo atvykti į Lietuvą, kur vyko Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų forumas. Vokietijos kanclerė Vilniuje antradienį turėjo dalyvauti Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų vakarienėje.

Lietuva suinteresuota išlaikyti ir plėsti artimus santykius su Vokietija, nes ji Lietuvai yra viena svarbiausių investuotojų ir prekybos partnerių, antradienį susitikime su Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės ministru Verneriu Hojeriu (Werner Hoyer) pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė.

„Ar kada nors susimastėte, kodėl Europos valstybių vadovai Briuselyje arba G8 susitikimuose demonstruoja išskirtinę ramybę, nors tuo pat metu pasaulyje netyla kalbos apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos ir artėjantį ekonomikos armagedoną?“, klausia CNBC apžvalgininkas Patricas Allenas. Viena vertus, tikėtina, kad tokiu būdu politikai ramiomis kalbomis ir santūriomis veido išraiškomis stengiasi numalšinti skandalų ištroškusią žiniasklaidą ir panikos priepuolių krečiamas rinkas.

Britanijos Ministras Pirmininkas Davidas Cameronas, penktadienio (gegužės 21 d.) susitikinimo su Vokietijos kanclere Angelą Merkel metu, atmetė Lisabonos sutarties atnaujinimo idėją, kuria siekiama sustiprinti ES ekonomikos koordinavimą. "Negali būti jokių diskusijų dėl galių perkėlimo iš Vestminsterio į Briuselį. Britanija nepriklauso euro zonai ir nesirengia ten stoti, todėl negali būti jokių sutarties susitarimų, kurios įtrauktų mus į euro zoną,“ – sakė po susitikimo D. Cameronas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalboje parlamentui pareiškė, kad euras atsidūrė pavojuje, skelbia naujienų agentūra CNBC. A. Merkel teigė, kad dabartinė euro krizė yra didžiausias iššūkis, su kuriuo Europa susidūrė per daugelį dešimtmečių ir ši padėtis kelia egzistencinių klausimų. Kanclerė taip pat teigė, kad jei ši problema nebus išspręsta, neigiamos pasekmės Europai bus nesuskaičiuojamos.

Paskutinės kelios savaitės buvo labiausiai stebinantis ir svarbiausias periodas per 11 euro egzistavimo metų. Pirmiausia prasidėjo Graikijos krizė, tada sekė jai finansinė pagalba. Vėliau krizė išplito į Portugaliją ir Ispaniją, o parama buvo 1 trilijonas dolerių. Pagaliau prasidėjo precedento neturintys įvykiai – Europos centrinis bankas įsigijo ispanų, portugalų, graikų ir airių obligacijas. Dar prieš mėnesį visa tai atrodė neįsivaizduojama.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad 1 trln. JAV dolerių vertės gelbėjimo planas tik padėjo Europai nusipirkti šiek tiek laiko pagrindinei problemai spręsti - sumažinti atotrūkį tarp regiono stipriausių ir silpniausių ekonomikų.