andrius kubilius

Premjeras Gediminas Kirkilas tikisi, kad kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus socialliberalas Algirdas Monkevičius skeptišką savo poziciją dėl planuojamos aukštojo mokslo ir studijų reformos suderins su prezidentu Valdu Adamkumi. "Jisai (A.Monkevičius-BNS) teigia, kad su juo niekas net ir nekalbėjo. Tai buvo ta diskusija, kuri vyko prieš politinių partijų susitarimą, kuomet iš tikrųjų socialliberalai jam nepritarė, nepasirašė. Dabar pozicija yra kitokia, yra pateiktas įstatymas.

Užvirusi kova dėl Seimo Audito komiteto pirmininko pareigų atgaivino ir ginčus dėl to, kurios partijos gali vadintis opozicinėmis. Partijos Tvarka ir teisingumas (TT) lyderis Seime Valentinas Mazuronis kaltina konservatorius tik vaidinant opoziciją ir esą dėl to remia valdančiųjų valstiečių liaudininkų atstovo Artūro Skardžiaus kandidatūrą.

Vilniuje šeštadienį įvyks Tėvynės sąjungos (TS) ir Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) partijų suvažiavimas, kurio metu bus galutinai patvirtintas šių politinių jėgų susijungimas. Po nauju pavadinimu - "Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai" susiburs apie 14 tūkst. TS narių ir apie 4,5 tūkst. LKD narių. Suvažiavimo metu bus patvirtinta nauja simbolika, partijos veiklą reglamentuojanti jungimosi sutartis, įstatai, nauja programa ir kiti dokumentai.

Vilniuje šeštadienį įvyks Tėvynės sąjungos (TS) ir Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) partijų suvažiavimas, kurio metu bus galutinai patvirtintas šių politinių jėgų susijungimas. Po nauju pavadinimu - „Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai“ susiburs apie 14 tūkst. TS narių ir apie 4,5 tūkst. LKD narių. Suvažiavimo metu bus patvirtinta nauja simbolika, partijos veiklą reglamentuojanti jungimosi sutartis, įstatai, nauja programa ir kiti dokumentai.

Šeštadienį įvyks jungiamasis Tėvynės sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavimas. „Centro dešinėje užsibaigia labai svarbus vienijimosi procesas. Dvi svarbios politinės jėgos jungiasi į vieną stiprią centro – dešinės jėgą Tėvynės sąjungą – krikščionis demokratus. Džiaugiuosi, kad mes po pakankamai ilgų ir intensyvių derybų galų gale pasiekėme tokį rezultatą”,- apie artėjantį vienijimąsi sako TS pirmininkas A. Kubilius.

Seimas ketvirtadienį ratifikavo Lisabonos sutartį, kuri iš dalies pakeitė stojimo į Europos Sąjungą sutarties sąlygas. Už balsavo 83, prieš 5, o susilaikė 23 parlamentarai. Parlamentarai nepritarė Rimanto Smetonos siūlymui papildyti sutarties ratifikavimo įstatymą pabrėžiant, jog Europos Sąjungos institucijos ir teisės aktai negali pažeisti Lietuvos suvereniteto ir pamatinių vertybių bei paveldo.

Svarstymo stadiją pasiekusio Kosovo pripažinimo klausimu parlamentarai toliau aštriai diskutuoja. Šalininkai lygina subyrėjusią Jugoslaviją su subyrėjusia Sovietų Sąjunga, o Lietuvą su Kosovu. Be to, kviečia solidarizuotis su partneriais NATO ir Europos Sąjungoje, kurie Kosovą jau pripažino. Priešininkai mano, kad Serbija yra auka ir yra pati panaši į Lietuvą, kuri istorijoje nukentėjo nuo išorinių sąmokslų.

Konservatorių lyderis, parlamentaras Andrius Kubilius teigia nesibaiminantis Artūro Valinsko kuriamos partijos ir netgi siūlo burti „čempionų“ ar „sėdėjusiųjų“ partijas. „Nežinau, kodėl visi taip susirūpinę ir rimtai svarsto A.Valinsko „šoumenų“ Prisikėlimo partijos atsiradimą. Jeigu nori - tegul kuria. Nematau nieko bloga. A.Valinskas, kaip baigęs teisės mokslus, galės būti teisingumo ministru, Jogaila Morkūnas - užsienio reikalų ministru.

Šeštadienį įvykusiame Tėvynės sąjungos tarybos posėdyje partijos pirmininkas A. Kubilius atskleidė permainų viziją: „Išsišluokime, išsivalykime, greičiau išlipkime iš duobės ir – visu greičiu pirmyn“. Netrukus konservatorių partija vadinsis Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai. Šeštadienį vykusiame TS tarybos posėdyje nutarta suvažiavimą, kuriame partija galutinai susijungs su krikščionimis demokratais, surengti gegužės 17 dieną.

Vilniaus savivaldybės opozicijoje esantys konservatoriai teigia esantys sunerimę dėl tylos valdančiųjų gretose po miesto tarybą sudrebinusio korupcijos skandalo. Tėvynės sąjungos frakcijos sostinės savivaldybėje seniūnas Raimundas Alekna teigia, kad stebisi valdančiųjų lenkų rinkimų akcijos bei socialdemokratų frakcijų abejingumu savivaldybę drebinančio skandalo akivaizdoje.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas penktadienį patenkino prokuratūros prašymą ir mėnesiui leido suimti papirkimu įtariamą Vilniaus vicemerą Evaldą Lementauską bei Miesto plėtros komiteto pirmininko pavaduotoją Gintarą Kazaką Suimtojo advokatas Vytautas Sviderskis sako, kad jo klientas suimtas nepagrįstai, parinkta kardomoji priemonė per griežta. Gynėjas ketina apskųsti teismo nutartį. Advokato žodžiais, E.Lementauskas teismą tikino nebėgsiąs ir niekur nesislėpsiąs.

Ketvirtadienį Seimo nariai svarstė, ar ratifikuoti Lisabonos sutartį. Į parlamentarus šia proga kreipėsi ir Europos parlamento pirmininkas. Vis dėlto svarstyme buvo padaryta pertrauka. Lisabonos sutartis turėtų pakeisti liūdnai pagarsėjusį Konstitucijos Europai dokumentą, kurį referendumais atmetė senosios ES valstybės. Sutarties svarstyme padaryta pertrauka, nes jos prašė opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.

Po STT kratų ketvirtadienį sulaikyti 2 aukšti Vilniaus valdininkai – partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai E. Lementauskas ir G. Kazakas. Sostinės meras J. Imbrasas STT veiksmus pavadino ataka prieš jo partiją, tačiau daugiau kolegų suėmimo nekomentavo. Kratos šiąnakt atliktos trijų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių darbo ir gyvenamosiose vietose. Dėl įtarimų kyšininkavimu pareigūnai 48 valandoms sulaikė du aukštas pareigas užimančius savivaldybės tarnautojus.

Seimas antradienį vėl pradėjo nuo Serbijos atskilusio Kosovo nepriklausomybės pripažinimo procedūrą. Šį kartą, skirtingai nei pirmąjį, Seimo nariai, nors ir niurzgėdami, tačiau po pateikimo pritarė atitinkamam nutarimo projektui. Balandžio 1-ąją Kosovo nepriklausomybės pripažinimas žlugo, nes dauguma parlamentarų suabejojo, ar tikslinga remti antros albanų valstybės kūrimąsi. Balkanuose šalia Kosovo, kurio etninę daugumą sudaro albanai, egzistuoja ir Albanija.

Kviečiame dalyvauti diskusijoje „Ar įmanomas konservatizmo ir liberalizmo dialogas?“ Diskusija vyks balandžio 23 d. 18 val. 30 min., jaunimo klube - „Face“, Putvinskio g. 48, Kaunas.

Seimas antradienį preliminariai palaimino Kosovo pripažinimą. Patobulintam Seimo nutarimo projektui po pateikimo pritarta 62 balsais, 5 pasipriešino, 21 susilaikė. Kosovo nepriklausomybės klausimas toliau bus svarstomas Užsienio reikalų (URK) ir Europos reikalų (ERK) komitetuose, o birželio pradžioje planuojama priimti galutinį sprendimą Seimo salėje.

A. Kubilius sako, kad dar iki rinkimų infliacija šalyje pasieks 17 proc., BVP augimas sulėtės, ir siūlo steigti specialius strateginio planavimo padalinius. „Spėju, kad dar iki rinkimų mes pamatysime ir Lietuvoje, tai ką mato mūsų kaimynai: infliaciją kaip Latvijoje – 17 proc., BVP augimą kaip Estijoje – 2 proc., biudžeto pajamų stygių – taip pat kaip Estijoje.“ Taip pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo opozicijos lyderis, konservatorius Andrius Kubilius.

Praeitą savaitę Seime išklausėme dviejų svarbių kalbų: Prezidento metinio pranešimo ir Premjero pranešimo apie Vyriausybės metinę ataskaitą. Gaila, kad tai netapo esminiais praėjusios savaitės visuomenės diskusijų objektais. Nekalbant apie detales iš abiejų pranešimų galima padaryti kelias bendras išvadas, kurias patvirtina ir Prezidento teiginiai,  ir Vyriausybės ataskaitos nuostatos.

Seimo socialdemokratų frakcijai priklausanti parlamentarė Aušrinė Marija Pavilionienė sako, kad planuojama aukštojo mokslo reforma yra tik imitacinė ir situacijos nepakeis, o universitetai esą tik dar labiau piktnaudžiaus savivalda. Parlamentarė siūlo sumažinti esamų valstybinių universitetų skaičių, jų studijų programas padaryti nemokamas visiems, o privatūs universitetai studijų kainą nustatytų patys.

Populiariausių visuomenės veikėjų trejetukas nesikeičia jau ilgus mėnesius - gyventojai labiausiai simpatizuoja prezidentui, eurokomisarei bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Tačiau į ketvirtąją vietą įkopė naujas veidas - neseniai Seimo pirmininku tapęs socialdemokratas Česlovas Juršėnas. Kaip rodo "Vilmorus" tyrimas, kurio rezultatus šeštadienį skelbia dienraštis "Lietuvos rytas", keletą metų pirmoje vietoje esančiu prezidentu Valdu Adamkumi pasitiki 23,8 proc. apklaustųjų.

Parlamentaras Jurgis Razma tvirtina, kad prezidento iniciatyva pirštu parodyti į įpėdinį būtų „nemaloni praktika“. Konservatoriai, anot politiko, pasirinkdami kurį kandidatą remti, į tokias „rekomendacijos“ nesiorientuos. Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, jog savo „įpėdiniu“ prezidentas Valdas Adamkus norėtų matyti vieną iš savo visuomeninių patarėjų finansų analitiką, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, jau susilaukė įvairių komentarų.

Prezidentas Valdas Adamkus – patikimiausias politikas. Pasibaigus jo kadencijai daugiausia gyventojų jo vietoje norėtų matyti eurokomisarę Dalią Grybauskaitę. Tai rodo pagal bendrą Alfa.lt bei Lietuvos–Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ projektą atlikta gyventojų apklausa. Ji vyko šių metų kovo 14–21 dienomis, apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų iš 100 šalies vietovių.

Parlamentarams antradienį bus oficialiai pateikta socialliberalės Nijolės Steiblienės kandidatūra į Seimo vicepirmininkus. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė sakė Seimo vadovas Česlovas Juršėnas po susitikimo su šalies vadovu. Pasak Č.Juršėno, po kandidatūros pateikimo ir pačios kandidatės prisistatymo taip pat antradienį turėtų vykti ir slaptas balsavimas dėl paskyrimo.

Į Nacionalinį kongresą Vilniuje šeštadienį susirinkę pedagogai keikė valdžią ir klausėsi jos prašymų elgtis racionaliai. „Gal slegiami didelės atsakomybės už ugdytinių likimus naštos mes ir neboikotuosime egzaminų, bet kad mokslo metai neprasidės rugsėjo pirmąją, yra didelė tikimybė“, - kongrese sakė vienas iš streikais savo teises ginančius pedagogus vienijančios profesinės sąjungos lyderių Eugenijus Jesinas.

Seime antradienį mokytojai galėjo išgirsti daugybę politikų paramos kalbų. Seimūnai porino apie infliaciją, prastą padėtį mokyklose, nežabotas vaikų teises ir minimalias pareigas, tačiau sprendimas dėl pedagogų atlyginimų didinimo kelią į šviesą skynėsi lėtai.

Seime svarstoma, ar opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) pirmininkas Andrius Kubilius turi trauktis iš parlamento vadovo kėdės. Nepasitikėjimą A.Kubiliumi išreiškė 41 valdančiosios koalicijos narys, nes konservatorius esą pažeidė Seimo procedūras, tačiau TS lyderis sako, kad iš posto yra metamas dėl to, kad trukdė „buldozeriu“ priimti Atominės elektrinės įstatymo pataisas.

Konservatorių lyderis Andrius Kubilius piktinasi, kad Vyriausybė bando neigti, kad jos ir „NDX energija“ sutarčių projektuose dėl „Leo LT“ sukūrimo nėra įtvirtintos Seimo nurodytos nuostatos dėl nacionalinio investuotojo tikslo.

Iki Seimo rinkimų premjeras Gediminas Kirkilas galės miegoti ramiai. Jo vadovaujamą Vyriausybę atstatydinti ketinusi opozicija sudeda ginklus. Po nepavykusios interpeliacijos premjerui G.Kirkilui apie galimą nepasitikėjimą visa Vyriausybe prabilusi Seimo opozicija realių veiksmų veikiausiai nesiims.

Atsistatydino švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė. Premjeras Gediminas Kirkilas pirmadienį sakė dar nepasisprendęs, ar pareiškimą patenkinti. „Pareiškimą jau turiu, dar galvoju“, - po žurnalistams teigė premjeras. Pasak jo, dėl pasitraukimo R.Žakaitienė apsisprendė asmeniškai. „Daug kam sunku dirbti, įskaitant ir mane, šioje Vyriausybėje.

Opozicinės Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad premjerui Gediminui Kirkilui suorganizuota interpeliacija būtų išvertusi jį iš posto, jeigu būtų įvykęs slaptas balsavimas. Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė neigia A.Kubiliaus įtarimus, jog valdanioji koalicija lemiamu momentu ministrui pirmininkui galėjo atsukti nugarą. Savo nuojautą konservatorius grindžia pateikdamas socialliberalo Antano Valionio pavyzdį.

Opozicinės Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad premjerui Gediminui Kirkilui suorganizuota interpeliacija būtų išvertusi jį iš posto, jeigu būtų įvykęs slaptas balsavimas. Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė neigia A.Kubiliaus įtarimus, jog valdanioji koalicija lemiamu momentu ministrui pirmininkui galėjo atsukti nugarą. Savo nuojautą konservatorius grindžia pateikdamas socialliberalo Antano Valionio pavyzdį.

Kovo mėnesį palankiausiai Lietuvos gyventojai vertino Europos Komisijos narę Dalią Grybauskaitę. Viešosios nuomonės apklausoje eurokomisarė, pelniusi 74 proc. palankių vertinimų, 3 procentiniais punktais aplenkė Prezidentą Valdą Adamkų. Valstybės vadovui simpatizavo 71 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų pasitikėjo ir socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte, skirdami jai 60 proc. palankių vertinimų.

Seime nepritarta interpeliacijai Gediminui Kirkilui. Parlamentarai pripažino patenkinamais ministro pirmininko atsakymus į interpeliacijos klausimus ir nusprendė dėl nepasitikėjimo slaptai nebalsuoti. Atsakymams pritarė 68 parlamentarai, 65 - ne. Opozicija liko nepatenkinta balsavimo procedūromis ir žada inicijuoti nepasitikėjimą visa Vyriausybe. Video reportažas apie Seime nepritartą interpeliaciją G. Kirkilui straipsnio pabaigoje.

Seimo nariai trečiadienį portalui “Balsas.lt“ reiškė nuomonę, jog būtina ištirti galimą Viktoro Muntiano šantažavimo faktą. Antradienį atsistatydindamas iš Seimo pirmininko pareigų V. Muntianas nepaneigė Seimo salėje nuskambėjusių teiginių, jog jį galėjęs šantažuoti socialliberalas Antanas Valionis ar dar kažkas iš valdančiosios koalicijos. Pats socialliberalas tuoj pat paskelbė kreipęsis į prokurorus ir reikalausiąs išaiškinti, ar jam metami kaltinimai teisingi.

Pirmadienį atsistatydinimo pareiškimą Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo parlamento vadovas Viktoras Muntianas. Atsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybes atsistatydinu iš Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigų“, – teigiama dokumente, – „Prašau Lietuvos Respublikos Seimą tenkinti šį mano pareiškimą“. Portalui „Balsas.

Savo spaudos konferencijoje konservatorių lyderis Andrius Kubilius ragino opoziciją balsuoti prieš Česlovo Juršėno paskyrimą į Seimo pirmininkus, tačiau savo kandidato į šį postą nesiūlė. A. Kubiliaus teigimu, jei valdančioji dauguma vieninga – ji nesunkiai atlaikys opozicijos pasipriešinimą. Jei ne, tai rodys, jog reikia kur kas gilesnių pertvarkymų tiek daugumoje, tiek ir Vyriausybėje.

Su krikščionimis demokratais susijungę konservatoriai teigia ketinantys suvienyti centro dešines partijas ir sukurti stipriausią politinę jėgą prieš artėjančius Seimo rinkimus. Šeštadienį vykusiame Tėvynės sąjungos tarybos posėdyje pritarta susijungimui su Lietuvos krikščioniais demokratais.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas susilaukė paramos. Tuo tarpu konservatorių lyderiai dabartinę valdžią vadino „bankrotu“. Socialdemokratai: kaltas ne premjeras, o oligarchinės spaudos kritika Kaip Lietuvos radijui sakė viena iš partijos lyderių Irena Šiaulienė, jokių žinių, kad premjeras žadėtų trauktis iš pareigų, ji neturinti.

Konservatorių lyderis parlamentaras Andrius Kubilius siūlo įstatymų pataisas, numatančias, kad ministrai apie savo veiklą informuotų visuomenę tam nenaudodami valstybės biudžeto lėšų. „Ministrai informuoja visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklalapyje, taip pat spaudos konferencijose, o esant galimybei, ir per kitas visuomenės informavimo priemones.

Man 75 metai. Iš jų apie 50 metų dirbu žurnaliste ir negalvojau, kad kas nors dar gali mane nustebinti. Pasirodo, gali. Nustebimo jausmą dar labiau sustiprina tai, kad mane stebinantys dalykai vyksta 21 a., civilizuotos Europos viduryje, šalyje, priklausančioje NATO ir ES, t. y., struktūroms, kuriose demokratinės tradicijos lyg ir neabejotinos. Ir štai tau — politologo atsakymas į paprastą klausimą baigėsi prašymu: „Gal nerašykit mano pavardės.“ Šis atsakymas privertė mane suglumti.

Algirdas Brazauskas, generolai, sportininkai, buvęs komisaras ir buvęs saugumo darbuotojas - pasitelkusios juos į pagalbą partijos per Seimo rinkimus sieks pelnyti rinkėjų simpatijas, rašo „Lietuvos žinios“. Seimo rinkimams besirengiančios partijos sudarydamos kandidatų sąrašus suka galvas, kas, be žinomų politikų, galėtų patraukti rinkėjų dėmesį. Vienos politinės jėgos „puošti“ rinkimų sąrašus kalbina visuomenėje žinomus veikėjus, kitos tikina tokia patirtimi nusivylusios.

Keletą mėnesių įsitvirtinęs populiariausių visuomenės veikėjų trejetukas nepasikeitė ir kovo mėnesį - toliau gyventojai labiausiai simpatizuoja prezidentui, eurokomisarei bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Kaip rodo „Vilmorus“ tyrimas, kurio rezultatus šeštadienį skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“, keletą metų pirmoje vietoje esančiu prezidentu Valdu Adamkumi pasitiki 22 proc.apklaustųjų. Vasarį 25,8 proc. teigė, kad jis geriausiai atstovauja jų interesams.

Niekam nežinoma Pasvalio vaikų gydytoja Rasa Juknevičienė ilgainiui tapo viena žinomiausių nacionalinio saugumo ir gynybos eksperčių Seime. Tačiau ji prisipažįsta, kad politikos cinizmas nepaliauja stebinęs, rašo „Lietuvos žinios“. Su R.Juknevičiene kalbėjomės netylant telefono skambučiams - kai kuriose žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta, kad ji gali būti įtariamųjų skandalo Kauno savivaldybėje sąraše.

Viena iš blogybių Lietuvos valstybės santvarkoje yra rinkimų sąranga. Ypač balsavimas partijų sąrašais ir garsinimasis oligarchų pinigais. Jau daugybę kartų apie tai buvo kalbėta, rašyta, tikrintasi apklausomis, parodžiusiomis, kad vos ne trys ketvirtadaliai visuomenės tokiai sąrangai nepritaria ir reikalauja ją keisti. „Labai daug į apklausas atsiliepiančiųjų piktinasi partijų gausa ir būtinybe balsuoti už partijų sąrašus, laikydami tai neteisinga ir atstovavimo neužtikrinančia sąranga.

    Pavadinti praėjusią savaitę neeiline pakaktų vien dėl vienos datos: kovo 11-sios. Tačiau savaitė dar pasižymėjo ir prasidėjusia Seimo pavasario sesija, Prezidento su premjeru fiasko Briuselyje dėl energetikos ateities. Dar tęsėsi mokytojų streikai, netekome žymių Lietuvos kultūros ir meno žmonių ir kt.       Visgi plačiau komentuoti norėčiau kelis įvykius, kurie  išsamesnių komentarų nesulaukė.

Seime tęsiasi laikinųjų komisijų mūšis tarp valdančiosios koalicijos ir opozicijos. Parlamentarai po svarstymo pritarė „tvarkiečių“ siūlymui ištirti dabartinės Vyriausybės formavimo ypatumus, tuo metu valdančiųjų planas formuoti komisiją, kuri tirtų, kokių interesų vedami opozicinių partijų nariai balsavo prieš Atominės elektrinės įstatymą, neišdegė - dėl šios komisijos sudarymo buvo balsuojama 4 kartus, bet valdantiesiems pritrūko kelių balsų.

Prie Seimo mitinguojant mokytojams, parlamentarai pritarė trims pakankamai skirtingiems siūlymams, kaip didinti mokytojų algas. Videoreportažas iš mokytojų mitingo pateikiamas straipsnio pabaigoje. Pateiktus pasiūlymus į vieną sprendimą turėtų sudėti iš visų frakcijų atstovų sudaryta darbo grupė.

Lietuvos didmiesčių gyventojai nenorėtų, kad šalies prezidentu taptų premjeras Gediminas Kirkilas, geriausiu visų laikų premjeru jie laiko Algirdą Brazauską, o blogiausia šiuo metu dirbančia ministre - Romą Žakaitienę. Tai parodė savaitraščio „Veidas“ užsakymu atlikta didmiesčių gyventojų apklausa. Pasak tyrimo, 78 proc. respondentų nenorėtų, kad prezidentų tapti socialdemokratų lyderis premjeras Gediminas Kirkilas, 6 proc. - norėtų, o po 8 proc. neturi nuomonės arba nežino.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Andrius Kubilius tvirtina, kad artimiausiame komiteto posėdyje bus pareikalauta Vyriausybės kuo greičiau Seimui pateikti veiksmų planą, kaip su Europos Sąjunga bus deramasi dėl Ignalinos jėgainės antrojo bloko pratęsimo ir sprendžiamos kitos problemos, susijusios su atominės elektrinės uždarymu. „Aiškus visų veiksmų planas yra reikalingas”, - pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A.Kubilius.