andrius kubilius

Interviu portalui „Balsas.lt“ Vytautas Landsbergis kalba apie Tėvynės sąjungos aktualijas prieš rinkimus – vidinę partijos trintį, partijos strategiją ir galimus partnerius. Sekmadienį įvykusiame Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) tarybos posėdyje, formuojant rinkiminius sąrašus, išryškėjo problemos ir nesutarimai, atsiradę po jungimosi su krikščionimis demokratais bei tautininkais.

Dabartiniai parlamentarai opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Povilas Jakučionis ir Stasys Stasiškis traukiasi iš aktyvios politikos ir būsimuose Seimo rinkimuose rudenį nedalyvaus. Tuo tarpu į Seimą ketina grįžti buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas buvęs parlamentaras Stasys Stačiokas, kai kurie buvę ministrai bei parlamentarai - Stasys Šedbaras, Sigitas Kaktys, Arvydas Vidžiūnas, Algirdas Katkus bei kiti.

Jau yra preliminarūs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų į Seimą sąrašai. 1.    Irena Degutienė 2.    Rasa Juknevičienė 3.    Arvydas Vidžiūnas 4.    Jurgis Razma 5.    Mantas Adomėnas 6.    Edmundas Pupinis 7.    Arvydas Anušauskas 8.    Audronius Ažubalis 9.    Stasys Šedbaras 10.    Kazimieras Starke...

Artėjant rinkimams ir konservatoriams kopiant į reitingų pirmąsias vietas buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, prieš aštuonerius metus atskilęs nuo Tėvynės sąjungos, vėl beldžiasi į šios partijos duris. „Vertindamas pastarojo dešimtmečio politinius procesus, turiu pripažinti, kad Nuosaikiųjų konservatorių frakcijos ir vėliau partijos įkūrimas buvo klaida.

Seimo Europos reikalų komitetas penktadienį balsų dauguma priėmė sprendimą rengti konsultacinį referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklos pratęsimo. Seimo narių teigimu, toks referendumas būtų „parama“ deryboms su Europos Sąjungos strukūromis. Tačiau lieka vis dar neaišku, ar derybos apskritai vyksta. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis portalui „Balsas.

„Neduok Dieve, kad vėl būtų toks Seimas, kaip dabar yra“. Nors Seimo narys Vytautas Čepas tai ištarė kalbėdamas apie per didelę fragmentaciją parlamente, gyventojų apklausų dėl pasitikėjimo valdžios institucijomis rezultatai leidžia spėti, kad ši parlamentaro mintis rastų pritarimą visuomenėje ne tik kalbant apie politinį susiskaldymą. Artėjant naujiems Seimo rinkimams, verta apžvelgti esmines problemas, su kuriomis susidūrė kadenciją bebaigiantis Seimas.

Šį penktadienį Seimo Europos reikalų komitetas ketina priimti galutinį sprendimą, ar Lietuvai reikalingas referendumas Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklai pratęsti, tačiau jau dabar Seimo nariai į šią iniciatyvą žiūri skeptiškai, ir retas kuris tiki jos realumu.

Lietuvos žmonės birželį labiausiai pasitikėjo prezidentu Valdu Adamkumi, eurokomisare Dalia Grybauskaite bei nušalintuoju prezidentu Rolandu Paksu. Tačiau patikimiausių veikėjų dešimtuke figūruoja ir nauja pavardė. Tapęs naujos partijos lyderiu, šeštą vietą jame užėmė pramogų verslo atstovas Arūnas Valinskas. Tai rodo pagal bendrą portalo alfa.lt bei Lietuvos bei Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" projektą atlikta gyventojų apklausa.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos elektoratas stiprus ir patikimas, tačiau neturi galimybių plėstis, tuo tarpu kitų partijų rinkėjai linkę migruoti ir yra simptomų, kad parems televizijos laidų vedėjo Arūno Valinsko partiją, sako sociologas Vladas Gaidys. Komentuodamas konservatoriams palankius partijų reitingus, kuriuose šį mėnesį Tėvynės sąjunga, pelniusi 15,1 proc.

Grupės „Foje“ muzikinė siela Arnoldas Lukošius (41) „Balsui.lt“ teisinosi, jog jis nemoka nei groti, nei šokti. Tačiau šis įspūdingas ir šmaikštus žmogus visgi nepabijojo tapti žurnaliuko „Maxi Panelė“ redaktoriumi, nors, kaip jis pats interviu metu pabrėžė, tikrai nėra panelė ir niekada ja nebuvo. Arnoldai, koks buvo pirmasis Jūsų muzikos instrumentas? Įtariu, kad pirmasis mano instrumentas (mušamasis) buvo medinis plaktukas, kuriuo trenkiau savo diedukui per galvą.

Seimo opozicinių frakcijų atstovai prognozuoja, jog socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, nepaisant atsistatydinančių ministrų, tikriausiai „trauks“ iki pat Seimo rinkimų. Opozicija, viena vertus, pripažįsta, jog traukiantis sveikatos apsaugos ministrui Rimantui Turčinskui Vyriausybė priartėjo prie grėsmingos konstitucinės ribos - pagal Konstituciją, kai pasikeičia bent 7 ministrai, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.

Dauguma valdančiųjų ir opozicinių Seimo frakcijų atstovų teigia, jog jie palaikys Generalinio prokuroro antradienį pateiktą prašymą leisti patraukti „pilietininką“, buvusį Seimo pirmininką Viktorą Muntianą baudžiamojon atsakomybėn. V.Muntianą norima apklausti kaip įtariamąjį. Parlamentarui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo ir dokumentų klastojimo. Iki šiol V.Muntianas prokuratūroje buvo apklaustas kaip liudytojas du kartus.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė bei Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė Seime turėjo atlaikyti dar vieną ataką savo atžvilgiu. Netyla abejonės, kad tai yra valdančiųjų noras susidoroti su jiems nepalankiomis valstybės tarnautojomis. Šiandien buvo rengiamas bendras Seimo Aplinkos apsaugos ir Audito komitetų posėdis dėl Kuršių nerijos bendruomenės skundų.

Parlamentarai antradienį nusprendė, jog mitinguose ir panašaus pobūdžio tautos susirinkimuose negalės būti naudojami nacių ir sovietų ženklai, nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio, Sovietų Sąjungos Komunistų partijos vado Josifo Stalino bei kitų nacių ir sovietų Komunistų partijos lyderių atvaizdai, tačiau politinių partijų simbolikai šis draudimas negalios. "Seimas tikrai neturi ką daugiau veikti, kaip tik kovoti su praeities raganomis.

Pastaruoju metu gana nemažai kritikos sulaukiančios Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovės Aurelija Stancikienės veikla trečiadienį bus svarstoma bendrame Seimo Aplinkos apsaugos ir Audito komitetų posėdyje. Bus aiškinamasi, ar pagrįsti kaltinimai dėl netinkamo valstybės turto valdymo. Svarstymas rengiamas remiantis gyventojų pareiškimais dėl įvairių A.Stancikienės pažeidimų.

Nors Seimas atmetė elektroninį balsavimą įteisinančias įstatymo pataisas, vis dėlto balsavimo sistemai pirkti jau yra numatyta 900 tūkstančių litų. Informacinės visuomenės plėtros komiteto Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Kalinauskas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad lėšos, skirtos balsavimo įrangai pirkti, yra numatytos nuo pernai metų liepos mėnesio, kai Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta balsavimo internetu programa ir jos priemonės.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius socialliberalu Alvydu Sadecku buvo pakeistas siekiant prieš Seimo rinkimus perimti parlamentinę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kontrolę, teigia konservatorių lyderis Andrius Kubilius. "Aš tik galiu spėti, kad NSGK vadovybės postas yra labai svarbus iki rinkimų stengiantis perimti parlamentinę kontrolę institucijoms, kurios pastaruoju metu demonstruoja pakankamai ryškų savarankiškumą.

Naująjį Seimo pirmininką Česlovą Juršėną Lietuvos didmiesčių gyventojai vertina ne taip kritiškai kaip jo pirmtakus, tačiau Seimas nenusikratė blogiausiai dirbančios institucijos etiketės. Kaip rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu atlikta apklausa, gyventojai mano, kad iš visų ligšiolinių Seimo pirmininkų blogiausias buvo Viktoras Muntianas. Neigiamai jo darbą įvertino 38,37 proc. apklaustųjų, o Č.Juršėnas sulaukė mažiausiai neigiamų vertinimų - 5,1 proc.

Nuo tautos atgimimo ir Sąjūdžio laikų Lietuvoje taip ir neužaugo naujų politikų, savo, kaip lyderių, savybėmis ir įtaka visuomenėje galinčių prilygti Vytautui Landsbergiui ir Algirdui Brazauskui, pakaitomis du dešimtmečius vedusių šalį į nepriklausomybę ir Europą, formulavusių pagrindinius vidaus bei užsienio politikos tikslus.

Lietuvos politikai nėra įsitikinę, jog airiai referendume pritarė Lisabonos sutarties ratifikavimui, tačiau tikisi, jog krizės bus išvengta. „Aš tikiuosi, kad pritars. (...) Situacija, sunku pasakyti kokia, man rodos, ten didelė problema yra tai, kad airių ekonomika pergyvena ne geriausius laikus. Keitėsi vyriausybė kaip tik tuo metu gegužės pradžioje.

Populiariausių kandidatų į prezidentus trejetuke esantis ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad jei reiktų šiandien nuspręsti, ar jis dalyvautų šalies vadovo rinkimuose, atsakymas būtų neigiamas. „Jei reikėtų šiandien atsakyti, pasakyčiau ne“, - naujienų portalui „Delfi“ sakė G.Nausėda.

Norint būti konkurencingai, Lietuvai nedelsiant reikia imtis reformuoti problemiškiausias sritis: darbo santykių reglamentavimą, mokesčių politiką ir viešojo administravimo sistemą. Tai  trečiadienį Vilniuje, viešbutyje „Reval Hotel Lietuva“, vykusioje tarptautinėje konferencijoje diagnozavo susirinkę ekspertai.

Pasiekę, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) vadovautų jų partietis Alvydas Sadeckas, socialliberalai ketina siekti kitų su koalicijos partneriais sutartų punktų įgyvendinimo - kitu žingsniu galėtų tapti parlamento Antikorupcijos komisijos pirmininko kėdės užėmimas. „Mes dabar žiūrėsime, kaip koalicijos partneriai įgyvendins susitarimo nuostatus.

Naujuoju Panevėžio miesto meru išrinktas socialdemokratas Povilas Vadopolas. Ketvirtadienį vykusiame posėdyje už jį balsavo 17 tarybos narių, prieš - 13, vienas biuletenis buvo sugadintas. Į mero pareigas taip pat kandidatavo krikščionis demokratas Petras Luomanas. Kiek vėliau taryba išrinko ir naujus vicemerus. Jais tapo Liberalų ir centro sąjungos narys Ramūnas Vyžintas bei socialliberalė Zita Kukuraitienė.

Lygių galimybių įstatymas Seime vis dar blokuojamas, nes neva nėra įsiklausoma į konservatorių siūlymus dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigose ar bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių vaikų tėvų teisių patiems apsispręsti, kokių religinių įsitikinimų asmenys ugdys jų vaikus.

Nerimsta aistros dėl Dariaus Kuolio laidų, kurios išnyko iš LRT radijo ir televizijos eterio. Savo nuomonę šiuo klausimu išdėstyti nevengia ne tik visuomenės veikėjai, bet ir politikai. Įtampa dar padidėjo, protestą dėl D. Kuolio laidų pareiškus keturiems Lietuvos ambasadoriams. Retai pasitaikančiu partijų pareiškimuose ironišku stiliumi savo poziciją šiandien išdėstė Seimo socialdemokratų frakcija.

Naujasis švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius tikisi dar iki rudens parengti aukštojo mokslo reformos strategiją. Pasak ministro, politinis susitarimas dėl reformos pasiektas, tačiau vis dar neaišku, koks bus reformos modelis, konkreti vizija. „Iki rudens, iki biudžeto tvirtinimo, turėtume labai aiškiai pasakyti, kaip ta reforma vyks. Gal kai kam tai nepatiks, bet visi žinos, kuria kryptimi einame.

Nesniai LRT vadovu paskirtas Audrius Siaurusevičius pasiskundė savo buvusiems kolegoms žurnalistams, kad jis yra patyręs vienos parlamentinės partijos (suprask – konservatorių) spaudimą. Ponas Audrius dūsavo, kad tokio spaudimo jam nėra tekę patirti per visą jo žurnalistinę karjerą.

Ūkio ministras V.Navickas ir toliau gina „Lietuvos dujas“, nors tokia pozicija vadinama žalinga Lietuvos ateičiai, rašo „Lietuvos žinios“. Ūkio ministerijai ir premjerui teks paklusti parlamentarams ir sumažinti „Lietuvos dujų“, o per jas - ir Rusijos dujininkų apetitą Lietuvoje. Vakar Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) atmetė Vyriausybės siūlymą prašyti Europos Komisijos (EK) direktyvoje dėl dujų rinkos liberalizavimo taikyti išimtį.

Taikia eisena nuo Vyriausybės iki Seimo grupė studentų reikalavo nepritarti Seime svarstomiems aukštojo mokslo pertvarkos projektams, numatantiems, kad mokesčius už studijas galėtų nustatyti patys universitetai. Tuo metu keletas radikaliai nusiteikusių jaunuolių Seimo priimamajame įteikė prašymą leisti statyti barikadą Seimo rūmų restorane. „Esmė yra pastatyti barikadą prie Seimo restorano tam, kad užblokuotume kelią Seimo nariams į valgyklą.

Premjeras Gediminas Kirkilas Seimo opozicijos raginimus, kad sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas atsistatydintų, vadina priešrinkiminiu triuku, o Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius sako, kad G. Kirkilas į problemą žiūri pro pirštus.

Dalis Seimo narių tikina, kad pilietininkų (beveik visuotinai perbėgusių į socdemus) į Vyriausybę deleguotas sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas turi prisiimti politinę atsakomybę už skandalus jam pavaldžiose įstaigose ir atsistatydinti.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) trečiadienį pritarė kelių parlamentarų siūlymui naujajame Pilietybės įstatyme numatyti galimybę, jog dvigubą pilietybę gali turėti ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir NATO šalių pasus turintys lietuviai. Tokią nuostatą įtraukti į teisės aktą pasiūlė liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius, konservatorius Andrius Kubilius bei dar keli parlamentarai.

Seimo opozicinės konservatorių ir Darbo partijos frakcijos ragina sveikatos reikalų ministrą Rimvydą Turčinską atsistatydinti. Tuo tarpu pats ministras iš posto trauktis neketina ir yra pasiryžęs tęsti darbą pacientų labui. Darbo partija trečiadienį ketina svarstyti ministro interpeliacijos klausimą, tačiau laukia paties ministro sprendimo. O konservatoriai mano, kad interpeliacijos bus galima išvengti, jeigu tinkamai į problemą sureaguos prezidentas ir premjeras.

Konservatoriai ir darbiečiai tikina, kad pilietininkų į Vyriausybę deleguotas sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas turi prisiimti politinę atsakomybę už skandalus jam pavaldžiose įstaigose ir atsistatydinti. Tokią poziciją kreipimesi į prezidentą Valdą Adamkų ir premjerą Gediminą Kirkilą partijos vardu išdėstė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius bei darbiečiai, trečiadienį išplatinę pranešimą spaudai.

Moksleivių tėvai trečiadienį piketuos prie sostinės savivaldybės, ketvirtadienį Vilniuje protestuos studentai. Vidurinių mokyklų reorganizavimo vilkinimu nepatenkinti moksleivių tėvai trečiadienį piketuos prie Vilniaus savivaldybės, o ketvirtadienį protesto akciją sostinėje ketina surengti aukštojo mokslo reforma nepatenkinti studentai.

Po audringų debatų Seimas pritarė šeimos politikos koncepcijai. Balsavimo rezultatai: 99 balsavus, 69 – už, 6 – prieš, 24 susilaikė. Prie Seimo nuo pat ryto mitingavo šeimą saugoti raginantys koncepcijos šalininkai su mažais vaikais.

Lietuvoje antradienį minimas Sąjūdžio įkūrimo 20-metis. Tar proga prezidentas Valdas Adamkus Lietuvos radijui teigė, kad per 20 metų būta sunkumų, tačiau Lietuva niekada neprarado esminių tikslų ir jų siekia iki šiol. „Šiandien - didelė šventė. Per 20 metų turime kuo didžiuotis, kiekvienas iš mūsų turime kuo pasidžiaugti. Tą dieną buvau toli nuo Lietuvos, bet širdis virpėjo, gaudėme kiekvieną žinelę.

Seime antradienį rengiamas iškilmingas posėdis, skirtas Sąjūdžio įkūrimo 20-mečiui paminėti. Posėdyje kalbės Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, Nepriklausomybės akto signataras, filosofas Bronislovas Kuzmickas, konservatorių lyderis Andrius Kubilius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, aktorius Regimantas Adomaitis ir kiti.

Seime antradienį rengiamas iškilmingas posėdis, skirtas Sąjūdžio įkūrimo 20-mečiui paminėti. Posėdyje kalbės Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, Nepriklausomybės akto signataras, filosofas Bronislovas Kuzmickas, konservatorių lyderis Andrius Kubilius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, aktorius Regimantas Adomaitis ir kiti.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė politikų kaltinama cenzūruotos aplinkos kūrimu, tačiau LRT darbuotojai pirmadienį išplatintu viešu pareiškimu neigia, kad jų kūrybos laisvė yra varžoma. Pareiškime, kurį pasirašė 52 žurnalistai ir laidų vedėjai, teigiama, kad tiek dirbant ankstesnei, tiek naujajai administracijai, jų kūrybos laisvė nebuvo ir nėra varžoma, o savo rengiamose laidose jie gali atspindėti pačias įvairiausias nuomones. Kaip portalui „Balsas.

Šią savaitę minime Sąjūdžio dvidešimtmetį. Tai ypatinga šventė, verta ir didelio džiaugsmo, ir tam tikrų apibendrinimų. Tikėjimas nuvertė kalnus Galima įvairiai prisiminti Sąjūdžio metus: kaip reikšmingų istorinių įvykių tiek Lietuvoje, tiek Maskvoje, tiek visoje Centrinėje Europoje metus. Galima prisiminti, kaip svarbių istorinių asmenybių veiklos metus.

Pretendentų į prezidento postą sąraše geidžiamiausia išlieka eurokomisarė nuo Lietuvos Dalia Grybauskaitė, tačiau didžiausia naujiena - ekonomisto Gitano Nausėdos šuolis: iš sąrašo apačios jis pakilo į penktąją poziciją. Tokias tendencijas atskleidžia naujienų portalo „alfa.lt“ užsakymu viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ balandžio 25-gegužės 8 dienomis atlikta apklausa.

Ketvirtadienį iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos atsistatydinti nutaręs jos pirmininkas Valentinas Milaknis portalui „Balsas.lt“ nurodė du pasitraukimo motyvus: jam nepavyko apginti Dariaus Kuolio laidos, be to, jis nepasitiki LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi. V. Milaknis sakė, kad sprendimas galutinis. „Jau išsiunčiau pareiškimą apie savo atsistatydinimą mane delegavusiam Seimui ir informavau tarybos narius. Motyvai yra du.

Konservatorių lyderis Andrius Kubilius trečiadienį pareiškė, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos sprendimas panaikinti apžvalgininko Dariaus Kuolio vedamą Lietuvos radijo laidą „Tarp Rytų ir Vakarų“ yra bandymas įvesti cenzūrą. „Manau, kad tokiu būdu LRT pradedama įvedinėti cenzūra, žurnalistai baudžiami dėl kritiškos nuomonės apie pačios LRT veiklą. Taip kuriama baimės atmosfera tarp žurnalistų ir laidos vedančiųjų.

Populiariausių Lietuvos visuomenės veikėjų penketuke - rokiruotė. Geriausiai visuomenės interesams atstovaujančiais išlieka prezidentas ir eurokomisarė, tačiau iškart po jų atsidūrė Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, iš trečios į penktąją sąrašo vietą nustūmęs socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę.

Ketvirtadienį prie parlamento piketavęs jaunimas spaudė Seimą neapmokestinti mokslo, priešingu atveju grasino jį „pacifistiškai susprogdinti“. Rinkosi prie Seimo „Studentas - ne pinigų maišas“, „40 tūkst. - apiplėšimas“, „Studentai - ne melžiamos karvės“ - tokiais ir panašiais plakatais mosuojančių kelių šimtų jaunų žmonių būrys prie Seimo reiškė protestą prieš aukštojo mokslo pertvarką.

Kai prieš metus krikščionių demokratų iniciatyva pradėjome apie šią dieną kalbėtis, - nelabai tikėjau, kad pavyks tai pasiekti. Ir štai mes čia, mes tai pasiekėme. Mes  - didesni už asmenines ambicijas, už tarpusavio pavydą, už konkurentų intrigas ir pastangas šiai dienai sutrukdyti. Mes didesni , nes didelė yra mūsų atsakomybė.

Vilniuje šeštadienį jungtiniame suvažiavime Tėvynės sąjungos (TS) ir Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) vadovai Andrius Kubilius bei Valentinas Stundys pasirašė partijų jungimosi sutartį. Prieš tai vyko atskiri konservatorių ir krikdemų suvažiavimai, kurių dalyviai pritarė dviejų partijų susijungimui. Konservatorių suvažiavime už jungimąsi balsavo 623 delegatai, aštuoni buvo prieš, šeši susilaikė. Krikščionių demokratų gretose už pasisakė 211 delegatų, 40 buvo prieš, 3 susilaikė.