andrius kubilius

Praėjo penkeri metai nuo Maidano protestų Ukrainoje pabaigos. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad šis laikas žymi teigiamus pokyčius vykstančius Ukrainoje, tačiau daugumos ryžtingų žingsnių, kurių tikėjosi protestuotojai, dar teks palaukti. 2014 m. vasario pabaiga. Jau trečias mėnuo kaip tūkstančiai žmonių įsikūrę Kijevo Maidan Nezalezhnost (liet.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, komentuodamas Vyriausybės sprendimą teikti jo kandidatūrą į Europos Tarybos (ET) Generalinio sekretoriaus pareigas teigė, jog šiuo metu rengiasi rinkimų konkurencijai, kuri gali būti tikrai sudėtinga.

Seimas trečiadienį galutinai palaimino 2019 metų valstybės biudžetą, kuriame didžiausios išlaidos teks socialinėms reikmėms. Nors biudžetas priimtas be didesnių ginčų, opozicija valdantiesiems kritikos nepagailėjo. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) sudarys 10,586 mlrd. eurų, apie 75,7 proc. jų – iš mokesčių. Priėmimo stadijoje 89 Seimo nariai balsavo už, 31 – prieš, 5 susilaikė.

Ekonominę krizę analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė paskutinę liudininkę – tuometinę finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Ji pamena, kad tuo metu Finansų ministerija rengė įvairias ekonomines prognozes Lietuvai, tarp jų ir pesimistines, tačiau kitos finansinės institucijos, net Tarptautinis valiutos fondas, neįžvelgė, kad Lietuva skaudžiai nukentės nuo krizės.

2009–2010 metų ekonominės krizės priežastis tyrinėjantis Seimo komitetas apklausė ekspremjerą konservatorių Andrių Kubilių. Tuometinis premjeras pripažįsta krizės kvapą pajutęs anksti, tačiau teigia, kad Lietuvai skolinti iš Tarptautinio valiotos fondų būtų buvę keblu. A. Kubilius nuo 2008 metų gruodžio iki 2012 metų lapkričio vadovavo 15-ajai Vyriausybei.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų į Europos Parlamentą sąrašo lyderiai po savaitgalį įvykusio reitingavimo – mokslininkas Liudas Mažylis ir buvęs premjeras Seimo narys Andrius Kubilius.

Iki prezidento rinkimų Lietuvoje teliko geras pusmetis. Kol visi suka galvas ir spėlioja, kas pakeis Dalią Grybauskaitę, pačiai prezidentei tenka spręsti, ką veikti toliau – ar eiti užtarnauto poilsio ir likti Lietuvoje, ar dairytis galimybių Vakaruose. Lyg tyčia kitąmet pagrindinėse Europos Sąjungos institucijose atsilaisvins ne vienas prestižinis postas ir apžvalgininkai neatmeta, kad bent į vieną Grybauskaitė yra labai reali pretendentė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje savaitgalį baigėsi skyrių balsavimai, kurių metu dalyvauti pirminiuose Prezidento rinkimuose buvo iškelta 12 kandidatų. Daugiausia palaikymo sulaukė Ingrida Šimonytė , surinkusi 37 balsus. Tuo tarpu apie savo kandidatūrą prieš kelias savaites pasiskelbęs Vygaudas Ušackas liko ketvirtas.

Opozicinė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS - LKD) sąjungos frakcija ragina švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę svarstyti apie atsistatydinimą. Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija prašo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) įvertinti ministrės vyro įmonės laimėtus pirkimus. „Manome, kad ši situacija turi būti vertinama politiškai.

Buvęs premjeras konservatorius Andrius Kubilius atmeta ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio kritiką, esą A. Kubiliaus Vyriausybė „kolaboravo“ su Baltarusija ir neparodė ryžto bandant sustabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) statybą. A. Kubilius sako, kad jo Vyriausybė dėjo dideles pastangas sustabdyti AE netoli Vilniaus statybą. „Premjeras tiesiog sako visišką netiesą, o liaudiškai tariant, tai meluoja. Mes dėjome didžiules pastangas, kad Astravo elektrinė nebūtų statoma.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui atsieisiančius siūlymus. Kritikos strėlės Vyriausybės siūlymams skriejo ir iš valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos pusės. Reforma numato su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 ir 27 proc.

 Seimas uždegė žalią šviesą mokesčių ir pensijų reformoms, tačiau dabar laukia nemažai diskusijų, kaip reikėtų viską keisti. Seimo nariams daugiausia nerimo kelia tai, kad užsibrėžti ambicingi tikslai paveiks viešuosius finansus, tai yra nukentės švietimas ir sveikatos apsauga. Tai ypač pasijaus gyvenantiems regione.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Energetikos ministerijai neteikė informacijos apie galimas rizikas, 2009 metais Rusijos energetikos milžinei „Rosatom“ perimant šimtamilijoninės vertės Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo projektus įgyvendinančią Vokietijos įmonę „Nukem Technologies“, tikina tuometinis energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pristatant parlamentinio tyrimo dėl verslo įtakos politiniams procesams išvadas, valstiečiai nepraleido progos pabrėžti, kad verslas į politiką neva lengviausiai skverbėsi valdžioje dirbant konservatoriams, o ypač – tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui. Tačiau pastarasis mano atvirkščiai – tyrimo išvados parodo, kaip konservatoriai nepasidavė verslo įtakai.

Konservatorius Andrius Kubilius pašalintas iš specialiosios Seimo komisijos, tiriančios, ar pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui. Už tokį apkaltos komisijos pirmininkės „valstietės“ Agnės Širinskienės ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, 50 balsavo prieš, dar 4 susilaikė. Pašalinti A. Kubilių buvo prašoma, nes jo sūnus Vytautas Kubilius buvo bendrovės „Modus grupė“, turinčios verslo interesų Baltarusijos energetikoje, stebėtojų tarybos narys.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Andrius Kubilius praneša, kad jo sūnus Vytautas Kubilius pasitraukė iš bendrovės „Modus Grupe“ stebėtojų tarybos. Anot konservatorių frakcijos pranešimo, pareiškimą dėl pasitraukimo V. Kubilius praėjusį ketvirtadienį įteikė „Modus Grupės“ stebėtojų tarybos pirmininkui. „Tenka apgailestauti, kad dėl to, jog esu politikas, eilinį kartą kenčia sūnus.

Parlamentinį tyrimą dėl verslo interesų grupių įtakos parlamentiniams procesams atliekantis Seimo komitetas trečiadienį išsikvietė liudyti ekspremjerus Andrių Kubilių ir Gediminą Kirkilą. Buvę premjerai komitetui teigė liudiję apie energetikos projektus Lietuvoje. Kadangi tyrimo metu aptariami klausimai – valstybės paslaptys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas posėdžiavo už uždarų durų.

Seimo narys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo „Facebook“ paskyroje išdėjo konservatorių Andrių Kubilių į šuns dienas, teigdamas, kad – vienas iš tokių politikų, kurie rūpinasi giminaičių verslais, susijusiais su Baltarusijos ar Rusijos valdžia.

Kai „MG Baltic“ viceprezidentas Artūras Listavičius 2012 m. paskelbė stojantis į konservatorių gretas ir kandidatuojantis į Seimą, visuomenė nustebo, kaip partija atvėrė savo gretas stambių alkoholio gamintojų atstovui. Dar keisčiau šis žingsnis atrodo šių dienų kontekste, kai saugumas išaiškino „MG Baltic“ kėslus, siekiant daryti įtaką partijoms ir politikams.

Artėjant metams Lietuvos ekonomiką paralyžiavusios krizės dešimtosioms metinėms, Seime imtas rutulioti tyrimas dėl to, kaip tuometinė Vyriausybė skolinosi lėšas. Vis dėlto tyrimui, kaip teigia parlamentarai, koją kišą institucijų nenoras bendradarbiauti. Seimas ėmėsi parlamentinio tyrimo dėl 2009–2010 metų krizės ir viešųjų finansų būklės Lietuvoje. Šį tyrimą per metus pavesta atlikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.

Tiriančios, ar pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui, specialiosios Seimo komisijos darbą bus prašoma pratęsti. „Prašysime apkaltos komisijos (veiklos) pratęsimo“, – antradienį BNS informavo komisijos vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė. Anot jos, kol kas nežinoma, iki kada bus prašomą pratęsti komisijos veiklą, nes tai priklauso nuo STT atliekamo ikiteisminio tyrimo baigties.

Išslaptintame Valstybės saugumo departamento (VSD) išraše pažymima, kad koncernas „MG Baltic“ – grėsmė nacionaliniam saugumui, tačiau parlamentarai stebisi, kodėl teisėsauga nesiėmė jokių veiksmų, nors šią informaciją gaudavo nuo 2006 metų. Portalas tv3.lt gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, skirtą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuriame VSD pabrėžia, kad „MG Baltic veikla“ gali destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą.

Mokesčių ir pensijų reforma žingsnis po žingsnio keliauja į Seimą, planuojama, kad ją įteisinti pavyks dar vasaros pradžioje. Tačiau parlamentarai į ministerijų siūlymus žiūri skeptiškai ir dėl siūlomų mokesčių pakeitimų valstybei prognozuoja didžiulius nuostolius. Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyko parlamentarų ir finansų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų diskusija apie pristatytas finansų bei pensijų reformas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimas su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu sukėlė daug atgarsių, bet politologų ar patyrusių politikų nustebinti nepajėgė – jų teigimu, prezidentė susirašinėja su daugeliu politikų. Skandalingas pats bandymas išpūsti skandalą apie prezidentę, mano ekspertai, primindami, kad taip E. Masiulis bando nukreipti ugnį nuo savęs.

Seime parlamentarams antradienį aptariant 17-osios Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą, opozicija kritikavo ir žarstė priekaištus, o valdantieji į diskusiją arba nesileido, arba gyrė Ministrų kabineto veiklą. Po diskusijos Seimas, svarstydamas rezoliuciją, siūlančią pritarti Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitai, iki 15.30 val. padarė pertrauką, kurios paprašė konservatoriai. Konservatorius Andrius Kubilius siūlė keisti Vyriausybės ataskaitos žanrą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba konstatavo, kad Bronius Markauskas nepateikė žemės nuomos dokumentų, bet už tokius nusižengimus baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma, teigė konservatorius Andrius Kubilius. Konservatoriai kartu su socialdemokratais žemės ūkio ministrui ir Seimo nariui B. Markauskui baigia rengti interpeliacijos tekstą dėl galimai neskaidraus jo šeimos ūkininkavimo. A. Kubilius teigia antradienį gavęs atsakymą iš FNNT, kurį greitai ketina platinti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritaria parlamentiniam tyrimui, kuris analizuotų dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 metų, veiklą valdant šalies finansus. Už tokį komiteto sprendimą trečiadienį balsavo devyni iš dvylikos jo narių.

Lietuvoje svarbu stabdyti verslo interesus politikoje, teigia Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos Seimo narys Andrius Kubilius. Šeštadienį kalbėdamas tarybos posėdyje Kaune jis sulygino galimos paslėptos „valstiečių“ reklamos „Naisių vasaros“ seriale su Liberalų sąjūdžio korupcijos byla. Joje partijai ir buvusiam jos pirmininkui pareikšti įtarimai dėl korupcijos.

Kai kuriems Seimo nariams siūlant nebeplėšyti alkoholio reklamos iš užsienio leidinių, Vyriausybė siūlys kol kas nesvarstyti jų parengtų įstatymo pakeitimų, nes ketina pati parengti pataisas dėl alkoholio reklamos išimčių. Vyriausybė trečiadienį svarstys atitinkamą Ūkio ministerijos pasiūlymą.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas kiekvienais metais sukelia diskusijas ne tik visuomenėje, bet ir tarp pačių politikų. Štai naujasis siūlymas įvesti lengvatinį PVM maisto produktams ir gėrimams įplieskia ir pokalbius apie bendrojo PVM tarifo mažinimą. Visgi, panašu, kad ir naujajam pasiūlymui Seime žalia šviesa uždegta nebus. Konservatorius Žygimantas Pavilionis su Laurynu Kasčiūnu pasiūlė, kad PVM tarifas maisto produktams bei gėrimams sumažėtų iki 9 proc.

Abiejų savo kadencijų metu prezidentė Dalia Grybauskaitė nesibaimino kritikuoti premjerų arba parodyti, kad tiesiog jų nepalaiko. Kritikos už savo darbus sulaukia ir dabartinis vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis, tačiau nuo kitų premjerų jis skiriasi savo aštriu liežuviu. Politologai mano, kad besibaigiant prezidentės kadencijai šalies vadovų pasikandžiojimų sulauksime ir daugiau.

Praėjusią savaitę praūžusiuose muzikos apdovanojimuose neapsieita be satyros – valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio veidas su klouniškais bruožais tapo G&G Sindikato dainos iliustracija. Pats Seimo narys tokį muzikantų gestą laiko patyčių kultūros skatinimu, bet politikai ir komunikacijos specialistai ramina – bloga reklama irgi reklama.

Kai jau atrodė, kad universitetų jungimui pasiruošta ir visi jo dalyviai pritaria numatytai schemai, konservatorius Andrius Kubilius pasiūlė Lietuvos edukologijos universitetą ne jungti prie Vytauto Didžiojo universiteto, o naikinti. Kitas parlamentaro pasiūlymas – Aleksandro Stulginskio universitetą prijungti prie Kauno technologijos universiteto.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Vyriausybės siūlymui atsisakyti 200 eurų papildomo neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) vaikus auginantiems tėvams. Už tai trečiadienį balsavo didžioji dauguma komiteto narių. Galutinį sprendimą Seimas priims ketvirtadienį. Konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad papildomo NPD atsisakymas neskatinimas žmonių dirbti. „Skatinsime tas šeimas, kurios nedirba ir nenori dirbti. Jos gaus daugiausia išmokų“, – teigė M. Majauskas.

Konservatoriai siūlo sutelkti valstybės finansavimą trims prioritetinėms aukštųjų technologijų ekonomikos sritims, o tuo rūpintis pavesti naujai steigiamai ministerijai. Įstatymo projektą parengę opozicijos atstovai sako, kad šiuo metu valstybėje trūksta išskirtų prioritetų, todėl aukštųjų technologijų plėtra stringa, o tai ateityje gali stabdyti ūkio augimą.

Seimas antradienį nevarstys grupės parlamentarų idėjos ištirti, kodėl per krizę – 2009-2012 metais – valdantieji priiminėjo šalies finansams galbūt žalingus sprendimus. Seimas nebalsuos, ar vienam iš komitetų suteikti laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir analizuoti, kokia galėjo būti padaryta žala, valstybei skolinantis iš komercinių bankų už galbūt nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešai išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius.

Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos planas Ukrainai, neformaliai vadinamas naujuoju Maršalo planu, europiniu tapo Lietuvos dėka, sako Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyras Jacenkivskis. „Aš norėčiau pabrėžti, kad iš pradžių tai buvo Lietuvos planas Ukrainai 2017–2020 metams, ir vėliau tai tapo europiniu planu, dar kartą dėkui Lietuvos pastangoms.

Lietuvos politikai pirmadienį Seime užsienio šalių diplomatams pristatys jų inicijuojamą Europos Sąjungos (ES) paramos Ukrainai planą. Pristatyme dalyvaus Vakarų šalių ir Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių valstybių ambasadoriai. ES paramos Ukrainai iniciatyvą pernai iškėlė buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Jis su Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu aplankė daugelį svarbiausių Vakarų Europos sostinių. Dėmesį šiam planui pradėjo skirti ir Lietuvos vyriausybė.

Pasirodo, ne visi po iniciatyva tirti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės skolinimosi politiką krizės metais pasirašę politikai ją palaiko. R. Žemaitaitis, nors ir padėjo savo parašą, tyrimą tiesiai šviesiai vadina absurdu. Tuo tarpu politologai siūlo ne tirti XV Vyriausybės klaidas, bet iš jų mokytis.

 Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, trečiadienio vakarą nepriimtas į „Air Baltic“ lėktuvą, turėjusį jį parskraidinti iš Briuselio į Vilnių. Dėl to jis buvo priverstas atšaukti dalį ketvirtadienio darbotvarkės. „Čia yra avialinijų problema ir galbūt gerai, kad jie nevežė su kokiu nors galbūt sugedusiu lėktuvu, todėl pakeitė į mažesnį ir daug žmonių neišskrido“, – sakė jis. Seimo pirmininkas tikisi, kad „Air Baltic“ atlygins padarytą žalą.

Iš Briuselio į Vilnių trečiadienį turėjęs grįžti Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su delegacija buvo priverstas likti nakvoti Belgijoje, nes netilpo į aviakompanijos „Air Baltic“ lėktuvą. „Atgal turėjome grįžti su „Air Baltic“ per Rygą. Kaip visada su „Air Baltic“ – netikėtos problemos. Į Briuselį atsiuntė mažesnį lėktuvą, tai mus su visu Seimo pirmininku „išmetė“. Nebetilpome“, – savo „Facebook“ profilyje paskelbė vienas iš delegacijos narių parlamentaras konservatorius Andrius Kubilius.

Skambiai nuaidėjusi naujiena, kad Vilniaus miesto savivaldybės liberalai valdančiojoje koalicijoje nusprendė nebetęsti darbo su konservatoriais įpylė dar žibalo į rusenantį abiejų partijų ginčų laužą. Ironiški pasikandžiojimai rinkimų metu, nesugebėjimas, o gal nenoras išrinkti opozicijos lyderį ir kitokie akmenys neleidžia šioms partijoms žengti koja kojon. Pirmadienį Vilniaus liberalai apsisprendė nebetęsti darbo valdančiojoje koalicijoje su konservatoriais bei žadėjo formuoti naują daugumą.

Artėja Seimo rudens sesija, kai parlamentarai vėl kibs į darbus, uoliai lankys posėdžius ir individualiai arba grupėse tobulins bei kurs naujus šalies įstatymus. Tačiau prieš imantis naujų darbų, siūlome apžvelgti, kaip seimūnams sekėsi darbuotis pavasarį. Portalas tv3.lt, atsižvelgdamas į Seimo narių pavasario sesijoje aplankytų posėdžių bei įregistruotų teisės aktų projektų skaičių, sudarė parlamentarų aktyvumo reitingą.

Praėjusią savaitę Ramūno Karbauskio išsakytą mintį, jog Fiskalinės drausmės įstatymas Lietuvai nereikalingas, politikai ir ekonomistai pasitiko kone riaumodami. Viena aišku – abejonių, kad įstatymas reikalingas, nebeliko.

Lietuvos socialdemokratų partijos laukia neramūs laikai. Jei partija pasitrauktų iš valdančiosios koalicijos, Seimo pirmininkas V. Pranckietis tvirtina, kad atsirastų nauja su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga norinčių dirbti politikų frakcija. Vis dėlto politologams toks pareiškimas kelia juoką, o buvę premjerai siūlo prisiminti, ką jie išgyveno, susidūrę su panašiomis negandomis.

Ketvirtadienį Vilniaus Šv.Jonų bažnyčios koplyčioje atsisveikinti su Roku Žilinsku rinkosi draugai ir artimieji. Nešini gėlėmis ir vainikais atsisveikinti atėjo ir šalies lyderiai, prisimindami Seimo narį kaip atsakingą ir darbštų kolegą. Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad Rokas Žilinskas buvo vienas drąsiausių žmonių. „Gebėjo nebijoti nepalankių nuomonių, vyraujančių mūsų visuomenėje. Drąsus, drąsiai kalbėjo, išmintingas.

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai sako gedintys antradienį mirusio Roko Žilinsko prisimindami jį kaip gabų politiką ir puikų bičiulį. „Mes gedime bičiulio, politinių kovų bendražygio, drauge su visais, kurie jį -pažinojo, kurie su juo dalyvavo politikoje, kurie už jį balsavo, jį rinko, kurie pasitikėjo juo. Rokas buvo ir šaunus draugas, kuris nešykštėdavo patarimų, pagalbos politinėje kasdienybėje“, - BNS antradienį sakė TS-LKD vadovas Gabrielius Landsbergis.

Susisiekimo ministerijai paviešinus, kad Lietuvoje dėl kokybės standarto pataisymo yra tendencingai ploninami tiesiami keliai, buvo ieškoma, kas ir kada taip nusprendė. Tuometis Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius kaltės nemato, tikindamas, kad tai buvo daroma remiantis vokiečių standartais, kurie buvo keičiami 2009 metais. Didžiausi direkcijos tiekėjai, kol dar buvo galima, remdavo politines partijas. Tačiau politologai dosnių sumų tiesiog geranoriškomis nevadina.

Tradiciniams Europos varikliams, tokiems kaip Vokietija, pasiekus ekonominio augimo potencialo ribą, vis labiau patrauklus tampa dinamiškas Rytų Europos regionas. Toks požiūris išsakytas ketvirtadienį Vilniuje vykusiame Baltijos regiono šalių investuotojų forume (BIF 2017). Vienoje didžiausių ekonomikos konferencijų Baltijos valstybėse kalbėjęs pasaulinį pripažinimą pelnęs tarptautinių santykių ekspertas dr.