andrius kubilius

Daugelis politikų turbūt norėtų, kad kai kurios jų viešai pasakytos frazės taip ir nugarmėtų į užmarštį. Ypač, jei jos išsakytos jautriais klausimais, pavyzdžiui, apie LGBT bendruomenę ir šių asmenų partnerystę. Dar labiau, jei jų sakiniuose skambėjo neapykanta ir kaltinimas iškrypimais ar ligomis. Tačiau tai sunku, kai jų mintys nugula žiniasklaidoje ir interneto kampeliuose.

Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas skaičiuoja pirmąjį savo darbo pusmetį, per kurį daugiausiai dėmesio skyrė pandemijos suvaldymui šalyje. Premjerės pirmtakai gyrė I. Šimonytės lyderystę ir priimtus sudėtingus sprendimus, tačiau pabrėžė, kad ji neprivalo prisiimti visos atsakomybės, o turėtų paskatinti geriau ir daugiau dirbti kitus ministrų kabineto narius.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė ėmėsi darbo prieš pusę metų ir jai teko dorotis su bene didžiausiu iššūkiu pastarąjį dešimtmetį – koronaviruso situacijos ir jos sukeltų padarinių valdymu.  Kaip su iššūkiais dorotis sekasi I. Šimonytės kabinetui ir ką jai būtų galima patarti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvę premjerai – Andrius Kubilius ir Gediminas Kirkilas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patvirtina, kad Vyriausybei teks tikslinti šių metų valstybės biudžetą dėl išlaidų kovai su COVID-19 pandemija. Vis dėlto premjerė ramina nuogąstaujančius, kad šalis dėl finansinių nuostolių gali atsidurti ten, kur per 2008–2009 metų pasaulio ekonominę krizę. Seimo narys Valdemaras Valkiūnas I. Šimonytės Seime ketvirtadienį teiravosi, kodėl Vyriausybė ketina peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą.

Namie gaminto maisto receptai, nuotraukos su numylėtais augintiniais – nieko naujo, kad šalies politikai rinkėjams bando pasirodyti šeimos žmonėmis. Tačiau, specialistų teigimu, vieni tai sugeba padaryti natūraliai, o kiti jau ne pirmus metus taip ir neranda savo rolės. Ir tuomet visuomenė stebisi, kodėl pirmoji ponia dalinasi velykinio pyrago receptu prezidentūros puslapyje.

Ministrų kabineto formavimas lėtai stumiasi į priekį. Prezidentas paskirtajai premjerei užsimena apie jam netinkančius kandidatus, o I. Šimonytė kalba, kad gali būti svarstoma ir apie ministerijų persidalijimą tarp koalicijos partnerių. Ekspertai mano, kad prezidentas neturi viršyti savo įgaliojimų, o Vyriausybės tvirtinimas turėtų vykti greičiau, ypač, kai už lango siaučia pandemija.

Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda turėtų susitikti su visai kandidatais į ministrų postus ir netrukus paskelbti savo verdiktą. Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, jog preizdentui atmetus kurį nors kandidatą į ministrus centro dešinės koalicijos partijoms gali reikėti keisti jau pasiskirstytas atsakomybių sritis.

Europarlamentarui, TS-LKD nariui ir buvusiam premjerui Andriui Kubiliui keistas atrodo prezidento Gitano Nausėdos ir jo patarėjų elgesys formuojant ministrų kabinetą. Politikos senbuvio teigimu, tokio kandidatų į ministrų portfelius egzaminavimo nepamatysime jokioje kitoje Europos valstybėje, o prezidentas turėtų suprasti, kad jo veiksmai gali sukelti valdžios krizę. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad jis netvirtins visų Ingridos Šimonytės pateiktų kandidatų į ministrų portfelius.

TV3, TV6, TV8, TV3 Play ir Go3 siūlo žiūrėti karščiausių aktualijų laidą „Karštai su tv3.lt“, Kalėdine nuotaika dvelkiantį filmą „Dviguba šventė“, animacinį filmuką „Teletabiai“ bei siaubo ir veiksmo filmus „Pjūklas 5“ ir „Peržengta riba. 08.45 val.

30 metų – tiek šiandien skaičiuoja atkurta nepriklausoma Lietuvos Respublika. Aštuoni seimai, 17 vyriausybių, 14 premjerų. Kaip Lietuvos progresą vertina šalies politikoje ilgus metus veikę politikai? Kokias klaidas įžvelgia? Apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Na, nepriklausomybė, Europos Sąjunga ir NATO. Aš galiu išvardinti labai paprastai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo vedlė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė turi pastabų Vyriausybės pateiktiems kitų metų biudžetų projektams, bet, kitaip nei buvęs jos viršininkas Andrius Kubilius, apie būtinybę ateityje veržtis diržus nekalba.

Europarlamentaro, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus viešas pareiškimas, kad patvirtinus naują valstybės biudžetą, Lietuvą ištiks smarkios pagirios ir teks veržtis diržus, tai yra mažinti išlaidas, sulaukė daug atgarsio. Netiesiogiai į jį sureagavo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis kiek paprieštaravo buvusio premjero išsakytai pozicijai. „Pamirškite viską, ką žinojote apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą.

Trečiadienį europarlamentarui, buvusiam Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų vadovui Andriui Kubiliui pasidalijus nuomone apie Vyriausybėje patvirtintą kitų metų biudžetą, netyli ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis.  A. Kubilius pareiškė, kad Vyriausybės priimtas biudžetas yra „skausmingų pagirių biudžetas“ ir perspėjo, kad tai gali reikšti žiaurų diržų suveržimą.

Europarlamentaras, buvęs Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Andrius Kubilius įvertino Vyriausybės patvirtiną kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatomas 5 proc. biudžeto deficitas. A. Kubilius šį biudžetą vadino „skausmingų pagirių“ ir perspėjo, kad tai gali reikšti žiaurų diržų suveržimą. „Kai gerai užšventi, tai iš ryto būna blogai. Ir pabudęs galvoji – kodėl reikėjo vakar taip neatsargiai ir neatsakingai švaistytis.

Garsusis Stasio Jakeliūno tyrimas, kas kaltas dėl prieš dešimtmetį ištikusios ekonominės krizės, galiausiai pasiekė Seimo salę. Lyg tyčia – artėjant Seimo rinkimams, nors užbaigtas jis jau seniai. Išvadų pristatyti atvyko pats Jakeliūnas, dabar jau Europos Parlamento narys. Tiesa, konservatorių tos išvados visai nesudomino, didžioji dauguma jų demonstratyviai paliko savo vietas. Jakeliūnas ir toliau žada dėl esą valstybės prarastų dviejų milijardų eurų kreiptis į prokurorus.

Nuo tvarkdario Sąjūdžio mitinguose iki Lietuvos premjero – Andriaus Kubiliaus karjera per pirmuosius dešimt nepriklausomybės metų šovė į viršų kaip raketa. Naujienų portalui tv3.lt buvęs Vyriausybės vadovas pasakojo, kad pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės dešimtmetis buvo paženklintas purvo ir skandalų, tačiau taip pat buvo romantinis laikas, kai šalis turėjo aiškią kryptį.

Prieš keletą dienų premjeras Saulius Skvernelis duodamas interviu naujienų portalui tv3.lt konservatorių partiją pavadino antivalstybine. Kalbėdamas apie ateitį, apie būsimus rinkimus jis tvirtino, kad jei konservatoriai ir laimėtų Seimo rinkimus, jie valdžioje neliktų. Tokie ministro pirmininko pareiškimai sukėlė nedidelę audrą Lietuvoje. Apie tai kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir konservatorius, buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Per interviu portalui tv3.lt premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad konservatoriai yra antivalstybinė partija, kuri veikia prieš Lietuvos valstybę. Šis premjero pasisakymas papiktino ne tik pačius konservatorius, bet ir daugelį kitų politikų. Premjerą suskubo palaikyti kitas valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis pareiškė, kad senieji konservatoriai turėtų atsiprašyti Lietuvos žmonių, o jaunuosius konservatorius, kurie dabar yra perėmę vadovavimą partijai, išvadino nuliais.

Premjerui Sauliui Skverneliui tv3.lt eteryje konservatorius išvadinus „antivalstybine partija“, europarlamentaras Andrius Kubilius premjerą viešai palygino su Vladimiru Putinu. A. Kubiliui premjero žodžiai skamba apgailėtinai ir, jo manymu, S. Skvernelį apėmė politinė desperacija. „METŲ SUTAPIMAI.

Konservatorius Andrius Kubilius neteisėtai išbrauktas iš Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos. Šis Seimo nutarimas prieštaravo Konstitucijai, trečiadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT). Teismo nutarime pabrėžta, kad A. Kubilius iš apkaltos komisijos pašalintas remiantis vien spaudoje pasirodžiusia informacija apie galimą interesų konfliktą, nepatikrinus informacijos. „Taigi nesant aiškių ir konstituciškai pagrįstų priežasčių“, – teigiama KT nutarime.

Opoziciniai konservatoriai antradienį pasiūlė ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui į naują Europos Komisiją nominuoti kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę. „(...) kandidate mūsų bendruomenė matytų kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę“, – rašoma konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio laiške premjerui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakydama savo paskutiniąją kalbą Seime naujai išrinktą šalies vadovą ne tik sveikino, bet ir perspėjo. Ji paslaptingai užsiminė, kad kelionėse į užsienį krepšyje vežiodavosi tam tikrus dokumentus, kurių galėjo prireikti pasikeitus situacijai valstybėje. Tiesa, kokie tai buvo dokumentai, prezidentė žurnalistams atskleisti nenorėjo, to tiksliai pasakyti negalėjo ir kalbinti politikai bei ekspertai, bet visi sutarė, kad prezidentės krovinio būta itin jautraus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį nutraukė penkių į Europos Parlamentą (EP) išrinktų Seimo narių įgaliojimus. Aušra Maldeikienė įgaliojimų netenka nuo liepos 1-osios, „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, konservatoriai Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, socialdemokratas Juozas Olekas – nuo liepos 2-osios. Šie parlamentarai pirmadienį VRK posėdyje, kaip numato įstatymas, perskaitė savo prašymus atsistatydinti iš Seimo nario pareigų.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda laimėjo rinkimus kaip nepriklausomas kandidatas, bet partijų paramos Seime jam, kaip ir jo pirmtakams, greičiausiai prireiks. Ar šalies vadovas steigs naują „prezidentinę” partiją su Nausėdos vėliava? O gal ieškos atramos rinkdamasis tarp Tėvynės sąjungos, valstiečių ir socialdemokratų? Apie tai – TV3 žinių pokalbis su politologu Virgiu Valentinavičiumi.

Lietuvoje sumažėjo skurdas, pajamų nelygybė, nustojo augti maisto produktų kainos, kilo ir atlyginimai, ir visa šalies ekonomika. Taip apie savo nuveiktus darbus kalba Premjeras Saulius Skvernelis, kuris šiandien Seimui pristatė savo veiklos ataskaitą. Anot Skvernelio, ateityje gyvensime dar geriau. Pavyzdžiui, skurdžiai gyvenančioms šeimoms kitąmet premjeras žada papildomas pašalpas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Mykolas Majauskas ir Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydami nedelsiant atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti bei viešai paskelbti, kokie santykiai siejo ir galbūt šiandien sieja Seimo narį Stasį Jakeliūną su asmenimis, susijusiais su „Snoro“ banku.

Nors Seimas atmetė siūlymą mažinti PVM maisto produktams, Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys svarsto, gal verta nukopijuoti broliukus latvius ir įvesti PVM lengvatą lietuviškiems vaisiams bei daržovėms. Teigiama, esą atpigus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms, tautiečiai imtų jų daugiau vartoti. Tačiau tuo abejoja net patys ūkininkai – pasak jų, daržovių ir vaisių kainas lemia derliaus gausumas, o ne PVM dydis.

Seime Lietuvos finansinės krizės, Lietuvos banko ir komercinių bankų klausimus eskaluojantis valstietis Stasys Jakeliūnas atmeta galimybę Seime inicijuoti „Snoro“ banko ir jo darbuotojų veiklos tyrimą. Jis neigia, kad tai susiję su tuo, jog šiemet per savivaldos rinkimus Vilniaus savivaldybės tarybos nariu kartu su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos sąrašu tapo ir anksčiau banko „Snoras“ valdyboje dirbęs Romasis Vaitekūnas.

Valstiečio Stasio Jakeliūno užmojis tirti finansinį startuolį „Revolut“ ir Lietuvos banko dešimtmečio senumo veiklą gali sugriauti Lietuvos reputaciją prieš investuotojus, mano užsienio įmones į Lietuvą traukiantys specialistai bei Seimo nariai. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs – S. Jakeliūno žingsniai tik pagelbės viliojant investicijas.

2009–2010 metų krizės Lietuvoje aplinkybes tiriantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas prašys Seimo įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją trečią kartą patikrinti britų finansų startuolį „Revolut“ nacionalinio saugumo požiūriu. Anot tyrimui vadovaujančio valstiečio Stasio Jakeliūno, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vertina „Revolut“ veiklą kaip rizikingą, tačiau tarnybos nuomonė komisijoje nebuvo tinkamai pristatyta ir aptarta.

  Konservatorius Andrius Kubilius trečiadienį iškrito iš kovos dėl Europos Tarybos vadovo posto, paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.   Iš organizacijai priklausančių šalių atstovų sudarytas Ministrų Komitetas pateikė Parlamentinei Asamblėjai svarstyti Belgijos užsienio reikalų ministro Didier Reynderso ir Kroatijos užsienio reikalų ministrės Marijos Pejčinovič Burič kandidatūras. Už borto taip pat liko Graikijos užsienio reikalų ministrė Dora Bakoyannis.

Praėjo penkeri metai nuo Maidano protestų Ukrainoje pabaigos. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad šis laikas žymi teigiamus pokyčius vykstančius Ukrainoje, tačiau daugumos ryžtingų žingsnių, kurių tikėjosi protestuotojai, dar teks palaukti. 2014 m. vasario pabaiga. Jau trečias mėnuo kaip tūkstančiai žmonių įsikūrę Kijevo Maidan Nezalezhnost (liet.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, komentuodamas Vyriausybės sprendimą teikti jo kandidatūrą į Europos Tarybos (ET) Generalinio sekretoriaus pareigas teigė, jog šiuo metu rengiasi rinkimų konkurencijai, kuri gali būti tikrai sudėtinga.

Seimas trečiadienį galutinai palaimino 2019 metų valstybės biudžetą, kuriame didžiausios išlaidos teks socialinėms reikmėms. Nors biudžetas priimtas be didesnių ginčų, opozicija valdantiesiems kritikos nepagailėjo. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) sudarys 10,586 mlrd. eurų, apie 75,7 proc. jų – iš mokesčių. Priėmimo stadijoje 89 Seimo nariai balsavo už, 31 – prieš, 5 susilaikė.

Ekonominę krizę analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė paskutinę liudininkę – tuometinę finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Ji pamena, kad tuo metu Finansų ministerija rengė įvairias ekonomines prognozes Lietuvai, tarp jų ir pesimistines, tačiau kitos finansinės institucijos, net Tarptautinis valiutos fondas, neįžvelgė, kad Lietuva skaudžiai nukentės nuo krizės.

2009–2010 metų ekonominės krizės priežastis tyrinėjantis Seimo komitetas apklausė ekspremjerą konservatorių Andrių Kubilių. Tuometinis premjeras pripažįsta krizės kvapą pajutęs anksti, tačiau teigia, kad Lietuvai skolinti iš Tarptautinio valiotos fondų būtų buvę keblu. A. Kubilius nuo 2008 metų gruodžio iki 2012 metų lapkričio vadovavo 15-ajai Vyriausybei.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų į Europos Parlamentą sąrašo lyderiai po savaitgalį įvykusio reitingavimo – mokslininkas Liudas Mažylis ir buvęs premjeras Seimo narys Andrius Kubilius.

Iki prezidento rinkimų Lietuvoje teliko geras pusmetis. Kol visi suka galvas ir spėlioja, kas pakeis Dalią Grybauskaitę, pačiai prezidentei tenka spręsti, ką veikti toliau – ar eiti užtarnauto poilsio ir likti Lietuvoje, ar dairytis galimybių Vakaruose. Lyg tyčia kitąmet pagrindinėse Europos Sąjungos institucijose atsilaisvins ne vienas prestižinis postas ir apžvalgininkai neatmeta, kad bent į vieną Grybauskaitė yra labai reali pretendentė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje savaitgalį baigėsi skyrių balsavimai, kurių metu dalyvauti pirminiuose Prezidento rinkimuose buvo iškelta 12 kandidatų. Daugiausia palaikymo sulaukė Ingrida Šimonytė , surinkusi 37 balsus. Tuo tarpu apie savo kandidatūrą prieš kelias savaites pasiskelbęs Vygaudas Ušackas liko ketvirtas.

Opozicinė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS - LKD) sąjungos frakcija ragina švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę svarstyti apie atsistatydinimą. Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija prašo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) įvertinti ministrės vyro įmonės laimėtus pirkimus. „Manome, kad ši situacija turi būti vertinama politiškai.

Buvęs premjeras konservatorius Andrius Kubilius atmeta ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio kritiką, esą A. Kubiliaus Vyriausybė „kolaboravo“ su Baltarusija ir neparodė ryžto bandant sustabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) statybą. A. Kubilius sako, kad jo Vyriausybė dėjo dideles pastangas sustabdyti AE netoli Vilniaus statybą. „Premjeras tiesiog sako visišką netiesą, o liaudiškai tariant, tai meluoja. Mes dėjome didžiules pastangas, kad Astravo elektrinė nebūtų statoma.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui atsieisiančius siūlymus. Kritikos strėlės Vyriausybės siūlymams skriejo ir iš valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos pusės. Reforma numato su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 ir 27 proc.

 Seimas uždegė žalią šviesą mokesčių ir pensijų reformoms, tačiau dabar laukia nemažai diskusijų, kaip reikėtų viską keisti. Seimo nariams daugiausia nerimo kelia tai, kad užsibrėžti ambicingi tikslai paveiks viešuosius finansus, tai yra nukentės švietimas ir sveikatos apsauga. Tai ypač pasijaus gyvenantiems regione.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Energetikos ministerijai neteikė informacijos apie galimas rizikas, 2009 metais Rusijos energetikos milžinei „Rosatom“ perimant šimtamilijoninės vertės Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo projektus įgyvendinančią Vokietijos įmonę „Nukem Technologies“, tikina tuometinis energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pristatant parlamentinio tyrimo dėl verslo įtakos politiniams procesams išvadas, valstiečiai nepraleido progos pabrėžti, kad verslas į politiką neva lengviausiai skverbėsi valdžioje dirbant konservatoriams, o ypač – tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui. Tačiau pastarasis mano atvirkščiai – tyrimo išvados parodo, kaip konservatoriai nepasidavė verslo įtakai.

Konservatorius Andrius Kubilius pašalintas iš specialiosios Seimo komisijos, tiriančios, ar pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui. Už tokį apkaltos komisijos pirmininkės „valstietės“ Agnės Širinskienės ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, 50 balsavo prieš, dar 4 susilaikė. Pašalinti A. Kubilių buvo prašoma, nes jo sūnus Vytautas Kubilius buvo bendrovės „Modus grupė“, turinčios verslo interesų Baltarusijos energetikoje, stebėtojų tarybos narys.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Andrius Kubilius praneša, kad jo sūnus Vytautas Kubilius pasitraukė iš bendrovės „Modus Grupe“ stebėtojų tarybos. Anot konservatorių frakcijos pranešimo, pareiškimą dėl pasitraukimo V. Kubilius praėjusį ketvirtadienį įteikė „Modus Grupės“ stebėtojų tarybos pirmininkui. „Tenka apgailestauti, kad dėl to, jog esu politikas, eilinį kartą kenčia sūnus.

Parlamentinį tyrimą dėl verslo interesų grupių įtakos parlamentiniams procesams atliekantis Seimo komitetas trečiadienį išsikvietė liudyti ekspremjerus Andrių Kubilių ir Gediminą Kirkilą. Buvę premjerai komitetui teigė liudiję apie energetikos projektus Lietuvoje. Kadangi tyrimo metu aptariami klausimai – valstybės paslaptys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas posėdžiavo už uždarų durų.

Seimo narys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo „Facebook“ paskyroje išdėjo konservatorių Andrių Kubilių į šuns dienas, teigdamas, kad – vienas iš tokių politikų, kurie rūpinasi giminaičių verslais, susijusiais su Baltarusijos ar Rusijos valdžia.