algis krupavičius

Po dviejų mėnesių kadenciją baigiantis Seimas pasižymėjo parlamentarų pomėgiu keisti partijas ir frakcijas, teigia politologai. „Maždaug vienas trečdalis Seimo narių pakeitė frakcijas ar partijas. Nuo 1992 metų tokio masto politinio turizmo nebuvo. Partinė sistema Lietuvoje yra nestabili“, - BNS sakė Kauno technologijos universiteto dėstytojas Algis Krupavičius.

Partijas ar Seimo frakcijas lyg kojines keičiantys parlamentarai kartais praranda ir atmintį apie duotą garbės žodį, o dėl to gali nukentėti per kitus rinkimus, rašo trečiadienio „Respublika“. Iš vienos partijos į kitą lakstantys parlamentarai gali skaudžiai nudegti pačiu nemaloniausiu laiku – prieš pat naujo Seimo rinkimus.

Šalies ekonomistai ragina svarstyti, ar Lietuvai tikrai verta turėti beveik jokio valstybinio turto nebevaldančią Ūkio ministeriją. Tačiau Lietuvą po rinkimų greičiausiai valdys trijų ar keturių partijų koalicija, todėl galima tikėtis nebent naujos ministerijos įkūrimo. "Ūkio ministerijos vaidmuo, kai įvyko privatizavimas ir buvo sukurta bendrovė LEO LT, tampa neaiškus, - "Verslo žinioms"sakė SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Socialdemokratai ilgai žadėtą progresinių mokesčių modelį pateiks prieš rinkimus. LSDP ekspertai dar vis skaičiuoja, analizuoja, tačiau Gediminas Kirkilas jau atkakliai tikina, kad tai bus gera ir naudinga. Visgi tuo abejoja net buvę progresinių mokesčių entuziastai, o politikai ir politologai, klausydami ilgos, garsios ir tuščios progresinių mokesčių istorijos, įžvelgia gilesnes LSDP bei Lietuvos ekonominio diskurso problemas.

Pasak politikos ekspertų, per paskutinius kadencijos metus prezidentui Valdui Adamkui didžiausias iššūkis bus formuoti naują Vyriausybę ir stabdyti populistinius sprendimus ekonomikoje. V.Adamkaus kadencija baigsis kitų metų liepos 12 d., kai prisieks naujai išrinktas Lietuvos vadovas. Politologai sutaria, kad 81 metų V.Adamkus vargu ar sieks dar vienos penkerių metų kadencijos valstybės vadovo poste, nors Konstitucija jam tai leistų.

Vertindami ketverius Valdo Adamkaus kadencijos metus politikai ir apžvalgininkai pabrėžia, kad jam pavyko grąžinti autoritetą prezidento institucijai, tačiau vidaus politikoje pasirinktas stebėtojo vaidmuo, rašo "Lietuvos žinios". Rytoj sukanka ketveri metai, kai V.Adamkus antrą kartą buvo inauguruotas Lietuvos prezidentu. Šalies vadovo postą jis perėmė laimėjęs pirmalaikius rinkimus po Lietuvą sukrėtusios Rolando Pakso apkaltos.

Algirdo Paleckio suburta partija „Frontas“ ketvirtadienį teisingumo ministrui Petrui Baguškai įteikė dokumentus partijai registruoti ir patikino, kad 2598 narius turintis „Frontas“ ateinančiuose rinkimuose į Seimą dalyvaus. Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, dėl stiprios politinės konkurencijos „Fronto“ ateitis vis dėlto nėra labai aiški. A. Paleckis portalui „Balsas.

Socialdemokratų partijos reitingai ėmė įtartinai trūkčioti, savaitraštyje „Veidas“ konstatuoja Vladimiras Laučius. Kovo mėnesį „Vilmorus“ atliktų tyrimų duomenimis, ši partija pagal populiarumą smuko į ketvirtą vietą ir atsidūrė greta tų partijų, kurioms teks kovoti dėl 5 proc. barjero Seimo rinkimuose įveikimo. Ir nors balandį socdemai pakilo į antrą vietą, turėdami maždaug 12 proc.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius teigia, esą geriausia, kad šis Seimas pats save paleistų, įvyktų pirmalaikiai Seimo rinkimai, atsistatydintų dabartinė Vyriausybė. „Virš Lietuvos tvyro dvi milžiniškos problemos – nacionalinio investuotojo, vadinamojo „trigalvio slibino“, formavimas ir bręstanti ūkio krizė. Vyriausybė nepajėgi nei vienos, nei kitos išspręsti“, – sako apžvalgininkas.

Politologai spėja, kad paskutiniais kadencijos metais parlamentarai leis mažiau įstatymų ir daugiau reklamuosis. Seimo pirmininkas nerimauja, kad jam bus sunkiau suvaldyti rinkimams besiruošiančius kolegas. Jau kitą savaitę Seimo nariai pradės paskutinius šios kadencijos darbo metus. Rugsėjo 10-ąją juos pasitiks ne tik nauja plenarinių posėdžių salė, bet ir šūsnis įstatymų projektų. Tačiau susiimti ir iš peties pasidarbuoti tautos išrinktiesiems gali sutrukdyti rinkimų karštligė.

Savaitgalį vykusiame valstiečių liaudininkų sąskrydyje buvo svarstomi ir strateginiai klausimai. Renginio šeimininkai, Pilietinės demokratijos ir Centro partijos derybininkai sutarė, kad kitą rudenį į Seimo rinkimus eis kartu, o 1009 susijungs į bendrą partiją.

Žinomi žmonės buvo verčiami Kauno vadovo rinkimų kampanijos įkaitais naudojant ir apgaulę, ir apdovanojimus, praneša „Kauno diena“. „Tai yra itin nemaloni istorija, kurios aš net nenoriu prisiminti“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius Leonidas Donskis. Artėjant savivaldybių rinkimams buvo publikuoti du rašiniai, pavadinti „Pokalbiai su Leonidu Donskiu.

Balsas.lt ragina klausti Žinių radijo laidos dalyvius.Dažnai girdime sakant, netikiu partijomis, nenoriu už jas balsuoti, noriu balsuoti už konkrečius žmones.

Nors iki savivaldybių tarybų rinkimų liko vos mėnuo, beveik pusė rinkėjų dar nežino, už ką juose balsuoti. O ir kaip atskirti vieną ideologiją nuo kitos, vienos partijos tikslus nuo kitų - nelabai aišku: rikiuodamos kandidatų sąrašus, tokių dalykų kaip programos, politinės partijos šiems rinkimams apskritai nekūrė, rašo „Verslo žinios“. Trumpesnės eilės ligoninėse, renovuoti darželiai ir mokyklos, sutvarkytos gatvės ir mažesnės transporto spūstys, renovuoti daugiabučiai, didesnis miestiečių sa...

Gerovės su proveržiu sutuokti vis dėlto nepavyko: socialdemokratai pabėgo nuo politinio altoriaus. „Omni.lt“ pašnekovai svarsto, kam daugiau naudos atnešė iširusios piršlybos. Tiek svarstymų ir ginčų, programų ir strategijų siuvimo, tiek išgaląstų replikų, šypsenų ir rūpestingai surauktų kaktų prieš TV kameras – ir viskas perniek? Tačiau dar mokykloje buvo tvirtai įkalta, kad niekas iš nieko neatsiranda ir niekur neprapuola.

Gerovės su proveržiu sutuokti vis tik nepavyko: socialdemokratai pabėgo nuo politinio altoriaus. „Omni.lt“ pašnekovai svarsto, kam daugiau naudos atnešė iširusios piršlybos. Tiek svarstymų ir ginčų, programų ir strategijų siuvimo, tiek išgaląstų replikų, šypsenų ir rūpestingai surauktų kaktų prieš TV kameras - ir viskas perniek? Dar mokykloje tvirtai įkalta, kad niekas iš nieko neatsiranda ir niekur neprapuola.

Pasitaiko, kad pravėrus duris iš netikėtumo pakerta kojas. Ar apie pirmalaikius Seimo rinkimus kalbantys politikai iš tiesų pasirengę netikėtumams? „Omni.lt“ pašnekovai tuo abejoja. Šis gegužės mėnuo gerokai sujaukė padėtį politinių šachmatų lentoje: vienos figūros pakeitė spalvą, kitos – judėjimo kryptį, o kai pasipylė keistos rokiruotės, karaliai pradėjo judėti ne pagal taisykles ir padvelkė ceitnotu, pasigirdo pasiūlymų šluoti lauk visas figūras nuo lentos ir pradėti žaidimą iš naujo.

Į Liberalų ir centro sąjungą įsimetęs virusas sargdina ne tik šią partiją, bet ir visą Lietuvos politikos centro dešinę. Kol liberalcentristai sprendžia, kas turi valdyti partiją, centro dešinės ideologija baigia išnykti iš politinio žemėlapio, o jos rinkėjai turi rinktis tarp kitų partijų arba laukti naujų pranašų.

Į penkių trobų kaimą įvažiuoja blizgantis naujas automobilis, iš jo išlipa juodais lietpalčiais vilkintys politikai ir spaudžia rankas žado netekusiems provincijos gyventojams... Politikai ir politologai žada, kad artėjant rinkimams tokie vaizdai kartosis vis dažniau.

Po šešiolikos mėnesių pertraukos vėl sugrąžinome į Daukanto aikštę Valdą Adamkų. Ką reiškia būtent toks tautos pasirinkimas? Kokias mūsų visuomenės ir valstybės perspektyvas jis brėžia? Apie tai Lietuvos radijo laidoje „Tarp Rytų ir Vakarų“ Dariaus Kuolio kalbinami diskutavo politologas Lauras Bielinis ir politikos apžvalgininkai: interneto laikraščio „Bernardinai“ vyriausiasis redaktorius Andrius Navickas bei žinių agentūros ELTA politikos redaktorius Virgis Valentinavičius.

Iki pirmalaikių Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų lieka vos mėnuo. Kandidatai į prezidentus jau išsirikiavę prie starto linijos. Tačiau dar nėra aišku, kokios idėjos, kokios pozicijos varžysis šiuose rinkimuose.