algis krupavičius

Savivaldoje tikriausiai daugės atvejų, kai išrinkti merai nebeturės tarybos daugumos palaikymo, sako BNS kalbinti politologai. „Nematyčiau, kad tai yra kokia nors nauja tendencija, kad vietos savivalda pateko į nestabilumo ruožą: atskirose savivaldybėse tokių atvejų, kai koalicija performuojama yra ir bus, bus savivaldybių, kur merai neturės daugumos paramos taryboje.

Visų visuomenių modernizacija prasideda nuo švietimo, lygiai kaip ir jų degradacija. Universitetai yra esminė šiuolaikinių visuomenių modernėjimo ir modernumo dalis. Be gerų universitetų ne tik nebūsime šiuolaikiški, bet ir toliau išsivaikščiosime. Tačiau kol kas diskusijose dėl universitetų esame pasiklydę tarp trijų medžių.

Apie politikus, kandidatus į Seimą, žinome beveik viską. Nuo to, kiek pajamų jie turi ar su kuo kartu gyvena, iki asmeninių hobių. Tačiau, bent jau daliai rinkėjų, gali būti ne mažiau svarbu, nei informacija apie tai, kad kandidatas mėgsta medžioti, skaityti knygas ir leisti laiką su šeima, žinoti jo tikėjimo pasirinkimą, kuris gali nulemti ir vėliau jam teksiančius priimti svarbius sprendimus.

Prieš rinkimus partijos pateikia savo programas, o jose žada nuversti kalnus. Deja, ne visada savo pažadus pavyksta įgyvendinti, o kartais net balsuojama priešingai nei numatyta. Nors dažniausiai savo programose partijos įveda abstrakčius pažadus, kurių įvykdymą pamatuoti sunku, dalį jų įvertinti galima. tv3.lt portalas apžvelgia partijų programas ir balsavimą mokesčių atžvilgiu. Mokesčiai mažės, bet per balsavimą padidinsim? Nors visų programose nurodyta, kad mokesčiai bus mažesni.

Patekti į Seimą siekia daugybė buvusių ar esamų sportininkų profesionalų, tačiau politologas Algis Krupavičius abejoja, ar sportinis kapitalas sėkmingai virs politiniu, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius A.Krupavičius laikosi nuomonės, kad politinės partijos, į Seimo rinkimus kviečiančios žinomus sportininkus, jų visuomeninį kapitalą bando paversti politiniu. „Tačiau abejoju, ar tai daroma sėkmingai. Santykinai ne tiek daug sportininkų išrenkama į Seimą.

Ar prisimenate „Darbo partijos“ žadėtą 1509 litų minimalų atlyginimą arba socialdemokratų šūkį „Svarbiausia žmogus“? Ne paslaptis, kad su tokiais populistiniais šūkiais ir pažadais partijos žengia į rinkimus, o baigiantis kadencijai ir artėjant naujiems rinkimams iš kišenės traukiami nauji koziriai. Prisiminkime keletą praėjusių rinkimų pažadų ir pagalvokime ar jie tapo realybe: „Minimalią mėnesinę algą iki 2013 metų pabaigos pakelsime iki 1509 litų, bet ne mažiau kaip 60 proc.

Sąžiningas atsakymas būtų – nežinau, paklaustas, ar Rolandas Paksas yra mušta politinė korta ar feniksas, „Žinių radijui“ sakė Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius. „Ko gero, R. Paksas nėra tas politikas, kuris sutrauktų labai daug šalinininkų. Jo laikas, atrodo, praeityje. Bet kartais susiklosto socialinės, politinės aplinkybės, kada vienas ar kitas politikas, kuris yra nurašytas, staiga pakyla. Pranašu būti tokioje situacijoje būtų labai sunku.

Trišalei tarybai visą vasarą ir dalį rudens derinus naujojo Darbo kodekso pakeitimus, Seimui ketvirtadienį buvo pateiktas pirminis kodekso variantas. Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad Seimo nariai galės patys registruoti Trišalėje taryboje sutartus pasiūlymus, tačiau kyla abejonių, ar tik naujasis socialinis modelis neįgrims į nesibaigiančius svarstymus Seimo komitetuose, kur bus nagrinėjami Trišalės tarybos siūlymai, nauji siūlymai ir pats pirminis variantas.

 Šį penktadienį į pirmąjį susitikimą susirinko visuomeninių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėjų komanda. Miesto vadovui iš viso neatlygintinai patarinės 26 savo sričių profesionalai. Miesto problemas Kauno vadovui padės spręsti ir visuomenei gerai žinomi asmenys. Viešosios politikos ir administravimo klausimais patarinės prof. dr. Algis Krupavičius, švietimo ir sveikatos apsaugos klausimais patars buvęs Švietimo ministras prof. dr.

Likus mažiau nei pusantrų metų iki Seimo rinkimų, socialdemokratai vis dar atrodo nepavejami. Kaip svarbiausiai valdančiajai partijai pavyksta išlaikyti rinkėjų simpatijas? Vis dar populiariausi Naujausios politinių partijų ir politinių lyderių populiarumo apklausos patvirtino, kad, nepaisant tam tikrų reitingų svyravimų, valdančiųjų socialdemokratų pozicijos išlieka labai stiprios.

Liberalų sąjūdis buria perteklinę – penkių partijų – koaliciją Vilniaus savivaldybės taryboje siekdami padidinti koalicijos stabilumą, „Žinių radijui“ antradienį sakė politologas Algis Krupavičius. Jis pažymi, kad koalicijai suburti užtektų ir trijų partijų, tačiau renkamasi platesnį variantą.   „Kuo daugiau partijų, tuo daugiau galimybių, kad jokių iššūkių iš opozicijos pusės nebus arba jų bus gerokai mažiau.

Norėdami tapti didžiųjų miestų partija, socialdemokratai turi sugrąžinti labiau į kairę orientuotas vertybes, nesigręžioti į praeitį, vykdyti pažadus, skirti dėmesio jauniems rinkėjams ir atverti sąrašus naujai kartai, kuri būtų matoma. Tokius patarimus Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) dalija politologai Algis Krupavičius ir Lidija Šabajevaitė, politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei Rusų aljansas augina savo rinkėjus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įtaką didmiesčiuose perleidžia Liberalų sąjūdžiui, o Socialdemokratų partija niekaip nesugeba išspręsti problemų vietos skyriuose. Taip savivaldos rinkimus portalui LRT.lt apibendrina politologai Algis Krupavičius ir Mažvydas Jastramskis.

 Ryškiausia tendencija Lietuvos politikoje yra stiprėjantis Liberalų sąjūdžio populiarumas, teigia politikos ekspertai, komentuodami sekmadienį vykusių savivaldos rinkimų rezultatus. „Didžiausia tendencija nuo Europos Parlamento rinkimų yra Liberalų sąjūdžio iškilimas į trečią vietą kaip trečios didžiausios partijos ir būtent šie savivaldybių rinkimai tai ir parodė“, – BNS pirmadienio rytą sakė VDU politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas.

Iki savivaldos ir Seimo nario Žirmūnų vienmandatėje apygardoje rinkimų liko mažiau nei dvi savaitės. Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, užimti laisvą vietą parlamente šansų daugiausiai turi Liberalų sąjūdžio (LS), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Socialdemokratų partijos atstovai. Laisva Seimo nario vieta liko po to, kai į Europos Komisiją dirbti išvyko socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

 Nors 60-yje savivaldybių mero posto siekia 500, o į tarybos kėdę pretenduoja 15 tūkst. kandidatų, lyderių tarp jų nėra, įsitikinę politologai. Todėl, anot jų, rinkėjai tiesiog gali balsuoti už žinomus veidus. Vytauto Didžiojo universiteto docento politologo Bernaro Ivanovo teigimu, dėl šios priežasties dažnai turime ne posto nusipelniusius, o tiesiog žinomus kandidatus. „Lyderių konkurencija – daugiau įsivaizduojama. [...] Turime ne tiek nusipelniusius užimti pareigas, kiek žinomus.

Iki Škotijos nepriklausomybės referendumo laiko liko visai nedaug – nerimsta finansų pasaulis, aštriai diskutuoja politikai ir visuomenė ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir už jos ribų.

Politologai tiesioginių merų rinkimų įteisinimą vadina teigiamu poslinkiu valdžią priartinant prie rinkėjų, tačiau sako, kad labiau pokyčiai bus juntami didesniuose miestuose. „Pats tiesioginių merų rinkimų įvedimo faktas, matyt, leis šiek tiek vietos valdžią priartinti prie žmonių, meras bus labiau atskaitingas vietos bendruomenėms ir tuo demokratija turėtų laimėti.

Seimo narys Naglis Puteikis po truputį renka vis didesnę rinkėjų armiją prezidento rinkimuose. Interneto erdvėje ir gatvėse vis dažniau galime sutikti žmonių, kurie teigia balsuosiantys būtent už kritikuoti kitus nevengiantį seimūną. Ar šis politikas gali tapti rinkimų X faktoriumi? Į šį klausimą mums padės atsakyti Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius. „N. Puteikis yra vienas iš realiausių kandidatų gauti daug protesto balsų, - teigė politologas.

Grybauskaitė, Balčytis, Zuokas, Paulauskas ir dar trys smulkios kortos, – žaidžiame rinkiminį kortų žaidimą. Ant stalo guli „bankas“. Ar imsime jį? O kokios kortos jame? Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, politologas Ignas Krupavičius pirmuoju bandymu spėjo, kad jame – Pakso korta. Politologas traukia antrą kortą iš banko, joje – Matulevičius. Trečioji? Tenka šiek tiek pasufleruoti, apie ką svarstau pats – Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). „Taip, apie tą patį galvojau ir aš.

Nepavykusi interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui rodo, kad valdančioji koalicija kritiniais momentais sugeba sutelkti jėgas, mano BNS kalbinti politologai. Kita vertus politologo Tomo Janeliūno teigimu, interpeliacija "tik per plauką nepavyko". "Tai, kad redakcinės komisijos siūlytas nutarimas buvo būtent nepritarti atsakymams į interpeliaciją rodo, jog tikrai prieš ministrą buvo sutelktos nemenkos kritikų jėgos.

Į teisingumo ministro Juozo Bernatonio siūlymą svarstyti galimą Seimo rinkimų reformą reaguota prieštaringai. Dalis valdančiųjų mano, kad tam jau pribrendo reikalas, opozicijos atstovai įžvelgia siekį sukelti sumaištį, rašo „Lietuvos žinios“ publikacijoje „Ant diskusijų stalo - nauja rinkimų sistema“. Teisingumo ministro J. Bernatonio nuomone, Seimą galėtume rinkti pagal estišką modelį. Seimo frakcijoms jis jau išdalijo tokias parlamento rinkimų reformos gaires. Politikai jas vertina skirtingai.

Trys mėnesiai, daugiausiai – pusę metų. Tokią prognozę, po kiek laiko Seime subyrės „Drąsos kelio“ frakcija, dar po Seimo rinkimų pirmojo turo išsakė politologas Algis Krupavičius. Prisipažinsiu, šį Kauno technologijos universiteto (KTU) Sociologijos katedros profesorių itin dažnai kalbinu, kai reikia komentaro politinėmis temomis.

Iki Seimo rinkimų beliko pora savaičių. Politikos ekspertams rinkimų kampanija neatrodo itin įdomi, nors kiek gyvesnė nei prieš ketverius metus. Jie atkreipia dėmesį, kad šiemet rinkimų kovoje naudojama daugiau pilkųjų technologijų. Vis dėlto rinkimų kampanijos lietuviams nekelia tokių diskusijų ir emocijų, kokias matome verdant JAV ar Prancūzijoje ir kokios buvo pas mus pačius nepriklausomybės pradžioje.

Lietuvos politikos pasaulis sulig kiekviena diena vis labiau pradeda gyventi rinkimais. Nors oficiali rinkimų agitacija dar neprasidėjo, tačiau partijos jau senokai važinėja po Lietuvą, kalba sau reikalingas kalbas per televizijas ir radiją, jų pilni interneto portalai ir spauda.

Kurdami rinkimų retoriką valdantieji oponentams mėgina klijuoti cirkininkų ir nevykėlių etiketes. Iš uždaro pasitarimo dingęs protokolas atskleidė valdančiųjų siekius diskredituoti oponentus ir išaukštinti Vyriausybės nuopelnus šaliai. Juodųjų technologijų specialistai ir politologai piliečius ragina prieš Seimo rinkimus būti budrius ir kritiškiau vertinti politinę retoriką bei tariamus baubus.

Opozicija jau derasi su liberalcentristais dėl naujos koalicijos, bet nei vieni, nei kiti visų savo planų neatskleidžia. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimas sudrebino Vyriausybės pamatus, bet Seimo opozicija teigia, kad santykius pirmiausia turi išsiaiškinti valdantieji. Tik tada opozicijos partijos svarstytų naujos Vyriausybės formavimo klausimą.

Šį savaitgalį vyks Liberalų ir Centro sąjungos suvažiavimas, kuriame žadama išrinkti naują partijos vadovybę. Apžvalgininkai atkreipia dėmesį į prasidėjusias postų dalybas ir prognozuoja ryškių pokyčių liberalcentristų gretose. Įdarbino bendrapartietę Šią savaitę patvirtinta, jog Liberalų ir centro sąjungos deleguotas Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas savo patarėja įdarbino bendrapartietę ir vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio žmoną – Viliją Venckutę – Palaitienę.

Visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, kovo mėnesį palankumo politikams reitinge ir toliau užtikrintai pirmauja prezidentė Dalia Grybauskaitė, labiausiai nevertinamas – premjeras Andrius Kubilius. Politologai tvirtina, jog ši diferenciacija puikiai atspindi atotrūkį tarp nuosaikaus ir gyventojų interesams atstovaujančio politiko bei priversto priiminėti prieštaringus sprendimus, arogantiško ir kategoriško valdžios atstovo.

Vilniaus savivaldybės sprendimas neleisti sausio 16-ąją prie Seimo rengti profsąjungų ir Socialistinio liaudies fronto mitingą demonstruoja valdžios baimę ir silpną laikyseną prieš masines žmonių protesto formas - tokias išvadas daro portalo balsas.lt kalbinti politologai. Vilniaus savivaldybė atsisakė išduoti leidimą Socialistiniam liaudies frontui ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai sausio 16-ąją prie Seimo surengti tūkstantinį protesto mitingą.

Vyriausybė nusprendė, kad kitais metais turėsime šešis ilguosius savaitgalius. Tiesa, galbūt ne visi dirbantys lietuviai, nes šis valdžios sprendimas privalomas tik valstybinėms įstaigoms, o visiems kitiems yra rekomendacinis. Šeši ilgieji savaitgaliai per metus – daug tai ar mažai? Kodėl vieni privalės per juos nedirbti, o kiti – ne? Apie tai „Respublika“ kalbasi su politologu, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Algiu Krupavičiumi.

Premjeras Andrius Kubilius vakar ėmė gąsdinti Lietuvos žmones lito nestabilumu ir net nuvertinimu. Kalbėdamas per radiją Vyriausybės vadovas teigė, kad pensijų grąžinimas į prieš krizę buvusį lygį būtų tolygus finansų sistemos sugriovimui. „Gal norime pabandyti ir sugriauti finansų sistemą? Lito stabilumas yra labai trapus dalykas.

Seimo rūmuose atsiras vasarą mirusio Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko ir buvusio Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio vardais pavadintos salės. Trečiadienį Seimo valdyba pritarė tokiems darbo grupės dėl svarbiausių Lietuvos parlamentarizmo istorijos įvykių įamžinimo siūlymams. Dabartinė Baltoji salė bus pavadinta A. M. Brazausko vardu. Konstitucijos salei numatoma suteikti V. Landsbergio vardą.

Pirmaisiais savo valdymo metais Prezidentė Dalia Grybauskaitė sustiprino Prezidento instituciją, tarsi pasikeisdama vaidmeniu su Premjeru, ėmėsi aktyvaus vaidmens vidaus politikoje, o santykius su užsienio valstybėmis padarė pragmatiškesnius, mano Kauno technologijos universiteto (KTU) prof. dr. Algis Krupavičius. Prieš metus, liepos 12-ąją, Seime, Kovo 11-osios salėje, išrinktoji valstybės vadovė D. Grybauskaitė prisiekė savo tautai.

Palaikyti braškančią Andriaus Kubiliaus Vyriausybę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę verčia nerimas, baimė, neišsipildę lūkesčiai ir norai, tačiau tikrai ne realybė, spėja politologai. Vos tik A. Kubiliaus ministrų kabinetas patenka į nemalonią situaciją, iš Daukanto aikštės pasigirsta balsas: „Kitų alternatyvų Vyriausybei nėra!“ Prezidentė vengia nurodyti aiškius tokio politinio sprendimo motyvus, tačiau tai ją tik susilpnina.

Lietuvoje užsimota reformuoti, jungti švietimo, mokslo institucijas, valstybės tarnybas, nė neskaičiuojant, ar tai padės sutaupyti pinigų. Tačiau biurokratijos mažinimo planai bliūkšta. Be atodairos jungiant mokslo institucijas į centrus ir universitetus, tikėtasi jas racionaliau valdyti, taupyti išlaidas. Tačiau nemažai skeptikų įžvelgia, kad kils daugiau rūpesčių nei bus naudos. Baiminamasi, kad šios masinės jungtuvės tebus popierinės, atneš sumaištį, o išlaidų nesumažins.

Kiek visuomenei kainavo naujasis Generalinės prokuratūros pastatas Vilniuje? Turėjo nieko nekainuoti. Politikų buvo žadėta, kad prokurorų dangoraižis iškils už tuos pinigus, kurie bus gauti pardavus seną pastatą. O senasis dar neparduotas. Užpernai lapkritį prokurorai atšoko įkurtuves sostinės Rinktinės gatvėje 5. Šaunus pastatas. Statyba kainavo 87 mln. litų be baldų. Su baldais ir atlygiu dizaineriams, kad parinktų vietas stalams bei kėdėms pastatyti - 89,4 mln. litų. Tai dar ne viskas.

Politikai artėjant Sausio 16-osios riaušių metinėms prie Seimo, jau pasirengė neramumams. Kur besi pirštu, ten gali sprogti. Kad ir į sumažintas pensijas, atlyginimus, bedarbius, nemokamą mediciną, nežinia ką ginančius teismus ir prokuratūras, naują visuomenės turto privatizavimą, "valstybinės" reikšmės milijardinius projektus vystančias įstaigas.

Politologai prognozuoja, kad artėjantis naujas politinis sezonas Lietuvoje bus kiek ramesnis nei šiųmetis. Tačiau prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimui ir Vyriausybei iššūkių nemažės. Besibaigiantys metai buvo neramūs, gausūs politinių įvykių bei intrigų. LŽ kalbinti politologai mano, kad ir 2010-aisiais jų netrūks: valdančiajai koalicijai ir Vyriausybei teks kovoti dėl išlikimo, toliau stengtis tramdyti ekonomikos krizę ir mažinti gyventojų nepasitenkinimą.

Jau praėjo Vyriausybės darbo metai, o jos programa iki šiol nevykdoma. Mokesčiai daug didesni, nei ministrai žadėjo, algos daug mažesnės, korupcija ir biurokratizmas nesuvaldytas. Matydama, kad pažadų tesėti nepavyks, Vyriausybė svarbiausius reikalus atideda. Pažadas: be mašinų! Perskaičius Vyriausybės programą, pernai patvirtintą Seimo, atrodo, kad Lietuvoje - tikras rojus. Tiksliau, būtų rojus, jei tai, kas įrašyta į šį dokumentą, būtų išpildyta. Deja, viskas taip toli nuo realybės.

Paskutiniame metiniame pranešime prezidentas Valdas Adamkus pakankamai plačiai apžvelgė savo vadovavimo valstybei metus, bet galėjo pateikti aiškesnę ateities viziją bei nevengti asmeninės atsakomybės, teigia politologas, Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto docentas profesorius Algis Krupavičius.

Po rinkimų paskelbus, kad Liberalų sąjūdžiui, vadovaujamam E. Masiulio, atiteks Susisiekimo ministerija, parama liberalams šoktelėjo iki 665 471 lito. Tikėdamosi palankių sprendimų ateityje pinigus partijai pirmiausia puolė pervedinėti anksčiau to nedariusios su transportu ir keliais susijusios įmonės. Iki pastarųjų Seimo rinkimų LiberalųIsąjūdį šios įmonės fi nansiškai rėmė kur kas kukliau – 479 850 litų. Viskas apsivertė paaiškėjus, kas pagal koalicijos sutartį bus susisiekimo ministras.

Artėjant prezidento rinkimams sukruto savitai mąstantys ir besielgiantys veikėjai. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neseniai sulaukė didžiuoju kunigaikščiu Vilgaudu prisistatančio Stasio Urniežiaus prašymo registruoti jį kandidatu. Gegužę varžytis dėl Lietuvos vadovo posto norėtų ne tik solidūs politikos ir visuomenės atstovai, bet ir įvairiais skandalais bei ekscentriškais poelgiais pagarsėję asmenys.

Apversti automobiliai, specialiųjų tarnybų karių ir jaunuolių muštynės, sudaužyti Parlamento ir kitų valdžios įstaigų langai, į policijos pareigūnus skriejančios plytos ir buteliai. Tokį vaizdą antradienio vakare galima buvo pamatyti pačiame Latvijos sostinės Rygos centre. Neatmetama galimybė, kad latviai dar grįš į gatves. Policija apgynė Parlamentą Latviai pratrūko.

Arūną Valinską išrinkus Seimo pirmininku, pasidarė smalsu, kaip ilgai buvęs pramogų verslo atstovas pajėgs vadovauti šalies parlamentui. Portalas „Balsas.lt“ teiravosi Lietuvos politologų, kokią ateitį naujajam Seimo pirmininkui ir valdančiajai koalicijai jie prognozuoja. Greitai mokosi Politologė Jūratė Novagrockienė teigia, jog A. Valinsko perspektyvos išlikti parlamento vadovo poste priklauso nuo trijų esminių faktorių: paties A. Valinsko, koalicijos ir Seimo.

Nors apie Arūno Valinsko kandidatūrą į Seimo pirmininko postą buvo kalbama ne vieną savaitę ir, atrodo, tiek jis pats, tiek koalicijos partneriai jam garantavo sėkmę, balsavimas parodė visai ką kita. Nepasitiki saviškiai Po pirmojo balsavimo A. Valinskas nebuvo išrinktas Seimo pirmininku. Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 67, prieš buvo 69 parlamentarai.

Visoms į valdžią atėjusioms politinėms jėgoms būdingi standartiniai užmojai, sako VDU profesorius politologas Algis Krupavičius, aptardamas naujai besiformuojančios centro dešinės koalicijos siekius. Išankstinius ketinimus į Seimo pirmininko postą paskirti Tautos prisikėlimo partijos atstovą Arūną Valinską jis vadina keistu sprendimu, o socialdemokratų lyderio Gedimino Kirkilo pasisakymus, esą centro dešinės koalicija bus trumpalaikė, - elementaria rinkimine reakcija.

Vakar dar vykstant balsavimui per antrąjį rinkimų į Seimą turą centro dešinei atstovaujantys politikai atvirai kalbėjo, kad jų nuotaikos ir rinkėjų valia suteikia istorinę progą išstumti iš valdžios olimpo daug metų šalį valdančius kairiuosius. Per Seimo rinkimų antrąjį turą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatai turėjo daugiausia galimybių sustiprinti savo partijos prieš dvi savaites iškovotą pergalę daugiamandatėje apygardoje.

Jau tiksliai žinoma, kas užims pirmąsias 70 vietų Seime. Partijų sudarytus sąrašus gerokai pakoregavo rinkėjai, - skelbia dienraštis „Vakaro žinios“. Rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje laimėję konservatoriai dabar gali džiaugtis ne 17, kaip skelbta anksčiau, bet jau 18 laimėtų vietų Seime. Tuo pačiu vienu mandatu - iki 10 - sumažėjo socdemų kraitis. Tačiau šie jau yra gavę du mandatus vienmandatėse apygardose.