Redakcija rekomenduoja

Gyventojai, gaunantys mažus atlyginimus, ieško būdų, kaip prisidurti prie atlyginimo. Tyrimai rodo, kad papildomai žmonės per mėnesį paprastai uždirba nuo 50 eurų iki 800 eurų. Kai kurie specialistai kritiškai vertina tai, kad žmonės priversti ieškoti papildomus darbus. Anot jų, darbuotojai turi uždirbti tiek, kad užtektų vieno atlyginimo iš vieno darbo. Tačiau nemažai gyventojų vis tiek ieško, kaip prisidurti prie algos.

Gyventojai neretai skundžiasi ne tik ilgomis eilėmis pas gydytojus, bet ir tokiomis situacijomis, kai ir taip ilgai laukę pas specialistą naujo siuntimo turi grįžti pas šeimos gydytoją. Nors taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, ligonių kasos pažymi, kad gydytojas visada turėtų žiūrėti plačiau. Įsivaizduokite, kad gavote šeimos gydytojo siuntimą antro lygio specialisto konsultacijai dėl varginančio kojos skausmo, tačiau kol sulaukėte vizito, panašiai ėmė skaudėti ir ranką.

Pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles dar pernai gyvenvietėse, kuriose gyvena ne mažiau kaip 2 tūkstančiai žmonių, turėjo beveik nelikti lauko tualetų – 98 procentams gyventojų reikėjo prisijungti prie centralizuoto nuotekų tinklo. Tačiau realybė kitokia, mat kai kuriose gyvenvietėse, net ir esant nuotekų surinkimo ir valymo sistemoms, žmonės laiko lauko tualetus.

Atšilus orams į gatves vėl išrieda elektrinių paspirtukų vairuotojai. Deja, bet didelė dalis šių transporto priemonių vairuotojų nepaiso jiems nustatytų kelių eismo taisyklių (KET) ir taip sukelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Lietuvos transporto saugos administracija dar praeitų metų gegužę atliko eksperimentą ir nustatė, jog net 7 iš 10 elektrinių paspirtukų vairuotojų nesilaiko jiems priskirtų taisyklių.

Laikantis įtemptai situacijai regione, netyla diskusijos, kaip turėtume ruoštis galimoms grėsmėms iš priešiškų valstybių. Viešojoje erdvėje keliami klausimai, ką reikėtų daryti su pinigais, turtu, kaip evakuotis ar kur slėptis, bet vis dar mažai kalbama apie tai, kur reikėtų ieškoti medicinos pagalbos. Kai kurie politikai rėžia atvirai: nesame nė kiek nepasiruošę, neturime net karo ligoninių.

Nors tuberkuliozė kai kurių vis dar įsivaizduojama kaip praėjusio amžiaus liga, kuri ne vieną menininką nuvarė į kapus, medikai gerų žinių neturi. Lietuva pagal sergamumą tuberkulioze yra tarp pirmaujančių Europoje. Nors gydymas nuo šios ligos prieinamas, didelė bėda, kad ne vienas gydymą nutraukia anksčiau laiko. Taip ratas užsidaro ir infekcijos plitimas nenustoja.

Ilgąjį savaitgalį daugelis gyventojų planuoja pradėti ir maisto gaminimo lauke sezoną. Tačiau net ir nuosavame kieme užsikūrus šašlykinę galima sulaukti nemalonumų. Specialistai primena, kokie reikalavimai yra taikomi kuriant ugnį tiek savo kieme, tiek viešose vietose, ir kokios baudos gresia jų nesilaikant. Šašlykinė – bent 6 metrai nuo pastato Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad kepsninių naudojimą apibrėžia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės.

Staigi mirtis ar sudėtingos komplikacijos – tokios gali būti nebylaus, bet labai pavojingo sutrikimo – trombozės pasekmės. Ar yra kokie simptomai, kurie leistų atpažinti, kad žmogaus kraujagyslėse yra susidarę trombai? Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius, trombozė neretai yra atskirų ligų arba sindromų išraiška.

Vis pasigirsta istorijų, kaip lietuviai savitarnos kasose netyčia nuskenuoja ne tuos vaisius ar saldainius, nes tiesiog neapsižiūrėjo. Tačiau toks elgesys būna ir piktybinis, kai įvesdami pigesnes prekes pirkėjai sutaupo ir taip apsivagia. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose gyventojai dalijosi, kaip tą daro su alkoholiu. Nuskenuodami vieną nealkoholinį alų, jie suveda prekių kiekį ir kitus penkis padeda alkoholinius. Taip esą pavyksta įsigyti alkoholio net po 20 val.

Senjorams išmokamos pensijos Lietuvoje – vienos mažiausių Europoje, lyginant su gaunamais atlyginimais. Nenuostabu, jog net 12 proc. pensijas gaunančių senjorų nusprendžia toliau dirbti. Ekspertai teigia, jog darbas senatvėje – nebūtinai blogai, tačiau liūdina, jog dauguma senjorų dirba dėl finansinių paskatų. Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis išskyrė, kokius žingsnius reikėtų padaryti kiekvienam iš mūsų, norint užsitikrinti laimingą senatvę.

Prieš ir per Velykas daugeliui planuojant keliones į kitus Lietuvos miestus, aplinkos ministras Simonas Gentvilas ramina – nors buvo žadama, kad aplinkosaugininkai automobilius gatvėse pradės tikrinti dar iki Velykų, patikrinimų pradžia nukeliama į gegužės mėnesį, o ir dėl baudų planuojama surasti optimalų sprendimą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas skelbia, kad keliuose aplinkosaugininkai vairuotojus pradės stabdyti vėliau nei planuota. Aplinkos apsaugos inspektoriai anksčiau teigė, kad prieš pat Velykas arba iškart po jų, nusistovėjus šiltesniems orams, pradės ilgai žadėtus automobilių išmetamųjų dujų tikrinimus keliuose. Ministras S. Gentvilas tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sako, kad automobilių tikrinamas bus pradedamas gegužės mėnesį.

Pastaraisiais metais Lietuvoje dviem santuokoms tenka maždaug vienos skyrybos, rodo oficiali statistika. Tačiau net ir išsiskyrus bendri sutuoktinių reikalai nesibaigia, ypač jeigu jie turi vaikų. Įstatymai numato tėvams pareigą rūpintis jais, net ir išsiskyrus, aiškina šeimos teisės advokatai. Dėl to teisininkai pataria pirmiausia bandyti taikiai susitarti dėl vaikų išlaikymo, alimentų. O jeigu to padaryti nepavyksta, kreiptis į teismą.

Laikinoji Seimo tyrimo komisija, kuri nagrinėjo galimą kišimąsi į 2019 metų prezidento rinkimus, padarė daug išvadų, bet viena svarbiausių yra susijusi su prezidentu – komisija sako, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra pažeidžiamas, nes jis ir jo aplinka palaiko ryšius su asmenimis, kurie yra susiję su asmenimis, kurie verčiasi baltarusiškų trąšų verslu, yra verslo įmonių vadovai, akcininkai arba atstovai.   Tyrimo komisija trečiadienį surengė savo išvadų pristatymą.

Jeigu Seimas patvirtins Laikinosios tyrimo komisijos išvadas, kad prezidentas Gitanas Nausėda, neatsakydamas į klausimus komisijai, pažeidė priesaikos nuostatas bei Konstituciją, natūralus kitas žingsnis galėtų būti apkaltos organizavimas šalies vadovui, nors iki kadencijos pabaigos liko itin nedaug laiko.

Pavasariniai orai susargdino dalį dirbančių gyventojų. Tačiau net ir nedarbingumo pažymėjimai, gyventojų nesustabdo nuo seniai suplanuotų kelionių. „Sodra“ įspėja, kad iš gudraujančių darbuotojų gali atimti ligos išmokas. Viena vilnietė socialiniame tinkle šiomis dienomis ieškojo patarimų, kaip apgauti „Sodrą“ ir turint nedarbingumą, išskristi į kelionę. „Taigi, turiu nedarbingumą, tačiau laukia kelionė į Italiją. Ją pirkau prieš kelis mėnesius, atšaukti nebegaliu.

Maskvos priemiestyje esančiuose koncertų rūmuose „Crocus City Hall“ penktadienį vakare įvykdytas išpuolis, kurio metu nuo teroristų šūvių arba dėl gaisro mirė mažiausiai 139 žmonės, šimtai sužeista. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Islamo valstybės atšaka, veikianti daugiausia Afganistane ir besivadinanti Islamo valstybe Chorasano provincijoje.

Gydytoju 60 metų vienoje darbovietėje pradirbęs pasvalietis 84-erių Antanas Sudavičius tikina, kad žmogų labiausiai išvargina nedarbas. Tuo metu pats pacientus stengiasi ne tik gerbti, bet ir mylėti bei rasti kalbą. Nors, kaip pasakoja, pagal kilmę yra žemaitis nuo Telšių, likimas taip suklostė, kad po tremties pagal paskyrimą atvykęs dirbti į Pasvalį čia praleido 60 metų.  „Pagal paskyrimą atvykau į Pasvalį 1964 m. Tai yra mano pirma ir paskutinė darbovietė.

Ne tik pasikonsultuoti, nusipirktų vaistų ar kitų priemonių, pasiskiepyti, bet ir prasitęsti vaistų receptą. Apie tokią laukiamą naują paslaugą vaistinėse kalbama jau kurį laiką, tačiau tam vis nesiryžtama. Naujausiais duomenimis, tokia paslauga galėtų atsirasti ne anksčiau šių metų pabaigos. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė priminė, kad apie galimybę pratęsti kai kuriuos vaistus vaistinėje kalbama jau seniai.

Lietuvoje automobilius stabdyti gali ir nežymėti policijos pareigūnai – tiesa, tik dienos metu, o policininkai turi būti uniformuoti, policijos automobilyje įjungti šviesos ir garso signalai. Nepaisant to, sukčiai neretai siekia apgauti žmones ir apsimesdami policijos pareigūnais, stabdo automobilius, dažniausiai siekdami apiplėšti vairuotojus, ar išsivilioti pinigus. Policijos atstovė paaiškino, kaip galima atpažinti sukčius ir ką daryti įtarus, kad jus stabdo sukčiai.

Gyventojų laukia pokyčiai – Seime svarstomi pakeitimai, kurie suteiktų teisę medikams atsisakyti suteikti planines sveikatos paslaugas, jei pacientas elgiasi agresyviai, taiko emocinį ar fizinį smurtą. Taip pat svarstoma ir apie tokiais atvejais galimybę medikams daryti garso ar vaizdo įrašą. Jau kuris laikas medikų bendruomenė garsiai kalba apie dažnai nematomą jų darbo pusę – neadekvačius, agresyviai nusiteikusius pacientus.

Atrodo, žmogus gyvena sveikai, nusiskundimų neturi, bet staiga lyg iš giedro dangaus sustreikuoja širdis. Kardiologai įspėja – kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) ilgą laiką gali vystytis nebyliai. Jie pažymi, kad vienintelis būdas užbėgti už akių jau net mirtinoms pasekmėms – aktyviai tikrintis profilaktiškai. Kauno klinikų gydytojas kardiologas Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof.  Raimondas Kubilius konstatavo, kad sveikas gyvenimo būdas – dar ne viskas.

Jeigu Rusija nuspręstų užpulti kurią nors NATO šalį, o Aljanso valstybėms užtruktų susitarti dėl atsako, Jungtinės Valstijos galėtų suteikti pagalbą dvišaliu lygmeniu ir taip yra dariusios jau anksčiau. Taip teigia buvęs NATO pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas Philipas Breedlove'as, viešėjęs Vilniuje vykusioje konferencijoje.

Buvęs Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas, atsargos generolas Rajmund Andrzejczak teigia savo tarnybos metu niekada negirdėjęs, kad Lenkija būtų politiškai apsisprendusi nepadėti arba turėtų teisinių apribojimų padėti kitoms šalims potencialios atakos metu, kai kalbama apie pilkąjį laikotarpį iki NATO politinio sprendimo priėmimo dėl atsako agresoriui.

Obstrukcinė miego apnėja – vienas dažniausių miego sutrikimų, kuris ne tik apsunkina sergančiojo kasdienybę, bet ir didina sunkių ligų bei nelaimingų autoįvykių riziką. Tuo metu situacija Lietuvoje skandalinga: tyrimų, kurie padėtų ištirti šią ligą, prireikia laukti 2–3 metus ir net ilgiau. Ministerija gi skelbia, kad tyrimą galės atlikti daugiau įstaigų. Įvairių tyrimų duomenimis, miego apnėja serga apie 4 procentai vidutinio amžiaus vyrų ir 2 procentai vidutinio amžiaus moterų.

Nors ministrų pakeitimas Vyriausybėje yra įprasta demokratinių valstybių praktika, tačiau premjerei Ingridai Šimonytei, ilgą laiką saugojusiai savo ministrus, šis veiksmas neišėjo sklandžiai. Informacija apie pasiūlytą rokiruotę išėjo į viešumą, o populiarusis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nepasitraukė tyliai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas buvo priverstas pasitraukti iš pareigų premjerei Ingridai Šimonytei sugalvojus į šias pareigas pasodinti dabartinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną. Ministro keitimas turėjo būti eilinis įvykis, bet tapo nedidele drama.

Kas būtų daroma, jeigu Lietuva būtų užpulta ir tėvynę tektų ginti, numato galiojantis įstatymas ir jį įgyvendinantys kiti teisės aktai. Tarp jų – Lietuvos banko siūloma tvarka, kaip būtų atsiskaitoma už pirkinius, jeigu įprasti atsiskaitymai banko kortelėmis sutriktų. Tvarkoje numatoma, kokias mokėjimų paslaugas, kokie bankai turėtų užtikrinti. Taip pat įvardijama, kad bus ribojama suma, kokią sumą gyventojams būtų leidžiama atsiskaityti kortele, perkant būtiniausių prekių.

Lietuvos socialinių tinklų žvaigždė Maybachas skelbia, kad atsidūrė skandalo centre Nyderlanduose. Sudegė jo BMW X5 automobilis, o jis pats buvo sulaikytas. Kaip skelbia vietinė žiniasklaida, buvo panaudota nemenka jėga, nes jis priešinosi pareigūnams. Jis pats papasakojo, kad jo automobilis užsidegė, Nyderlandų policija jį sulaikė.

Neseniai Konstitucinis Teismas pripažino, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja dabartinė tvarka, kai atsiimti pensijų fonduose sukauptų pinigų negalima jokiomis aplinkybėmis – pavyzdžiui, ir mirtinai sergant. Teismas nepasisakė, kokiais atvejais pinigus turėtų būti galima atsiimti. Dėl to turės apsispręsti Seimas. Kaip ten bebūtų, net ir leidus atsiimti pinigus, žmonės gali ir negauti tiek, kiek dabar turi asmeninėje pensijų fondo sąskaitoje.

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė naujausias pagrindinių ekonomikos rodiklių prognozes. Atsižvelgiant į vieną iš jų, turėtų būti didinamos ir senatvės pensijos.  Jeigu ministerijos prognozės išsipildys, vidutinė pensija Lietuvoje kitais metais turėtų išaugti mažiausiai 57 eurais. Kokios bus pensijos nuo 2025 m. Įstatymas numato – kasmet pensijos yra indeksuojamos, t. y. keliamos tam tikru dydžiu, kuris yra susietas su visų šalies darbuotojų darbo užmokesčio fondo pokyčiu.

Pirmadienį, 10 val., į kiekvieną telefoną turėjo ateiti saugos pranešimas apie Lietuvoje vykdomas civilinės saugos pratybas. Tačiau tūkstančiai gyventojų, kurie naudojasi skirtingų operatorių paslaugomis ir skirtingais telefonais, tokių pranešimų negavo. Jeigu tai būtų pranešimas apie tikrą grėsmę, pavyzdžiui, prasidėjusį karą ar atominės elektrinės Baltarusijoje sprogimą, daugelis rizikuotų savo sveikata ar gyvybe.

Premjerės Ingridos Šimonytės siūlymas krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui atsistatydinti ir verčiau užleisti vietą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui išprovokavo ministro tolesnę reakciją, bet visiškai nepatiko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikams.

Pas premjerę Ingridą Šimonytę pirmadienį antrą kartą rinkosi politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai kalbėtis apie didesnį finansavimą gynybai ateityje bei lėšų šaltinius. Tik šis susitikimas buvo tuštesnis, nes po premjerės siūlymo atsistatydinti krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, jis pats nepasirodė susitikime, į jį neatvyko ir opozicinių partijų atstovai.

Nuo 2025 m. liepos įsigalioja pokyčiai pagal praėjusiais metais priimtą įstatymų pakeitimą – nuo šiol automobilio techninės apžiūros metu užfiksuotas ridos klastojimas bus laikomas dideliu trūkumu ir dėl to automobilis teigiamos apžiūros išvados gauti negalės. Ekspertai perspėja, jog šis pokytis padarys daugiau žalos nei naudos, mat vairuotojai neretai nusiperka automobilius su jau pakeista rida, to nežinodami.

Gydytojai perspėja dėl gąsdinančios tendencijos – dėl tėvų baimių ar įsitikinimų neskiepijant vaikų grįžta „užmirštomis“ laikytos ligos. Fiksuojami ne tik tymų, raudonukės, bet ir kokliušo atvejai. Nors daugelis tokių ligų atrodo vaikiškos, medikai pataria nežaisti rusiškos ruletės ir pasinaudoti tuo, ką valstybė garantuoja nemokamai.

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas, taip pat bardas, dainų atlikėjas ir kūrėjas Vygantas Kazlauskas pasakoja, kad jo gyvenimas tarsi padalytas perpus – nuo ankstyvo ryto jis sukasi ligoninėje, o vakare pasineria į muzikinę veiklą. Vis tik medikas neslepia, kad be darbe patiriamo adrenalino nieko nebūtų: „Emocija gyvenime reikalinga, nes kitaip suprasi, kad gyvenai veltui.

Baltarusijoje buvo sulaikyta šalčininkietė Tatjana Kanatova, vadovaujanti bendrovės „Vilatorika“ Šalčininkų filialui – ši bendrovė teikia kelionių agentūros paslaugas, organizuoja ekskursijas į Baltarusiją. Tai patvirtino pati T. Kanatova, bet moteris atsisakė plačiau komentuoti savo sulaikymą telefonu.  „Taip, taip, aš buvau Baltarusijos izoliatoriuje 50 dienų“, – sakė T. Kanatova.

Daugelyje parduotuvių, užsisakant prekes, įprasta tvarka yra tokia: jų pristatymas su kurjeriu kainuoja daugiausia, kiek pigiau – paštomatas, o atsiėmimas vietoje būna nemokamas. Vis tik bankuose yra priešingai. Ten atsiimti banko kortelę gali kainuoti 5 ar net 10 eurų, kai atsisiųsti – vos 2 ar 4 eurus. Bankai aiškina, kad taip mėginama taupyti laiką ir skatinti klientus korteles atsiimti nuotoliu.

Mirus šeimos nariui sunku būna ne tik emociškai, bet dažnai ir finansiškai. Dėl to gyventojai gali kreiptis įvairiausių vienkartinių ar periodinių išmokų. Pavyzdžiui, jei velioniui priklausė kokios nors išmokos ar pensija, bet dėl mirties jis jų negavo, pinigai išmokami paveldėtojams. Beveik pusę tūkstančio eurų gauna laidojantis asmuo, iki 2,9 tūkst. eurų išmokama, jei palaikus reikia gabenti iš užsienio.

Baltarusijos įkalinimo įstaigoje miręs Lietuvos pilietis Nikolajus Ribikovas dirbo Vilniaus universiteto ligoninės „Santaros klinikų“ ūkio dalyje santechniku. „Santaros klinikų“ Komunikacijos tarnyba patvirtino, kad asmuo tokiu vardu ir pavarde išties dirbo ūkio dalyje.  1953 metais gimęs N. Ribikovas gana dažnai keliaudavo į Baltarusiją, bet 2023 m. gruodžio 31 dieną buvo sulaikytas.

Šiuo metu sveikatos sistemoje vyksta dideli pokyčiai – vykdomos net kelios reformos. Viena jų apima pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros gydymo įstaigas. Ministro Arūno Dulkio užmojis – besijungdamos į sveikatos centrus savivaldybėje esančios gydymo įstaigos privalo užtikrinti žmonėms 80 proc. būtinų paslaugų arčiau namų.

Pavasarį bunda ne tik gamta, bet ir kraujo ištroškusios erkės. Specialistai įspėja, kad ne tik mėgaujantis gamta, bet tiesiog lankantis miesto parke jau metas įprasti saugotis šių kraujasiurbių. Gydytojai primena, kad apsisaugoti nuo vienos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – dar nevėlu. Gera žinia – nuo rudens dalis gyventojų galės pasiskiepyti išvis nemokamai.

Ne tik supūliavę, skaudantys dantys, bet ir muštynėse, avarijose negrįžtamai sužaloti veidai – dėl tokios skubios pagalbos pacientai atsiduria Žalgirio klinikos Priėmimo skyriuje. Ne tik jam, bet ir visai ligoninei vadovaujantis 17 metų medicinos mokslams paskyręs ir vienu iš nedaugelio tokių specialistų Lietuvoje esantis burnos, veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius papasakojo apie iššūkius darbe ir neeilinį pacientą – karį iš fronto Ukrainoje.

Lietuva jau ne vienus metus linksniuojama kaip viena iš labiausiai į priklausomybę nuo raminamųjų vaistų įklimpusių Europos šalių. Gydytojai negailestingi – į šį liūną gali įgrimzti tiek darbingo, tiek vyresnio amžiaus žmonės, o pagyti gali būti sunkiau nei nuo priklausomybės narkotikams. Tiesa, specialistai įžvelgia ir šviesą tunelio gale, mat sugriežtinus šių vaistų pardavimo tvarką jau matomi rezultatai į teigiamą pusę.

Politikams keliant aliarmą dėl hibridinio tipo grėsmių prieš Lietuvą, kurios galimai nereikštų NATO sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimo, karinė žvalgyba sako, kad neturi duomenų apie planuojamas atakas artimiausioje perspektyvoje, kurios primintų „Hamas“ ataką prieš Izraelį, kai nesiekiama okupuoti teritorijos, o norima pakenkti civiliams, sukelti šoką. Artimiausia perspektyva žvalgybininkams reiškia laikotarpį iki 6 mėnesių.

Praėjusių metų antroje pusėje šalyje buvo sulaikyti keli Lietuvos piliečiai, įtariami bendradarbiavimu su Baltarusijos žvalgyba. Šiems žmonėms pareikšti įtarimai šnipinėjimu. Lietuvoje jie rinko informaciją apie šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus bei perdavė užsakovui. Tokia informacija paskelbta Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime už 2023-iuosius metus, kurį rengia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas.

Rusija turi pajėgumų ir resursų toliau tęsti karą Ukrainoje mažiausiai 2-ejus metus, bet tuo pat metu vykdo ginkluotųjų pajėgų reformą bei plečia karinius pajėgumus Vakarų kryptimi. Tokį vertinimą kasmetiniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės tarnybos departamentas.  Tai rodo strateginę Kremliaus kantrybę, susitelkimą į tikslus ir gebėjimą mokytis iš klaidų – o mums tai nėra gera naujiena.

Norėdami išlaikyti esamus ar pritraukti naujų darbuotojų darbdaviai paprastai turi mokėti konkurencingus atlyginimus. Tačiau, panašu, kad kai kuriems pigiau yra atsivežti užsieniečių, nei daugiau mokėti lietuviams. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius išaugo rekordiškai ir dabar viršija 142 tūkst. Nors šiuo metu bedarbių turime net 166 tūkst. Lietuvos darbdaviai įdarbina vis daugiau baltarusių, ukrainiečių ir vidurio Azijos šalių gyventojų.