Koronavirusas COVID-19

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 34 088 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 25 anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną skelbta apie 40 876 naujus COVID-19 atvejus, kurių skaičius buvo didžiausias nuo pandemijos pradžios, ir apie 193 pacientų mirtį. Naujausi Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydoma 13 491 COVID-19 pacientas.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 9 117 testų nustatyta 3 670 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną skelbta apie 4 783 naujus COVID-19 atvejus, kurių skaičius buvo didžiausias nuo pandemijos pradžios, ir keturių pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 2 927,97 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią parą nustatyti 5785 nauji COVID-19 atvejai, mirė dešimt žmonių, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Aštuoni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 123 žmonės gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, iš viso paskiepyti 1224 asmenys. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1090 COVID-19 sergančių pacientų – 35 daugiau nei prieš parą, 94 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 14,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 1,1 tūkst.

Visame pasaulyje nuo pandemijos pradžios iki sekmadienio ryto užregistruoti 349 154 897 užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejai, pranešė Merilande įsikūręs Johnso Hopkinso universitetas. Universiteto duomenimis, su COVID-19 siejamų mirties atvejų skaičius padidėjo iki 5 591 717-os. Po 20 mln. ir daugiau užsikrėtimo atvejų patvirtinta Jungtinėse Valstijose, Indijoje ir Brazilijoje.

Praėjusią parą nustatyti 5735 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dešimt mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 885 žmonės gavo pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso paskiepyti 10 tūkst. 248 asmenys. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1055 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug 70 daugiau nei prieš parą, 93 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 17,8 tūkst.

Blogėjant epidemiologinei situacijai Akmenės rajone 5–12 klasių moksleiviai nuo pirmadienio pereina į nuotolinį ugdymą. Tokį sprendimą priėmė Akmenės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centras. „Du trečdaliai susirgimo židinių yra ugdymo įstaigose, po 20–30 vaikų per dieną suserga“, – šeštadienį BNS sakė Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas. „Po savaitės 5–12 klasių vaikai bus testuojami, žiūrėsime, kokį turime pokytį.

Sveikatos apsaugos ministerija toliau žeria naujienų ir tikslina, kurių sričių darbuotojai nuo pirmadienio galėtų dirbti ir sergantys besimptome koronaviruso forma. Į tokius sąrašus papuola ne tik kariai, policija, medikai, ugniagesiai, pasieniečiai, bet ir paštininkai, elektros dujų dispečeriai, viešojo transporto darbuotojai ar šiukšles tvarkantys asmenys.

Vilniaus mobiliojo testavimo punkto tvarka pasikeitė, apie tai pranešė Vilniaus visuomenės sveikatos biuras.  „Facebook“ pranešama, kad bus atskirti pėsčiųjų ir automobilių srautai.  Atnaujinama Vilniaus mobiliojo testavimo punkto tvarka – bus atskirti pėsčiųjų ir automobilių srautai.

Kitą savaitę, sausio 24–30 d., paveiktų šalių sąrašas nesikeis, jis išlieka toks pat, kaip šią savaitę. Tai reiškia, kad visos pasaulio šalys lieka raudonoje ir pilkoje zonoje, o iš užsienio atvykstantiems nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems (arba sirgusiems anksčiau nei prieš 180 dienų) asmenims prieš pat kelionę būtina atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos, o atvykus į Lietuvą izoliuotis 7 dienas nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką, rašoma pranešime.

Pandeminio koronaviruso omikron atmaina tapo vyraujančia Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje (EEE), penktadienį pranešė bloko sveikatos agentūra. „Omikron pernašos kategorija ES ir EEE pasikeitė iš bendruomeninės į dominuojančią“, – savo savaitiniame pranešime apie užkrečiamųjų ligų grėsmes nurodė Stokholme įsikūręs Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). EEE priklauso visos ES narės, taip pat Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija.

Nuo pirmadienio, sausio 24 d., izoliacija bus privaloma tik turėjus kontaktą šeimoje, nebereikės izoliuotis asmenims, kurie turėjo didžiausios rizikos sąlytį darbe. Panaši praktika taikoma ir kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Danijoje ir Švedijoje. Atskiri algoritmai galioja asmens sveikatos priežiūros, socialinės globos, ugdymo įstaigoms bei kritinių tarnybų darbuotojams, rašoma pranešime.

Akmenės rajono savivaldybė sudarė galimybę vaikams nuo COVID-19 pasiskiepyti mokyklose. Tai sukėlė pasisakymais prieš vakcinaciją pagarsėjusių politikų Seimo nario Valiaus Ąžuolo ir „Basų mamų“ lyderės Vitalijos Jankauskaitės-Milčiuvienės pasipiktinimą. Vis dėlto meras atkerta, kad minėti politikai tiesiog skleidžia manipuliacijas ir kraunasi politinius dividendus. Dvi dienas dalis Akmenės moksleivių galėjo skiepytis tiesiog mokyklose.

Naujų  koronaviruso atvejų per parą vėl kone pusseptinto tūkstančio. Daugėjant susirgimų koronavirusu dalis mokyklų vėl pereina prie nuotolinio ugdymo. Karantinas nuo šiandien paskelbtas Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijoje. Akmenės rajonas nusprendė, kad nuo pirmadienio, bent savaitei, šešių mokyklų 5-12 klasių mokiniai pereina prie nuotolinio ugdymo. Laikinai užsidaro ir kai kurie darželiai.

Kone kasdien didėja sergančiųjų COVID-19 liga ir kai kurios šalies savivaldybės griežtina prevencines priemones ir kuriam laikui uždraudžia renginius viduje. Taip vakar pasielgė Mažeikių rajono savivaldybė, o šiandien apie tai pranešė ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Panevėžio miesto savivaldybė dar nesiėmė tokių drastiškų priemonių, bet Ekstremalių situacijų komisija jau tariasi, kad greičiausiai teks uždrausti renginius viduje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė serga koronaviruso infekcija, į darbą ji tikisi grįžti kitą savaitę pasibaigus izoliacijai, sako jos atstovas spaudai Tomas Kavaliauskas. „Ministrė turėjo kontaktą artimoje aplinkoje ir pati susirgo COVID-19 liga. Iš pradžių COVID buvo nustatytas ministrės dukrai, ministrė ją slaugė nuo praėjusio ketvirtadienio, o jai pačiai koronavirusas patvirtintas savaitgalį“, – BNS sakė T. Kavaliauskas.

Atnaujinus koronaviruso pandemijos metu galiojančius reikalavimus, nuo pirmadienio, sausio 24 d., kino teatro ar kino klubo salėje tarp sėdinčių ne kartu atėjusių asmenų reikės palikti bent vieną laisvą kėdę, jeigu salėje yra vartojamas maistas ir gėrimai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sveikina kelių savivaldybių sprendimus blogėjant epidemiologinei situacijai drausti renginius patalpose. „Mūsų žinutė jau seniai sakoma, kad tiek žmonės asmeniškai, tiek šeimos, tiek savivaldybės įsivertintų – yra bendra tvarka, bendri patarimai, bendri reikalavimai, tačiau kiekviena bendruomenė turi galimybę, geriau žinodama savo situaciją, priimti sprendimus“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė A. Dulkys.

Epidemiologinei situacijai prastėjant, Akmenės rajono ugdymo įstaigos savaitei pereina prie nuotolinio ugdymo. Savivaldybė taip pat iki kovo uždraudžia renginius uždarose patalpose. Pasak mero, sprendimai priimti atsižvelgus į pastarųjų dienų užsikrėtimų skaičius. Apie tai pranešama savivaldybės interneto tinklalapyje. Pranešime nurodoma, kad sprendimas priimtas ketvirtadienį vykusiame rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje.

Sparčiai plintant omikron atmainai, daugelis šalių ima keisti kaukių dėvėjimo rekomendacijas. Respiratoriai viešose vietose Austrijoje privalomi jau metus. Dabar Jungtinių Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centras siūlo dėvėti respiratorius, kad būtų užtikrinta didesnė apsauga, pavyzdžiui, viešajame transporte arba uždarose perpildytose erdvėse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei Seimo narys Edmundas Pupinis užsikrėtė koronavirusu. Abu politikai šiuo metu izoliuojasi. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės darbotvarkėje nurodoma, kad M. Navickienei diagnozuota COVID-19 liga.  „Ji šiuo metu izoliacijoje ir dirba nuotoliniu būdu“, – nurodoma jos darbotvarkėje.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 13 086 testus nustatyta 4 480 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų – daugiausiai nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė penki anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną skelbta apie 3 845 naujus COVID-19 atvejus ir keturių pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 2 512,39 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 36 665 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai – daugiausiai nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė 248 anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną skelbta apie 32 835 naujus COVID-19 atvejus ir 315 pacientų mirtį. Naujausi Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydomi 13 624 COVID-19 pacientai.

Maždaug trečdalis iš naujų užsikrėtimų COVID-19 priskiriami vaikams, todėl net neabejojama, kad jų grįžimas į mokyklas stipriai prisidėjo prie pastarosiomis dienomis pasiektų antirekordų. Specialistai įspėja, kad atvejų bus dar daugiau ir ragina gyventojus sąžiningai laikytis rekomendacijų. Mokyklų vadovai teigia jau nebežinantys, kokie dar ribojimai padėtų išlaikyti vairą rankose.

Austrijos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už siūlymą įvesti privalomus skiepus nuo COVID-19 suaugusiesiems; šalis taps pirmąja Europoje, įsivedusia tokią tvarką. Dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš privalomą skiepijimą reguliariuose savaitgalio mitinguose nuo tada, kai lapkritį buvo paskelbta apie tokius planus, siekiant padidinti vakcinacijos rodiklį Austrijoje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys numatė, kurie gyvybiškai svarbias funkcijas atliekantys darbuotojai pandemijos metu galėtų dirbti net ir sirgdami besimptome koronaviruso infekcija.

Praėjusią parą nustatyti 6478 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 752 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso paskiepyti 9354 asmenys. Ligoninėse šiuo metu gydomi 982 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug 100 mažiau nei prieš parą, 91 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 22,8 tūkst.

Daugiau nei 7000 žmonių susirgusių COVID-19 per parą. Tokį rekordinį rezultatą per vakar užfiksavo šalies laboratorijos. Tačiau blogiausia dar priešaky. Specialistai prognozuoja, kad atvejų skaičius gali peršokti ir 10-imt tūkstančių, tiek Vilnius, tiek Sveikatos apsaugos ministerija kalbą apie kritinį planą, kuriam įsigaliojus į darbą eiti privalėtų net ir lengva COVID-19 forma sergantys gyventojai. Tiesa, blogėjanti situacija Seimo nesuvienijo.

Drastiškai augant COVID-19 tyrimų skaičiui, mobiliuosiuose punktuose jau kitą planuojamos permainos – planuojama, kad besitikrinantieji galimybių pasui turės atvykti pėsčiomis, sako 1808 karštosios linijos vadovė Greta Beinaravičiūtė. Pasak jos, dalis punktų jau skelbia ir apie griežtinamą tvarką, jog nebepriims smarkiai vėluojančių atvykti mėginių paėmimui ar atvykstančių per anksti, nes nepataikius į paskirtą laiką susidaro automobilių spūstys.

Ketvirtadienį Seime žlugo idėja privalomai skiepyti medikus ir socialinius darbuotojus – paskutiniam etape valdantiesiems neužteko balsų. Konservatorė Paulė Kuzmickienė pripažįsta, kad buvo nustebinta tokių balsavimo rezultatų ir tikina, kad privalomi skiepai būtų buvusi veiksminga pandemijos valdymo priemonė, kurios reikia šiandien. Visgi politikė neatmetė galimybės, kad projektas dar grįš į Seimo darbotvarkę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad kiekvienas žmogus, kuriam patvirtinta koronavirusinė infekcija (COVID-19 liga), turi užpildyti anketą ir pateikti ne tik epidemiologinius duomenis apie save, bet ir nurodyti sąlytį turėjusius šeimos narius. Jei užsikrėtęs žmogus to nepadarys, artimieji nebus įtraukti į izoliuotų asmenų sąrašą, o tai reiškia, kad jie negalės kreiptis ir dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, rašoma NVSC pranešime.

Greitieji antigeno testai prieinami praktiškai bet kur – jų nusipirkti galima parduotuvėse ar vaistinėse. Šie testai kiekvieną penktadienį taip pat dalijami ir mokyklose, pagal naują tvarką, dalis moksleivių savaitgaliais jais testuosis namie. Ką daryti, jei atlikote testą ir jo atsakymas yra teigiamas? Jei atlikote greitąjį COVID-19 testą ir prieš akis kasetėje matote du brūkšnelius, tai reiškia, kad tyrimo rezultatas yra teigiamas.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 32 835 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 315 anksčiau užsikrėtusių žmonių, ketvirtadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną skelbta apie 30 586 naujus COVID-19 atvejus ir 375 pacientų mirtį. Naujausi Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydomi 13 770 COVID-19 pacientų. Dirbtinis plaučių vėdinimas reikalingas 1 297 iš jų. 38 mln.

Seime ketvirtadienį žlugo bandymas įteisinti privalomus skiepus medikams ir socialiniams darbuotojams. Kodėl valdantiesiems nepavyko priimti šio projekto? Ar privalomų skiepų idėja dar gali grįžti? Apie šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuos du Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai: Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis ir konservatorė Paulė Kuzmickienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvoje ir toliau sparčiai didėjant COVID-19 susirgimų skaičiui, Mažeikių rajono savivaldybė nusprendė drausti renginius uždarose patalpose. Apie būsimus pakeitimus savivaldybė paskelbė savo feisbuko paskyroje. „Mažeikiuose imtasi griežtesnių priemonių – renginiai uždarose erdvėse nevyks. Sparčiai kylant sergančiųjų COVID-19 liga skaičiui rajone, imamasi griežtesnių prevencinių priemonių – nuo sausio 24 d. iki kovo 1 d. rajone draudžiami visi kultūriniai renginiai uždarose patalpose.

Nors užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiai muša rekordus, ligoninių užimtumas išlieka stabilus. Ekspertai sako, kad turime kelias savaites, per kurias pamatysime, ar pildosi reanimacijos lovos ir ar reikia įvesti griežtą karantiną. Jų teigimu, norint, kad sveikatos sistema nepalūžtų, trumpas ir griežtas karantinas būtų naudinga priemonė. Specialistai taip pat ragina nenumoti ranka į omikron atmainą, kuria, kaip skelbiama, sergama lengviau.

Seime priėminėjant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti žalos atlyginimą, jei pasiskiepijus COVID-19 vakcina ištiktų sunkūs nepageidaujami padariniai, kilo chaosas. Pritarus parlamentarų grupės siūlymui svarstyti apie visų vakcinų sukeltos galimos žalos atlyginimą, apskritai nuspręsta padaryti pertrauką.

Seimui nusprendus neįvesti privalomo skiepijimo medikams, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad parlamentas paprasčiausiai išreiškė savo požiūrį. „Aš pamenu, kai buvo pirminis projektų variantas, kai buvo diskutuojama dėl daugiau grupių, buvo klausimas, kodėl jų nėra daugiau. (...) Tada taip ir pasakiau, kad pradžioje pasižiūrėkime, kokią turime politinę valią ir koks yra pas mus požiūris į šitą klausimą.

Praėjusią savaitę planuotas E. sveikatos sistemos atnaujinimas, kuris leis užtikrinti automatizuotą ir kokybišką duomenų apsikeitimą tarp E. sveikatos sistemos ir kitų su sveikatos apsauga susijusių informacinių sistemų, bus vykdomas nuo penktadienio, sausio 21 d., 20 val. iki sausio 22 d. 8 val., rašoma pranešime spaudai.

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą. Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų.

Nors sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys prakalbo apie naują kriterijų, kuriuo remiantis, šalyje gali būti įvestas karantinas. Premjerė. I. Šimonytė tikina, kad jokio kito kriterijaus, nei reanimacijos lovų užpildymas, nėra. Sprendimus dėl karantino įvedimo gali lemti ne tik pacientų skaičius reanimacijoje, bet ir svarbiausias valstybei funkcijas atliekančių žmonių sergamumas, praėjusią savaitę teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Ketvirtadienį Seimas galutinai nuspręs dėl privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad gavus pageidavimą iš opozicijos ir medikų atstovų, kartu su privalomais skiepais atkeliauja ir vakcinų sukeliamos žalos atlyginimo mechanizmas. Vyriausybės vadovė tvirtino, kad net ir plintant omikron atmainai, kuria serga tiek skiepyti, tiek neskiepyti, vakcinos apsaugo nuo sunkios ligos formos ir mirties.

Vokietijoje per praėjusią parą nustatyta per 133,5 tūkst. naujų COVID-19 atvejų – daugiausiai per vieną dieną nuo pandemijos pradžios, rodo epidemiologinę padėtį šalyje stebinčio Roberto Kocho instituto (RKI) duomenys.   Ankstesnis sergamumo rekordas didžiausioje Europos ekonomikoje fiksuotas trečiadienį, kai per parą buvo nustatyta 112,3 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų.  Per praėjusią parą Vokietijoje nuo COVID-19 mirė 234 žmonės.

Ketvirtadienį laukia paskutinis mūšis dėl privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams. Buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS frakcijos atstovas Aurelijus Veryga teigia, kad medikų bendruomenė priešinasi šiam sprendimui, kuris, jo nuomone, yra gerokai pavėluotas, kai šalyje plinta omikron atmaina. Ketvirtadienį Seimas planuoja galutinį balsavimą siekiant įteisinti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą.

Praėjusią parą nustatyti 7057 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios, jis daugiau nei 800 atvejų viršija trečiadienį fiksuotą rekordą. Aštuoni iš devynių mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 677 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 9180 asmenų.

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl įstatymo papildymo, kuriuo siekiama įteisinti vakcinų sukeltos žalos atlyginimą, tarp opozicijos ir valdančiųjų kilo konfliktas. Seimo opozicijos atstovai svarsto, kad valdantieji bijo gauti tiek daug kreipimųsi, jog valstybė nebus pajėgi jų patenkinti. Todėl esą bando apsidrausti, kad nereikėtų iš biudžeto mokėti milžiniškų sumų.

Ketvirtadienį Seimas planuoja galutinį balsavimą siekiant įteisinti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą. Pataisas inicijavo Vyriausybė, argumentuodama siekiu užtikrinti sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigų darbą, sparčiai plintant COVID-19 omikron atmainai.

Šiaulietis Aras iš kovidinio skyriaus išlydi jau pasveikusį savo palatos draugą. Pats vyriškis su siaubu prisimena, kaip sunkiai jam smogė koronavirusas. Du kartus į ligoninę vykęs vyras, pirmą kartą pagalbos nesulaukė. „Kai pradėjau dusti, tada pamačiau ir dangų, tada buvo labai baisu. Jau, žinokite, tada pamąstai apie visą gyvenimą per vieną sekundę“, – sako Aras. Jei būtų pasiskiepijęs, vyras sako – ligoninėje negulėtų. „Tikrai planavau skiepytis.

Susirgimų koronavirusu skaičius Lietuvoje muša rekordus – per vakar dieną užfiksuoti nauji 6234 atvejai. Ir tai yra didžiausias susirgimų skaičius nuo pandemijos pradžios. Sveikatos ekspertai tvirtina – tai tik ledkalnio viršūnė, nes sergančiųjų yra žymiai daugiau. Rekordiškai augant sergančiųjų skaičiui – testavimo punktai nespėja visų registruoti, apgultis ir šeimos gydytojų kabinetuose – atsiliepti į visus pacientų skambučius tampa nebeįmanoma.

Žmonės jau dabar „balsuoja“ už reformą vykdami į kitas gydymo įstaigas, klausiamas apie naujos sveikatos pertvarkos reikalingumą tvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Raginamas pažadėti ar garantuoti, kad pacientams paslaugų prieinamumas po pertvarkos pagerės, ministras pabrėžė, kad daug svarbiau, kokios tos paslaugos. „Siūlau keisti naratyvą ir pradėti kalbėti ne šiaip apie paslaugų prieinamumą, bet kokybiškų paslaugų prieinamumą.