Komentarai ir analizė

Išėję į gatvę ir pamatę Lietuvos karį – padėkokite jam. Tiesiog prieikite ir pasakykite: “Ačiū”. Ačiū už tai, kad galime ramiai ir laisvai gyventi. Po sovietinės okupacijos fizinio išsilaisvinimo mūsų mintyse ilgam buvo likusi psichologinė okupacija, kuri perspindavo su Stokholmo sindromu bei saves nuvertinimu. Beveik 50 metų tautos savimonė buvo naikinama.

 Darbas yra žmonių gerovės ir valstybės klestėjimo garantas, todėl dirbančiųjų padėtis yra prioritetas. Pensijas gaunantys piliečiai taip pat visą gyvenimą sunkiai dirbo ir mokėjo mokesčius, todėl valstybės pareiga pasirūpinti, kad už tai jiems būtų deramai atlyginta. Algų ir pensijų kėlimas privalo tapti valstybės prioritetu.

 Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. gegužės 12 d. svarstė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktą Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektą. Kaip pranešė naujienų agentūra BNS bei jos informacija pasinaudoję didžiausieji šalies dienraščiai, prieš šį projektą balsavo tik vienas Seimo narys – Audrius Nakas.

Ar pastebėjote, kaip į kasdienę vartoseną nepastebimai grįžo žodis „krautuvė“? Dar prieš metus jis tebuvo praėjusių laikų atgarsis, aptinkamas provincijoje, o šiandien jų apstu net ir pačiame Vilniaus centre.

Lietuvos mokesčių sistema yra, švelniai tariant, netobula. Tai pripažįsta ne tik mūsų šalies ekonomistai ir politikai, bet ir tarptautiniai ekspertai. Akivaizdžiausia ir dažniausiai minima problema yra per didelė mokestinė našta, tenkanti dirbantiesiems. Ar įmanoma šią problemą išspręsti radikaliu ir gana netradiciniu būdu – visiškai atsisakant gyventojų pajamų mokesčio? Taip.

Prieš kelias dienas visas pasaulis galėjo stebėti kaip per aviacijos šventę nukrito karinis sraigtasparnis. Žuvo vienintelis sraigtasparnį valdęs pilotas. Jei būtų buvę sraigtasparnyje daugiau žmonių – aukų būtų buvę daugiau. Praėjusį mėnesį sudužo strateginis rusų bombonešis TU-95, galintis gabenti atominę bombą. Per šią aviakatastrofą taip pat žuvo žmogus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Rusai remiasi ne kokybe, o kiekybe.

Šiuo metu Lietuvoje nepilnamečiams asmenims draudžiama lošti. Ar lošimo organizatoriai imasi tinkamų veiksmų, kad būtų laikomasi šio įstatymo? Tikriausiai visi lošimo verslo atstovai vieningai sušuktų – „Taip!”. Vieno televizijos kanalo žurnalistams dar šių metų pradžioje surengus žurnalistinį tyrimą apie tai, ar į lošimų automatų salonus gali patekti nepilnamečiai, paaiškėjo, kad realybė kiek kitokia nei tvirtina lošimų salonų savininkai.

Apie Rusijos grėsmę kalbame daug. Apie būtinybę ginkluotis ir rūpintis šalies saugumu – kalbų taip pat netrūksta. Tačiau ko iš tikrųjų trūksta Lietuvai, kad Rusija mus paliktų ramybėje ir nedrįstų veltis į konfliktą? Šiandien karo tikimybė reali kaip niekad. Galime vadinti tą galimą karą hibridiniu, konvenciniu, informacinii, bet tai nekeičia esmės: priešas prie vartų. Didžiulė karo mašina prieš nedidelę, nors ir gerai parengtą Lietuvos kariuomenę.

Liepos 31 diena yra tikrasis naujosios Vilniaus miesto valdžios šimtadienis. Praėjo lygiai šimtas dienų, kai prisiekė naujasis Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir nauji tarybos nariai. Kas per šias 100 dienų nuveikta? Pats Vilniaus meras giriasi nuveikęs labai nemažai Vilniaus ir vilniečių labui, tačiau yra jo žodžiams drąsiai ir argumentuotai prieštaraujančių.

 Per dvejus metus ES šalys ketina pasidalyti 40 tūkst. Sirijos ir Eritrėjos pabėgėlių, kurie šiuo metu yra stovyklose Italijoje ir Graikijoje, bei 20 tūkst. sirų, gyvenančių stovyklose už ES ribų. Dabar vyksta daug diskusijų dėl pabėgėlių priėmimo. Norėdami sužinoti, kokia mūsų tautos istorinė atmintis, kalbiname Istorijos fakulteto Naujųjų laikų istorijos katedros vyriausiąjį mokslo darbuotoją Tomą Balkelį.

 Duotas pažadas buvo ištesėtas – Rusija, kaip ir kalbėta, vetavo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuri būtų leidusi steigti tarptautinį tribunolą – t.y. įvardinti ir nubausti Malaizijos lainerio MH17 katastrofos kaltininkus. Tai spjūvis tarptautinei bendruomenei, jau nekalbant apie beveik 300 aukų artimuosius. Kokios šio Rusijos „veto“ pamokos? Galima išskirti kelis dalykus.

Po to, kai Kinijos valdžia ėmėsi aktyvių veiksmų stabilizuoti šalies akcijų rinką, kalbos apie jos griūtį pritilo. Atrodė, kad įgyvendinus daugiau nei keturias dešimtis įvairių priemonių, Pekinui chaosą pavyko suvaldyti. Antrąją liepos savaitę Šanchajaus akcijų indeksas, kuris nuo birželio vidurio buvo nukritęs daugiau nei 30 proc., stabilizavosi ir iki praėjusio penktadienio spėjo pakilti 16 procentų. Visi su palengvėjimu atsikvėpė.

 Šiuo metu Lietuvoje nepilnamečiams asmenims draudžiama lošti. Ar lošimo organizatoriai imasi tinkamų veiksmų, kad būtų laikomasi šio įstatymo? Tikriausiai visi lošimo verslo atstovai vieningai sušuktų – „Taip!”. Vieno televizijos kanalo žurnalistams dar šių metų pradžioje surengus žurnalistinį tyrimą apie tai, ar į lošimų automatų salonus gali patekti nepilnamečiai, paaiškėjo, kad realybė kiek kitokia nei tvirtina lošimų salonų savininkai.

 Naujausi Lietuvos ekonomikos plėtros rodikliai optimistiškai nenuteikė – antrąjį ketvirtį metinis ūkio augimas siekė vos 1,3 proc. Tai yra prasčiausias rezultatas nuo 2010 m. ketvirto ketvirčio, rodantis, kad Lietuvos ekonomikos imunitetas pasaulio iškrečiamoms išdaigoms yra silpnokas. Susidūrus su rimtais išoriniais iššūkiais, ūkio varikliai pradėjo strigti.

 Dar viena neatsakingai ir nemokšiškai (labai tikiuosi, kad ne piktybiškai) valdoma valstybinė įmonė atsidūrė ant prarajos. O kartu su ja – mūsų laivynas su niekuo dėtais, užsienio uostuose įkalintais jūreiviais. Privatus bankas, skolinęs įmonei ir prisiėmęs visas skolintojui tenkančias rizikas, staiga suvokia, kad jam tai nepatinka. Vyriausybė greit „suveikia“ 3 milijonus eurų įmonei išgelbėti ir mūsų jūreiviams pargabenti.

 „Tarybų sąjungoje ir laikrodžiai greičiausi“, – šią frazę kažkada yra mestelėjęs garsus rusų satyrikas Michailas Žvaneckis. Ir tai daugmaž taikliai atspindi viską, kuo šiandien norėtų pasigirti Rusijos valdžia, pati save atribojusi nuo civilizuotų kraštų ir toliau tolstanti nuo civilizacijos. Neseniai prezidento V. Putino išsakytas „rūpestis“ lietuviais ir iš Kaliningrado pasiųstas kvietimas atvykti „problemų“ Lietuvoje turintiems yra ne kas kita, kaip anekdotas.

Bepiločiai orlaiviai gynybos srityje naudojami jau nuo II-ojo pasaulinio karo. Jų populiarumas tik augo, todėl technologijos sparčiai tobulėjo. Tačiau dabar ne vienos šalies kariuomenė pradėjo dairytis į priešingų – antidronų – sistemų kūrimą. Dronams papiltus kasdienybėje, vis daugiau jų naudojama komerciniams tikslams. Jau kelintus metus dronai muša savo populiarumo rekordus.

 Žodis „idiotas“, šiandien vartojamas nemandagiai apibūdinti kvailus žmones, senovės Graikijoje buvo naudojamas įvardinti valstybės reikalams abejingus, tik savimi susidomėjusios asmenis. Demokratijos esmė nuo senovės Atėnų laikų išliko nepakitusi, - bendruomenė akumuliuoja savo galimybes didžiausiai gerovei pasiekti. Ir ta gerovė priklauso nuo pastangų ir galimybių sumos.

 Klausimas sudėtingas, nes tik Gediminas Kirkilas gali atsakyti, o jis vargu, ar tai darys. Tačiau... Faktai akivaizdūs – G. Kirkilas nuosekliai daro viską, kad dabartinė valdančioji koalicija kuo greičiau žlugtų, dėl ko rimtai susvyruotų ir dabartinio premjero Algirdo Butkevičiaus kėdė.

Kas savaitę - nauji nesutarimai valdančioje koalicijoje. Vidaus kivirčiai yra tiek įprasti, kad paprastai tik sukelia nuobodulį. Bet naujausias socdemų ir „darbiečių“ žodinis apsišaudymas gali turėti rimtesnių pasekmių, ypač jei socdemų vadovybė nutars, kad jau laikas pamokyti savo pagrindinį varžovą.

Euras Lietuvoje jau gerą pusmetį, tinkamas laikas apibendrinti lietuviškąją euro įvedimo patirtį. Buvome devynioliktoji eurą įsivedanti valstybė, ėjome jau gana gerai pramintu taku, tad pats euro įvedimo procesas praėjo tikrai sklandžiai. Žvelgiant iš gyventojo pusės, nesklandumų patyrė tik tie, kurie pirmosiomis sausio dienomis skubėjo į bankus išsikeisti litų ir laukė eilėse, pavieniai nesusipratimai pasitaikė skaičiuojant grąžą. Įmonės euro egzaminą taip pat išlaikė puikiai.

Nesu iš besąlygiškai adoruojančių Vakarus, nes ir ten matau nemenkas problemas. Visgi stebint tai, kas vyksta Vakarų viešojoje erdvėje, mane karts nuo karto apima juodas, na, tiek to – baltas, pavydas. Nors iš prigimties ir pagal auklėjimą nesu pavyduolis, tačiau pavydžiu Vakarų visuomenėms jų žiniasklaidos. Taip, ir ten esama nemažų informacinių šiukšlynų. Vadinasi, ir ten, ne tik pas mus, dalis žurnalistų dirba viešosios erdvės šiukšlinimo darbus.

Pastarųjų kelių metų įvykiai regione mobilizavo ne tik Lietuvos, bet ir viso Pasaulio žmones. Per ilgai buvome užsnūdę, patikėję, kad įstojus į ES ir NATO už mus viskas bus padaryta: ES pinigais praturtėsime, o NATO kariai mus apgins. O kur dar garsioji ir skambioji JAV prezidento frazė: “Lietuvos priešai – JAV priešai”. Visa išdėstyta aukščiau yra tiesa, išskyrus vieną mažą “bet”. Patys turime dirbti, kad uždirbtume. Ir mokėti gintis, kad mums padėtų apsiginti.

Graikai referendume pasakė „ne“ kreditorių mainais į pagalbą pasiūlytoms taupymo priemonėms -nepaisydami nei nedirbančių bankų, nei 60 eurų „davinio“ per dieną. Už ką galima gerbti graikus, tai už jų nuoširdumą – jie niekada nemėgo taupyti, o dabar tai pripažino garsiai ir itin įtemptu metu. Drąsi tauta, ką čia bepasakysi, dar sugeba švęsti, tik visai neaišku ką. Kaip sako Graikijos vadai – bet jau kol kas švenčia demokratiją ir pergalę prieš kreditorių šantažą.

Vienais turtingiausių Lietuvos žmonių kadaise vadinti buvę banko „Snoras“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas iš tiesų tiek Lietuvą, tiek banko akcininkus „išdūrė“ net kelis kartus. Taip, ne apgavo, bet „išdūrė“. Bet pradėkime viską nuo pradžių. Pirmą kartą mus visus „Snoro“ akcininkai „išdūrė“ kai turbūt ne vieną mėnesį tekino milijonus litų iš banko į sąskaitas užsienyje  ir bandė slėpti visus pinigų nutekėjimo galus.

 Pienas bėga į srutų duobę. Trisdešimt tonų baltojo Lietuvos aukso, šimtamečių tradicijų, sunkaus žemdirbio darbo... Kas negerai su mūsų valstybe ir su mumis, kad galime sau leisti žlugdyti tai, kas kuria pridėtinę vertę ne dienai, ne dviem, ne vieneriems metams? Kiekviena valstybė turi savo strategiją. Mūsų tikslas – išsaugoti Lietuvos kaimą, sukurti čia gyvenantiems žmonėms tokias gyvenimo sąlygas, kad apsimokėtų dirbti savo žemę, o ne skinti braškes už jūrų marių. Čia valstybės logika.

 Manau, tokiam pasiūlymui pritartų didelė inteligentijos, ypač humanitarinės, dalis ir visi patriotiškai nusiteikę mūsų tautiečiai šalyje bei užsienyje. Pritartų, kad politinis lyderis, kuris šiandien atsako už padėtį šalyje, faktiškai vadovauja antikonstituciniam veiksmui – lietuviškos abėcėlės keitimui.

 Į Lietuvą keliantis vis stambesnių pasaulio kompanijų paslaugų centrams, pagal pridėtinę vertę šis sektorius jau nedaug atsilieka nuo bendros restoranų, kavinių ir viešbučių generuojamos pridėtinės vertės. Nors paslaugų centrai jau dabar sudaro maždaug 1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, jų plėtros potencialas Lietuvoje dar toli gražu nėra išsemtas. Vis skambesni vardai Iš visų tiesioginių investicijų į Lietuvą 2014 metais net 45 proc.

Paprastai sakoma, kad tėvai visus vaikus myli vienodai. Katrą pirštą pjausi, tą skaudės. Analogiškai sakoma, kad valstybei visi verslai turi rūpėti vienodai. Gera praktika laikoma sudaryti jiems vienodas sąlygas ir nediskriminuoti, nei specifiniais mokesčiais, nei pertekliniais reguliavimais. Deja, valdžiai labai nesiseka į visus verslus žiūrėti vienodai. Kai kurie verslai yra tapę savotiškomis podukromis gausioje verslų šeimoje.

  Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie Lietuvos banko nutarimą nuo lapkričio 1 d. didinti internetu atliekamų operacijų saugumą. Šis sprendimas lems, kad naudojantis bankų kodų kortelėmis atliekamų operacijų spektras žymiai sumažės. Taigi norint ir toliau naudotis visomis bankų teikiamomis paslaugomis internetu, klientai privalės įsigyti papildomą – saugesnę – tapatybės ir valios patvirtinimo priemonę – banko išduodamą generatorių ar elektroninį parašą.

 Birželio 17 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) paskelbė savo išvadas Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vardu teikiamam Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės parengtam „Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui“ (XIIP-1653(2)). VLKK šį projektą skubos tvarka svarstė birželio 16 d. posėdyje.

Pirmą ketvirtį namų ūkių finansinio turto vertė daugiausia didėjo dėl sparčiai augusios antros pakopos pensijų fonduose kaupiamo turto vertės. Šios rūšies turtas didėjo dėl didesnių įmokų ir dėl teigiamų investicijų rezultatų.

 Rimo Tumino pasisakymas JAV ir vėlesnis patvirtinimas yra toks šlykštus, kad net nesinori apie jį šnekėti. Kultūros ir meno žmogus, nuostabių meno vaizdinių kūrėjas viską, ką daro Kremlius pateisina remdamasis viena negudria „geopolitine“ prielaida: žudykit ir plėškit viską, pjaukit ir deginkit visus, o mes nesipriešinsim, imsim pinigus, pietausim prie vieno stalo, kad tik karo nebūtų.

 Šiuolaikinės technologijos vieną kartą jau apvertė pasaulį, keisdamos įprastinę vartotojų kasdienybę ir skiepydamos naujus įpročius, tačiau pokyčiai nesibaigia – kartu su naujovėmis kinta vartotojų poreikiai, kurie toliau diktuoja taisykles technologijų kūrėjams. Šiandien elektroniniai įrenginiai yra įsigalėję bendraujant, renkant informaciją, pramogaujant, tačiau ateityje vartotojai technologijas mielai naudos ir kitiems tikslams.

Jau kurį laiką rekordinėse žemumose strigusios palūkanų normos už paskolas džiugina ne vieną banko paskolą turinčią šeimą. Lietuvos banko duomenimis, vidutinės palūkanų normos, taikomos naujų būsto paskolų turėtojams, pernai metų lapkričio mėnesį slystelėjo žemiau 2 proc. ir šiuo metu tesiekia 1,9 proc. Tai yra istoriškai žemiausias lygis ir šiandien belieka tik juo mėgautis. Tačiau Lietuvoje būsto paskolos sudaro didžiąją dalį – t.y. 80 proc.

Mokslininkų parengtas, vyriausybės palaimintas, o profesinių sąjungų kritikuojamas „socialinis modelis“ jau keliauja į Seimą. Kokius pagrindinius pokyčius jis numato, kam jie gali būti naudingi, o kam ne?   Daugiausiai kritikos ir diskusijų sulaukė siūlymai mažinti išeitines kompensacijas ir trumpinti įspėjimo dėl atleidimo laikotarpį. Siūloma karpyti darbdavio mokamas išeitines kompensacijas, kurios pagal šiuo metu galiojančią tvarką nustatomos atsižvelgiant į darbuotojo stažą.

Finansų ministerija tęsia kovą prieš grynųjų pinigų naudojimą. Ji teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais, skatinama daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, tuo pat metu - mažinti bankų įkainius už paslaugas. Kaip žinome, jau kovo mėnesį Seime buvo svarstytas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas.

Šlubais žąsinais Amerikoje vadinami politikai, kurie baigia kadenciją ir trina suolą stumdami dienas. Vargu ar „suolo trynimą“ galima primesti prezidentei, tačiau jos metinė kalba buvo kaip reta nuosaiki arba blanki. Ne bloga, o blanki. Joje daug teisingų žodžių ir minčių, bet jos nesusiriša į vieną ir aiškią sistemą. Kalba neuždegė, jos klausę neišėjo užsidegę ar susimastę. Atvirkščiai – po kokių 12 minučių susirinkę Seime užsiliūliavo ekscelencijos balsu ir pasinėrė į savas mintis.

Tiesa, kad šauktinių idėjos pristatymas, komunikacija ir mechanika yra žemiau bet kokios kritikos - ir apie tai esu rašęs ir rašysiu ir toliau (va jums ir prasideda Vietnamas ir čia dar tik pradžia). Tiesa, kad visas dabar viešojoje erdvėje vyraujantis „tikrų vyrų“ gėdinimas yra bjaurus sovietinis reliktas ir tikra hipokritizmo išraiška: lengva kariauti kareivėliais kompiuteryje ir aiškinti kitiems, nelengva keisti tikrų žmonių likimus, svajones ir lūkesčius, apie tai jų iš anksto neįspėjus.

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucija ir numato piliečiams nemokamą medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose, puikiai žinome, kad nemokamas būna tik sūris pelėkautuose. Tariamai nemokama sveikatos priežiūra yra finansuojama mūsų mokamomis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis. Už dirbančiuosius asmenis įmokas sumoka darbdavys, tam tikros kategorijos gyventojai yra draudžiami valstybės lėšomis. Likę gyventojai įmokas turi sumokėti patys.

Nors po 2008-2009 metų krizės Vidurio Europos šalys – Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija – ne vienerius metus gerokai nusileido Baltijos šalims pagal ekonomikos augimo tempą, pastaruoju metu situacija jau verčiasi aukštyn kojom. Vidurio Europos šalių augimą į priekį stumia sparčiai atsigaunanti euro zona, o Baltijos šalis žemyn – krizė Rusijoje. Lėtas augimas po krizės Pagrindinis veiksnys, neleidęs Vidurio Europos valstybėms greitai atsigauti po krizės, buvo sunki situacija euro zonoje.

Šiandien paskelbtais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis padidėjo 4,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir sudarė 700 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis kainų lygis tuo pat metu smuko 1,6 proc., samdomųjų darbuotojų finansinė padėtis gerėjo dar sparčiau – realus darbo užmokestis ūgtelėjo 5,8 proc.

 Skolintis būstui šiandien kaip niekad pigu. Vis dėlto naivu būtų manyti, kad tokiose žemumose palūkanos išsilaikys labai ilgą laiką. Ar šiandien labiau verta pasirinkti pastoviąsias būsto palūkanas ir ilgą laiką būti ramiems, kad paskolos įmokos nedidės, ar kintamąsias, tikintis, kad jos dar labiau sumažės arba bent jau išliks mažesnės negu dabartinė pastoviųjų palūkanų norma? Šiuo metu būsto paskolų palūkanos – ir pastoviosios ir kintamos – yra rekordinėse žemumose.

Pastaruoju metu vyksta svarbūs pokyčiai asmens bankinės informacijos teikimo srityje, visų pirma informacijos teikimo metoduose ir apimtyse. Iki šiol institucijos, norinčios gauti iš finansų įstaigų reikalingą informaciją apie konkretų asmenį, turėjo pateikti užklausą. Tačiau jau greitai viskas apsivers – bankai ir kitos finansų įstaigos teiks informaciją ne tik pagal atskirą paklausimą, bet ir automatiškai.

Gegužės 16 d. į Baltijos jūrą, likus maždaug 100 km iki Lietuvos krantų, avariniu būdu leidosi „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas An-2, kurį pilotavo Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Be žinios dingo – dar vis negalime ir nenorime ištarti žodžio „žuvo“ – mūsų bendradarbiai, kolegos, draugai. Adolfas ir Alvydas – vieni labiausiai patyrusių lakūnų Lietuvoje ir vieni labiausiai gerbiamų An-2 pilotų pasaulyje, ore praleidę tūkstančius valandų, matę patyrę pačių įvairiausių išbandymų.

Pastarosiomis dienomis manęs daug kartų prašė pakomentuoti apie „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvo AN-2 dingimą. Visų pirma, pasakysiu, kad emociškai yra gana lengva komentuoti ir turėti nuomonę apie kur nors kitame pasaulio gale nukritusį lainerį. Visai kas kita – kalbėti apie avariją, įvykusią namuose, kurios dalyviams esi kažkada spaudęs ranką.

Kalbėdami apie Lietuvos ateitį pirmiausia turime sutarti, kad šiuo metu baigiasi dar viena kapitalizmo era. Tik žaliavomis turtingos valstybių netrukus nebus tarp lyderių. Pramonė pereina prie ketvirtojo raidos etapo - išmaniosios gamybos. Pasitinkame verslo pasaulį, kuriame išlieka ne didžiausi, o greičiausi ir sumaniausi.

 Ar turi teisę valstybė su savo piliečiais, kurie eilę metu gyvena kitose valstybėse, moka mokesčius ir naudojasi šių valstybių socialinėmis garantijomis, elgtis kaip su savo vergais ar asmenimis, turinčius kažkokius įsipareigojimus, o šiuo konkrečiu atveju, ruoštis „ginti valstybę nuo galimos okupacijos“? Keista valstybės vadovų pozicija šiuo klausimu, nes pasirodo, pilietis turi aibę pareigų, bet neturi jokių teisių.

Diskusijos apie palūkanas, jų moralumą ar toleruotiną dydį tęsiasi jau ne vieną amžių ir per visą istoriją buvo užvaldžiusios ne vieno didžio mąstytojo protą. Šiandien iš esmės yra sutariama, kad reguliuotojo sprendimai dėl toleruotinos kredito kainos normos turėtų nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vartotojų gerovės iš vienos pusės ir būtinybės kurti stiprias kredito institucijas iš kitos.