Komentarai ir analizė

Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono žodžiai apie NATO smegenų mirtį sukėlė tikrą audrą tarp politikų ir ekspertų. Savo garsiajame interviu Macronas kalbėjo ir apie bendradarbiavimą su Rusija, taip papiktindamas daug ką Lietuvoje. Bet ar visos prancūzų vadovo mintys griežtai kritikuotinos? Apie tai kalbame su Rytų Europos studijų centro direktoriumi, politologu Linu Kojala. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas sudrebino Vakarų pasaulį savo pareiškimais apie NATO mirtį.

Po neeilinių ir permainingų ieškojimų Dainiaus Adomaičio įpėdiniu tapo Darius Maskoliūnas. Kauno „Žalgirio“ asistento užduotis – nuvesti rinktinę į Tokijo olimpines žadynes.  Plačiau apie Lietuvos krepšinio rinktinės trenerio rinkimų aistras ir sprendimą kalbėjome su Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi Mindaugu Špoku. Kodėl Lietuvos krepšinio rinktinės trenerį pasirinkote būtent Darių Maskoliūną?  Todėl, kad tai yra vienas geriausių variantų.

Pirmadienį įvykusioje vadų pasikeitimo ceremonijos metu Renatas Požėla pakeitė penkerius metus policijai vadovavusį Liną Pernavą. Kas artimiausiu metu pasikeis Lietuvos policijoje, kalbame su naujuoju generaliniu komisaru Renatu Požėla. Nuo rytojaus pradėsite vadovauti Lietuvos policijai, tačiau vis dar vilkite seną uniformą.

Stiprėjant nesutarimams tarp valdančiųjų valstiečių, žiniasklaida skelbia apie galimą Sauliaus Skvernelio suartėjimą su socialdemokratais ir net jų bendrą sąrašą per Seimo rinkimus. Svarstoma ir apie vadinamosios „vaivorykštės” koaliciją, kurią po Seimo rinkimų sudarytų Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai. Kiek šiose kalbose tiesos ir kokie tikrieji socialdemokratų planai, apie tai TV3 studijoje kalbėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

Prisimenu Rytų Berlyną. Netgi dabar, praėjus trisdešimčiai metų, šis prisiminimas man užgniaužia kvapą. Rusvosios anglys, smilkstančios katilų pakurose; prastos kokybės degalai, varantys nutriušusius automobilius ir išklerusius sunkvežimius. Ideologija irgi buvo dusinanti.

Neringa Venckienė po šešerių metų parvežama į Lietuvą. Jau dabar artimieji ragina palaikančius žmones išeiti į viešumą. Kaip vertinti patį grąžinimą ir ko galima tikėtis pargabenus Venckienę, įvertino buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru. Kaip vertinti, kad Neringa Venckienė po tiek metų visgi grąžinta į Lietuvą?  Vertinti pozityviai, todėl, kad įtariama padarius nusikalstamas veikas, ir tikėkimės, kad teisingumas išaiškins – kalta ar nekalta.

Artėjant gripo sezonui, vis didėja nerimas – norinčiųjų pasiskiepyti tiek daug, kad stinga vakcinų. Pirmoji nupirkta partija jau išnaudota, o netrukus turėtų būti atvežta antroji. Tačiau jei norinčiųjų bus tiek, kiek dabar – vakcinų neužteks. Ką daryti nutikus minėtam scenarijui, pakomentavo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Žmonės Lietuvoje plūsta skiepytis nuo gripo, o pasirodo, kad vakcinų nėra. Kaip vertinate šią situaciją?  Čia yra bloga ir gera žinia.

Kauno policiją tebekrečia korupcijos skandalas – įtariama, kad patyrę Kauno pareigūnai yra susiję su šešėliniu verslu: dangstė nelegalią alkoholio, tabako, vogtų automobilių dalių, rūbų, papuošalų prekybą. Iškylą ir kitos detalės, esą nelegalus verslas buvo gajus ne tik Lietuvoje.  Apie Kauno policininkų ateitį ir atsiradusį korupcijos šleifą TV3 studijoje kalbėjo Lietuvos generalinis policijos komisaras Linas Pernavas.

Šiaurės ir Baltijos šalys turi galimybių plėsti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, bet iniciatyva turėtų kilti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, teigia Švedijos parlamentaras, vadovaujantis Šiaurės tarybai. Hansas Wallmarkas atkreipia dėmesį, kad reikia vienodai atsakingai vertinti ir iš Rusijos, ir iš Kinijos kylančias grėsmes.

Jungtinių Valstijų Kongresas šią savaitę triuškinama balsų dauguma pripažino Turkijos armėnų genocidą, kurį NATO narė Turkija įnirtingai neigia. Tuo metu Vokietijoje atlikta visuomenės apklausa parodė, kad net 58 procentai vokiečių nebenori, kad Turkija liktų NATO, ir tik 18 proc. pageidautų jos narystės. Kaip ši situacija atsilieps NATO ateičiai? Apie tai TV3 studijoje kalbėjome su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Laurynu Kasčiūnu.

Jau ketvirtadienį vakare prasideda ilgasis savaitgalis, tačiau kol vieni ieško žvakučių ir gėlių artimiesiems pagerbti, kiti renkasi kostiumus Helovinui. Ką iš tiesų reiškia artėjančios svarbios dienos, kalbame su vyskupu Arūnu Poniškaičiu. Jau ketvirtadienį dalis žmonių pradės švęsti Heloviną.

Vyriausybės bandymas plėsti nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą Seime neperšoko ir pirmojo barjero. Tačiau panašu, kad parlamentarai pačios idėjos atsisakyti neketina, tiesa bandys pateikti tobulesnę šio mokesčio versiją, todėl verta pasvarstyti, ko iš įstatymų leidėjų verta laukti visuomenei. Patį mokestį vadinti visuotiniu kol kas būtų per drąsu, nors žemyn leidžiama neapmokestinamoji kartelė jo mokėtojų skaičių padidintų net apie 10 kartų iki 37 tūkst. asmenų.

Ekonomikos vadovėlių trūkumas ir šiandienos poreikių nebeatitinkančios literatūros naudojimas – dažniausiai moksleivių įvardijamos priežastys, lemiančios prastą moksleivių finansinio raštingumo situaciją šalyje, rašoma „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilkienės pranešime žiniasklaidai.

Švietimas įvardijamas kaip svarbiausia ir prioritetinė sritis Lietuvoje, nes tai valstybės bei jos piliečių visuomenės pamatas. Tačiau Vyriausybės pristatytame ateinančių metų biudžete, tai neatsispindi. Analizuojant finansavimo paskirstymą, matome, kad „švietimas“ ir „prioritetas“ neturi nieko bendro. Pasikartojantys pažadai Galima būtų pasidžiaugti, kad bendras finansavimas švietimui, palyginus su praėjusiais metais, auga 97 mln.

Artėjant Seimo rinkimams, vaiko pinigai vis labiau kursto aistras. Tad ar bus iš kur paimti papildomų pinigų, kuomet Seimas atmeta siūlymus dėl naujų mokesčių įvedimo? Finansų ministerijos sumanymus įvertino mokesčių ekspertė Rūta Bilkšytė. Kaip vertinate pateiktą naują biudžeto projektą?  Be abejo, tai yra pats svarbiausias dalykas, kad žinotum, kaip gyventi ir kur tas milijardas surastas.

Nemenką skandalą sukėlęs gaisras padangų perdirbimo įmonėje Alytuje jau visą savaitę verčia ieškoti kaltų. Tačiau dar svarbesnis klausimas – kaip nelaimė atsilieps žmonių sveikatai ir tolesniam gyvenimui užterštoje aplinkoje. Apie rizikas sveikatai ir tai, kokių priemonių patartina imtis, studijoje kalbiname sveikatos apsaugos viceministrą Algirdą Šešelgį.  Po gaisro Alytuje pranešama apie randamus nugaišusius gyvūnus – tai nerimą kelianti žinia.

Dar 2014 metais prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos konfliktas sukėlė nemenką sąmyšį ir mūsų šalyje. Lietuviškos kilmės produktams įvestos Rusijos sankcijos neigiamai paveikė ne tik prekybos apimtis, bet ir vartotojų lūkesčius. Tuo tarpu gamintojai buvo priversti prisitaikyti – persiorientuoti į kitas rinkas, minimizuoti išlaidas ar gamybos apimtis, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė komentare žiniasklaidai.

Nepavykus antradienį iš posto išversti Viktoro Pranckiečio, trečiadienį valdantieji rinkosi į koalicijos tarybą, kur Ramūnas Karbauskis, kaip buvo užsiminęs, ketino žiūrėti visiems į akis ir nustatinėti, kas buvo išdavikai. Ar R. Karbauskis rado išdavikus – nežinia, tačiau valdančioji koalicija aižėja: iš jos jau metami tvarkiečiai.

Kaip ir kiekvieną vėlyvą rudenį šalyje užvirė karštos diskusijos apie kitų metų šalies biudžetą. Yra jame ir gerų ir blogų dalykų, tačiau norisi kalbėti iš esmės, nes išties į neviltį varo tas kasmetinis jau gerokai apdriskusios paklodės tampymas, kuris iki raudonumo išerzina beveik profesijų grupes. Šiuo metu vos ne didžiausias dėmesys sutelktas į tai, kaip dar labiau apmokestinti tuos, kurie dirba legaliai ir uždirba apie vidutinį šalies atlyginimą.

Pastarųjų 4,5 mėn. įvykius „valdžios namuose“ apibendrinti galima Collet Calverley citata: „Tie, kurie sugeba, daro, tie, kurie nesugeba, moko, o tie, kurie nei daro, nei moko, valdo“. Valdymas taip pat žmogaus veiksmas, o už kiekvieną veiksmą veiksnus ir pakaltinamas pilietis turi prisiimti atsakomybę, juolab tie, kuriems tauta yra delegavusi sprendimų priėmimo teisę. Bet su mūsų „valdžios namais“ viskas truputėlį yra kitaip.

Šią savaitę Seimas imsis Finansų ministerijos pateikto kitų metų biudžeto projekto. Kiek racionaliai naudojami valstybės pinigai, aptarė Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė. Valstybės kontrolė tikrino 2018 m. išleistus pinigus. Ar buvo rasta pažeidimų? Kalbant apie Naujųjų metų biudžetą, norime atkreipti dėmesį į fiksuoto finansavimo programas, kurios daugybę metų yra neperžiūrėtos ir kurių finansavimas kiekvienais metais nuosekliai didėja.

Vyriausybės planuojamas biudžetas švietimui įsiutino vieną didžiausių mokytojų profsąjungų, todėl teisininkai pradėjo rengti streikui reikalingus dokumentus, o mokytojai į darbą žada nebeeiti antroje lapkričio pusėje. Būsimu biudžetu nepatenkinti ir policijos pareigūnai, taip ir nesulaukę žadėtos 1000 eurų algos į rankas. Apie kitų metų biudžetą bei laukiančius mokesčius TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbėjo su finansų ministru Viliumi Šapoka.

Seime ir toliau verda aistros dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio likimo. Ketvirtadienį valstiečių partija pasiekė, kad kitą antradienį Seime ir vėl būtų sprendžiamas V. Pranckiečio atstatydinimas iš posto. Visgi, V. Pranckietis tvirtina, kad pastarasis klausimas į antradienio darbotvarkę nepateks. Apie susiklosčiusią situaciją TV3 studijoje kalbėjo valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Tęsiasi aistros dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio likimo.

Antradienį vakare per neeilinį Seimo posėdį buvo sprendžiamas Viktoro Pranckiečio likimas. Nors valdančioji dauguma tą vakarą ir paliko Seimo tribūnas, likę 11 seimūnų nusprendė, kad Seimo pirmininkas turi likti poste. Kas vakar iš tiesų vyko Seime ir ar toji V. Pranckiečio pergalė yra ilgalaikė, įvertino buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis.

Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei žmonių, kuri reikalauja paramos, teigia Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. „Priekaištai, kad NPD didinimas yra lėtinamas, mainais į tai siūlomi vaiko pinigai.

Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjungininkių, mėgaujasi palankiu Vašingtono žvilgsniu. Greitai ten bus nusiųsti 4 500 JAV karių – taip pat ir į bazę, kurią lenkų valdžios pareigūnai apdairiai praminė „Fort Trump“. Meilikavimas, o ne lojalumas, dabar yra pagrindinė valiuta Amerikos draugams.

Šimtadienio proga antradienį surengtoje spaudos konferencijoje prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jam gėda dėl to, kokiomis sąlygomis gyvena mūsų šalies senjorai. Ką gali nuveikti šalies vadovas, kad jo skelbiama gerovės valstybės vizija greičiau virstų tikrove, ir kuo Nausėdos stilius skiriasi nuo Dalios Grybauskaitės, TV3 studijoje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis.

Lietuvoje planuojamas tvirtinti naujas šalies biudžetas, o kokių permainų galime tikėtis teisinėje srityje? Pokalbis apie TV3 Žinių Dienos komentare su teisingumo ministras Elvinu Jankevičiumi. Aiškėja situacija, kad galime likti be valstybės skiriamų advokatų. Ką ruošiatės daryti? Pavojaus tikrai nėra. Mes turime ir nuolatinių advokatų, kurie dirba kiekvieną mėnesį bei gauna fiksuotą atlyginimą. <...> Kas nori, tas gali imti bylas, o kas ne – mes negalime jų priversti.

Avariją sukėlęs Vygaudo Ušacko brolis Eugenijus buvo neblaivus, tai patvirtino kraujo tyrimų rezultatai. V. Ušackas sako, kad apie šiuos tyrimų rezultatus kol kas nieko nežino, todėl nekomentuoja. „Informacijos apie brolio kraujo tyrimo rezultatus nesu gavęs ir kol negavau, nieko nekomentuosiu", – sakė V. Ušackas. Jis kalbėjo, kad kol kas nenori apie situaciją kalbėti daugiau nematęs medikų išvadų.

Lietuvoje nenutyla diskusijos dėl planuojamų naujų mokesčių įvedimo. Daugelis ekonomistų pabrėžia, kad tokie mokesčiai gali būti rimtas iššūkis Lietuvos gyventojams. Ko galime tikėtis iš naujų mokesčių ir ar tikrai jiems pasiruošta tinkamai, įvertino ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Kaip vertinate, kad nauji mokesčiai buvo paskelbti neinformavus visuomenės iš anksto?  Vienareikšmiškai neigiamai. Pirmas dalykas – mokesčiai atsirado karštligiškai, paskutinę minutę.

Viešojoje erdvėje pasklido vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip putomis „perekupai“ (automobilių perpardavinėtojai – liet.) sutvarkė važiuoklę. Kaip tai atrodo, pasižiūrėkite patys vaizdo įraše. Gal kai kuriems, kurie mažiau supranta automobilių eksploataciją, įraše užfiksuotas vaizdas nieko nesako, bet tie, kurie nusimano, tikrai pasakys, kad tai – visai nejuokinga ir gali kainuoti ne vieną gyvybę.

Penktadienį vyksta Prezidento inicijuotas Vietos savivaldos dienai pažymėti skirtas forumas. Į šventės emocinį foną niūresnių spalvų įneš tarp Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės įsiplieskęs konfliktas, Kaunui vienašališkai nutarus prisijungti dalį Kauno rajono. Kauno miesto noras atsignybti dalį sėkmingiausių Kauno rajono seniūnijų – tikrai neeilinis reiškinys Lietuvos administraciniame žemėlapyje.

Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naikinamas senovines kultūras, kalbas ir tikėjimus. Vaikų grobimą. Visuotinę gyventojų kontrolę, naudojant aukštųjų technologijų sekimo technologijas, prieš kurias teleekranai iš George'o Orwello romano „1984-ieji“ atrodo kaip švelnus smalsavimas. Mes viską apie tai žinome.

Turkijos kariuomenei pradėjus puolimą prieš kurdus Sirijoje, iškilo klausimų dėl NATO narių vidaus sutarimo. Kuo gresia auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose, įvertino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.  NATO narė Turkija užpuolė Amerikos sąjungininkus.

Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas iš didžiausių ekonominės žalos šaltinių, pasaulį gaubia nuo pat šių metų pradžios. Kaip bebūtų, Lietuva būdama viena atviriausių pasaulio ekonomikų, kurioje eksportas šiuo metu sudaro net 81 proc.

Neslūgstant šurmuliui dėl naujų mokesčių – Seime dar vienas sujudimas. Nors kitą savaitę planuota surengti balsavimą dėl pasitikėjimo Seimo pirmininku, teigiama, kad Viktoras Pranckietis ėmė planuoti komandiruotę į Ukrainą. Ką apie tai mano valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, žiūrėkite „Dienos komentare“. Ateinančią savaitę buvo planuojama balsuoti dėl V. Pranckiečio likimo Seimo pirmininko poste, tačiau šis planuoja kelionę į Ukrainą.

Finansų ministerija atskleidė mokestinius pasiūlymus, kurie bus teikiami priimti valstybės biudžeto svarstymo metu. Pasiūlymai apima labai daug sričių – nuo akcizų iki nekilnojamo turto mokesčių. Pasiūlymai yra itin kritikuotini dėl to, kad vėl grįžtama prie idėjos labiau apmokestinti ne tik kapitalą, bet ir darbo santykius. Nepaisant to yra ir teigiamų pasiūlymų.

Imti ir padidinti beveik visus mokesčius, papildomai dar įvesti naujų Lietuvoje nėra sunku. Tą bando įrodyti valdžia, parengusi beveik visus pagrindinius mokesčius didinančius įstatymų projektus. Planuojama, kad jau nuo kitų metų gyventojams didės pajamų, žemės, nekilnojamojo turto mokesčiai, didės akcizai degalams, alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams, atsiras nauji mokesčiai lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams.

Lietuvos kandidatas į eurokomisarus Virginijus Sinkevičius svarbiausią karjeros egzaminą jau išlaikė – tokią žinią išgirdome po klausymų Europos Parlamente. Tačiau kas buvo sunkiau – atsakyti į klausimus, ar išvakarėse pajausti bendražygio dūrį į nugarą? Kalbėjome su būsimu Aplinkos ir vandenynų komisaru Virginijumi Sinkevičiumi. Jį kalbina žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Finansų ministerijai pasiūlius išplėsti nekilnojamo turto apmokestinimą, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad toks siūlymas yra sveikintinas – mokestis padės atvėsinti rinką. Nepaisant to, jis kritikuoja ministeriją, kad ši skuba ir naujus mokesčius nori patvirtinti kartu su biudžeto projektu. „Šito mokesčio (NT mokesčio – BNS) jau seniai reikėjo. Jis, vienas dalykas, aušina pačią rinką, nes lietuvaičiai tikrai įsisiūbavo su nekilnojamuoju turtu, galbūt net per daug.

Keliems šimtams šeimų Lietuvoje buvo sužibusi viltis, kad pagaliau savo vaikus jie namuose galės ugdyti legaliai. Mat grupė Seimo narių šį pavasarį registravo Švietimo įstatymo pataisas, turėjusias užtikrinti galimybę vaikus su mokyklos priežiūra mokyti šeimoje. Deja, viltį prigesino Vyriausybė, nepritarianti šiam įstatymo projektui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad šeima nepajėgi užtikrinti geriausių vaiko interesų.

Jau kelintą savaitę pagrindinė diskusija viešojoje erdvėje – apie mokesčius. Diskusijoje – vien pozityvūs epitetai: „vienodi mokesčiai“, „teisingas kapitalo apmokestinimas“, „atsilaisvinusios lėšos pensijoms kelti“ ir panašiai. Epiteto „didesni“ mokesčiai – iš valdžios lūpų negirdėti.  O norint būti sąžiningiems, būtent jį ir reikėtų vartoti. Bet sąžiningumas – prasta strategija ieškant kelio į rinkėjų širdis.  Valdžios damos ir džentelmenai – ne kvailiai.

Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui paraginus Seimą kitą savaitę balsuoti dėl jo atstatydinimo, valdančiųjų nuomonės išsiskyrė. Saulius Skvernelis Seimo pirmininką palaiko, o Ramūnas Karbauskis įžvelgia klastą – mat būtent kitą savaitę daug valdančiųjų parlamentarų bus komandiruotėse. Kaip šiame konflikte pasielgs valstiečių partneriai socdarbiečiai – TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbamasi su Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu.

Lietuvoje jau 2 dienas vyksta pasiruošimo pratybos, jeigu Astravo atominėje elektrinėje įvyktų branduolinis arba radiologinis incidentas.  Kaip turėtų elgtis Lietuvoje gyvenantys žmonės kilus avarijai, pasakoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento civilinės saugos skyriaus viršininkas Edgaras Geda. Kaip žmonės gali suprasti, kad Astravo atominėje elektrinėje įvyko avarija?  Perspėjimo būdai yra keli.

Jau antradienį prasideda 4 dienas truksiančios pratybos, kuriose bus mokomasi, kaip elgtis nutikus branduoliniam arba radiologiniam incidentui Astravo atominėje elektrinėje. Pratybose dalyvaus Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų ir Varėnos rajonai. Tiesa, Vilnius dalyvauti atsisakė. Plačiau apie pratybas ir tokį sostinės sprendimą kalba vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Internete paskelbta skandalinga informacija, kad Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono kariai su tanku išniekino Kauno žydų kapines ir dar pripaišė svastikų. Tai nedelsiant pasiekė NATO vadovus ir šokiravo pačius Lietuvos žydus.  Nors iš karto paaiškėjo, kad nuotraukos ir informacija suklastota, tai – rimtas išpuolis. Kas ir ko juo siekia „Dienos komentare“ kalbamasi su politologu Vyčiu Jurkoniu.

Vokietijoje pramonės gamyba smunka jau beveik metus ir kol kas nėra daug įtikinamų požymių, kad padėtis per artimiausius mėnesius pasikeis. Ši šalis yra didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, todėl privalome stebėti, kaip keičiasi ir pramonės, ir vidaus rinkos padėtis Vokietijoje. Tačiau Lietuvos verslui labai naudinga dažniau pažvelgti ir į tai, kas vyksta Vidurio Europos, arba vadinamosiose Višegrado šalyse, kurios daug labiau priklausomos nuo Vokietijos ekonominės padėties.

Nors nemaža dalis gyventojų norėtų važinėti netaršiais automobiliais, šiuo metu ekologiški automobiliai sudaro itin mažą visų transporto priemonių dalį Lietuvos keliuose. Tam, kad daugiau žmonių persėstų už tokių automobilių vairo, vien atsakingo požiūrio ir rūpesčio šylančiu klimatu gali nepakakti.

Paviešinus prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio telefoninio pokalbio stenogramą Amerikoje kilo skandalas. Demokratai inicijuoja apkaltą Trumpui, tačiau ar yra jai pagrindo? Apie tai „Dienos komentare“ kalbamasi su Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala. Atrodote labai patenkintas. Gal atsirado naujų duomenų Donaldo Trumpo „impičmentui“ (liet.