Komentarai ir analizė

Dar nuo „žaliųjų“ draudimų periodo akcizams padvigubėjus vynui ir alui, pardavimų kreivės stipriai keičia trajektorijas. Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad sumažėjo dviejų kategorijų pardavimai – alaus ir spirituoto vyno. Per praėjusius 2021 metus daugiausiai augančių pardavimų trejetukas buvo putojantis vynas, kur pardavimai augo 17,3 proc. tarpiniai kokteiliai su spiritiniu likeriu – 13,6 proc. ir stiprieji gėrimai 9,7 proc.

Vyriausybė patvirtino ir teikia Seimui Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą, kuri dar labiau sujaukia visą sveikatos priežiūros sistemą. Siūlomi pakeitimai jau buvo kritikuoti anksčiau – tolinamos paslaugos nuo gyvenamosios vietos, neatsižvelgiama į vyresnių žmonių poreikius. Naikinant mažesnes sveikatos priežiūros įstaigas ir jas centralizuojant atimama žmonių teisę savo gyvenamojoje vietoje gauti medicinos paslaugas.

Dalis išradėjų, globalia prasme, yra tokie pavadinkime „patys sau išradėjai“. Labiau įsigilinus į jų išradimus, galime pastebėti, kad jie patys yra seniai ant jų paslydę ir visi jų išradimai galiausiai yra skirti tik mažam žmonių ratui – galima sakyti patiems sau. Ypatingai daug tokių išradėjų yra psichologijoje. Šioje nišoje apskritai daug išradimų, kurie tik patvirtina, kad žmonės yra skirtingi ir daugiau nieko.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP padidėjo 4,8 proc. Nors šis rezultatas yra teigiamas, tačiau didelės įtakos tokiam BVP rezultatui turėjo bazės efektas ir karantino režimas – 2020 m. pabaigoje Lietuvoje ir už Lietuvos ribų buvo įvestos įvairios karantino priemonės, tuo tarpu praėjusių metų pabaigoje ekonominis gyvenimas buvo gerokai laisvesnis.

Metų pradžia pasaulio akcijų biržose prasidėjo išsipardavimu, kurį išprovokavo aiškūs FED ketinimai sparčiau griežtinti pinigų politiką. JAV akcijų rinkoje prasidėjęs išpardavimas persimetė į Europos rinkas, o kiek pavėluotai – ir į Baltijos šalių biržas. Tiesa, tai nebūtinai žymi pastarųjų kelerių metų akcijų rinkų ralio pabaigą.

Kalbėdami apie finansinį raštingumą, galėtume visiems gerai žinomą patarlę apie mokslo naudą perfrazuoti į „ką išmoksi, kišenėje nešiosi“. Ir nors ekonominė gerovė Lietuvoje auga, gyventojų žinios apie finansus ir jų valdymą galėtų būti žymiai geresnės, ypač moksleivių bei jaunimo. Ši informacija pagelbėtų jauniems žmonėms, kurių didžioji dalis − net du trečdaliai – nurodo, kad dėl pinigų jaudinasi kasdien.

Pastarosiomis dienomis visiems labai rūpi klausimas – ar Vladimiras Putinas vėl puls Ukrainą? Jau beveik metai nuo 2021 m. pavasario, kai prie rytinės ir šiaurinės Ukrainos sienos, taip pat ir Kryme telkiamos didėlės Rusijos karinės pajėgos. Nors daugeliui tautiečių tokia situacija netoli Lietuvos sienų kelia nerimą, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis įsitikinęs, kad karo grėsmė nėra reali. „Nebijokime, Putinas nepuls. Rusijos ekonomika silpna – ji sudaro tik apie 2 proc.

Nežinojimas, apatija, kaltė, cinizmas, arogancija, godumas ir bailumas. Tai, o ne kariai, tankai, kariniai lėktuvai ir raketos, yra galingiausi Kremliaus ginklai kare prieš Vakarus. Pradėkime nuo nežinojimo. Kur vis dėlto yra ta Ukraina? Ši šalis, kad ir kur ji būtų, nelabai emociškai rezonuoja daugumos vakarų europiečių ir amerikiečių galvose. Mokykloje apie ją nesimokėme. Mes ten neatostogaujame. Mes niekada nematome jos produktų savo parduotuvėse.

Mokėti ne nuomos mokestį, o savų namų paskolos įmoką būtų daug maloniau, sutiktų daugelis šiuo metu galvojančių apie nuosavo būsto įsigijimą. Tačiau iki to nuosavo būsto planus puoselėjančių gyventojų laukia kitas procesas – lėšų kaupimas būsto pradiniam įnašui, kuris turi sudaryti ne mažiau 15 proc. būsto vertės. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu būstui besiskolinantys gyventojai pradiniam įnašui vidutiniškai skiria 23 proc. įsigyjamo būsto vertės siekiančią nuosavų lėšų dalį.

Niekad nemaniau, kad frazė „kenčiančiam dangus“‚ bus tokia aktuali dar neišėjus anapilin. Ar pastebėjote, kad dabar net ir apsimetus silpnu, tau bandoma sudaryti rojų? Stipriausiai bliaunantis valdo avis  Šiandien visos mažumos, visi silpnieji yra privilegijuoti. Natūralu: mokesčius turi mokėti stipriausi, o silpniausi gauna išmokas. Juk net ir per pandemiją pagalbos žymiai daugiau gauna tie, kurie yra ne būtinai silpni, bet tie, kurie moka parodyti savo silpnumą.

„Sustabdykite iškastinio kuro naudojimą! Veikite dabar pat!“ Tokie ir panašūs šūkiai mirgėjo aktyvistų plakatuose Škotijos mieste Glazge, kur vyko Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP26. Buvo tikimasi, kad pasaulio šalių lyderiai susitikime įsipareigos dar ambicingiau mažinti šiltnamio dujų emisijas, taip užkirsdami kelią tolesniam globaliniam klimato šilimui.

Metų pradžia nebuvo sėkminga pernai blizgėjusioms egzotiškoms akcijoms ir kriptovaliutoms. Entuziastingai nusiteikę investuotojai gali gundytis „nuolaidomis“ ir, kaip angliškai mėgstama sakyti, „pirkti pakritimą“, tačiau praėjusių metų euforija ir svaigios aukštumos artimiausiu metu gali nebesugrįžti.

Politikos mokslų daktaras, VU TSPMI dėstytojas, populiarių straipsnių ir knygų autorius Mažvydas Jastramskis apie demokratiją ir jos svarbą svarsto ne tik su studentais universiteto auditorijose, bet ir viešai komentuodamas politinius procesus šalies gyvenime, rašoma pranešime spaudai. Knygą apie prezidento instituciją Lietuvoje parašęs politologas sako, kad demokratija kaip valdymo forma yra itin daugialypis procesas, kuriame kiekvienas įžvelgia skirtingas naudas.

Į prestižininį „Fortune Global 500“ reitingą įtrauktos ir neabejotinai sėkmingiausios pasaulyje įmonės kasmet socialinės atsakomybės sričiai skiria apie 20 milijardų JAV dolerių. Šis skaičius nėra mažas, tačiau tai – tik dalis bendro paveikslo apie atsakingo verslo įmonių veiklą visame pasaulyje.  Tikėtina, kad socialinės atsakomybės sritis ateityje pritrauks dar daugiau investicijų. Tokią tendenciją išryškino keleri pastarieji pasaulinės pandemijos metai.

Vladimiras Putinas puls Ukrainą iš Rytų. Arba iš pietų. Arba, atlikęs klaidinamą manevrą, per Padniestrę – iš vakarų. Arba iš Baltarusijos. Jis paskelbs taiką, o tada puls. Arba atvirkščiai. Taigi, karas artėja. O gal ir ne. Ši net ir patyrusių Vakarų analitikų skelbiama painiava atspindi, kokio slaptumo Rusija laikosi priimdama sprendimus. Turimi žvalgybos informacijos trupiniai nesudaro jokio aiškaus vaizdo.

Greičiausiai visi sutinka, kad išsilavinimas būtinas ir tai – itin svarbu brandžiai asmenybei. Kaip žinia, visais laikais, visose aplinkose buvo ir yra tiek daug  žmonių, kurie nesugeba palaikyti bent kiek platesnio pokalbio. Ar pastebėjote, kad išsilavinimas keičia net veido bruožus, todėl mokytis – verta, net ir dėl grožio. Čia pabandysiu pakalbėti apie tai, kaip ir kur šį išsilavinimą įgyti.

Pinigai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Būdami vaikais turėjome taupykles, į kurias dėdavome dienpinigius ir įvairiomis progomis gautus grynuosius pinigus, o įžengę į paauglystę susidūrėme su norų ir galimybių iššūkiais. Tai metas, kai turime sustiprinti pradinius finansinius įgūdžius ir įgyti daugybę naujų. Gera naujiena: tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Po Sausio 13-osios minėjimo, kai prie Seimo susirinko ir protestuojančiųjų būrys, redakcija gavo skaitytojo Ramojaus Girinsko laišką. Žemiau pateikiame jį visą, neredaguotą.

Nepaisant pandemijos ir pasaulį krėtusių aktualijų – nuo klimato krizės iki infliacijos – 2021-ieji buvo sėkmingi metai investuotojams. Po nuosmukio 2020-aisiais pasaulio ekonomika pernai kopė į viršų. Dauguma pagrindinių akcijų indeksų fiksavo kilimus, o rinka sulaukė kaip niekada gausaus pirminių viešų akcijų siūlymų skaičiaus (angl.

Vilniaus regione gruodį trys iš keturių apklaustų gyventojų teigė, kad būsto kainos Lietuvoje šiemet didės. Tai didžiausia taip manančių asmenų dalis per dešimt metų, kai SEB banko užsakymu kas ketvirtį atliekama reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Tvarumo tema praėjusiais metais gaunamu dėmesiu rikiavosi šalia globalios pandemijos ir geopolitinių įtampų. Regis, kad apie klimatą kalbėjo visi – mokslininkai, politikai, verslininkai, visuomenės veikėjai. Tačiau kol valstybių ir įmonių vadovai prie derybų stalų gludino formuluotes ir aptarinėjo vizijas 2050 metams, gamtos stichijos veikė nieko nelaukdamos.

Milijonai metų evoliucijos, tarp kitų paukščių, mūsų faunai padovanojo „nuostabų“ paukštį – GEGUTĘ. Gegutės, dėl savo elgesio ypatumų, gamtoje yra pripažintos parazitiniais paukščiais. Matote, kiaušinius jos deda į kitų paukščių lizdus, ir, iš esmės, neblogai gyvena panaudojant svetimą ir sąžiningą kitų paukščių darbą.

Visuomeninio elektros tiekimo kaina gyventojams nuo šių metų pradžios padidėjo apie 10 proc., o pasirašantiems sutartis su nepriklausomais tiekėjais ir gerokai daugiau. Visgi yra patikrintas ir tūkstančių šalies gyventojų jau išbandytas būdas, kaip sumažinti sąskaitas už elektrą. Tai investicija į nuosavą saulės elektrinę, kurios patrauklumas pastaruoju metu dar labiau išaugo.

Prieš ketverius metus kalbėjau apie tai, kad mūsų valstybei reikia auginti savo Čerčilius. Šis politikas, valstybės vadovas yra chrestomatinis pavyzdys, kiek gali nulemti vienas žmogus, ir kad bet kokiomis istorijos sąlygomis galima pasiekti savo tikslą. Šis lyderis tapatinosi su savo valstybe, gyveno jai ir galvojo ne apie tai, ar bus mylimas tautos ir aplinkos, bet kaip valstybę, kuriai jis tarnavo, padaryti stipria lydere. Esminė jo varomoji jėga buvo pažanga ir lyderystė.

Rusija laimi – iš dalies dėl savo pačios privalumų, bet daugiausiai – dėl mūsų silpnumo. Ant kortos pastatyta ne vien Ukrainos ateitis, bet ir mūsiškė. Štai ko dauguma Vakarų lyderių neįstengia suvokti, didėjant statymams šioje bauginamoje viduržiemio geopolitinio pokerio partijoje. Jeigu gruodžio 17-ąją Rusijos paskelbtas Rusijos reikalavimų sąrašas būtų priimtas, tai sugriautų NATO ir užbaigtų Jungtinių Valstijų kaip Europos saugumo garantės vaidmenį.

Laisvė reiškia, kad būtent mes patys esame savo sprendimų autoriai. Žinoma, mums visuomet įtaką, nesvarbu gerą ar blogą, daro įvairūs žmonės ar aplinkybės, bet visada sprendimą priimame mes. Tik ar tikrai visi nori tos taip vadinamos laisvės? Ar visi mes vienodai suprantame tą laimę ir ar mes siekiame vienodos gyvenimo kokybės? Laisvė – tai galimybė nevaržomai elgtis bei veikti, savo nuožiūra priimti sprendimus, bet tuo pačiu tai ir didžiulė atsakomybė, kurios toli gražu nori ne visi.

Nuo neatmenamų laikų žmonės norėjo pamatyti ateitį, žinoti, kam ruoštis, ko tikėtis ir nuo ko saugotis. Jie stebėjo debesis ir žvaigždes, sekė gyvūnų elgseną, tyrė kavos tirščius, bandydami atrasti bet kokius dėsningumus ir taip sumažinti juos slegiančią nežinomybę. Net ir dabar, 21 amžiuje, „Google“ duomenys rodo, kad kiekvienų metų pabaigoje kelis kartus šokteli horoskopų paieškos užklausų skaičius.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis pateikė savo įžvalgas apie ateinančių metų pasaulines politines ir ekonomines tendencijas. „Baigėsi 2021-ieji metai ir visada smalsu, visada įdomu pažvelgti į tai, o kas gi mūsų laukia kitais, 2022-ais metais. Kurios politikos tendencijos keisis, kurios tendencijos išliks ir kur iš viso eina pasaulis XXI amžiaus trečiojo dešimtmečio metais?“, – intrigavo A. Valionis.

2021 metai baigiasi ir galima pateikti daug apibendrinimų. Vienas jų – tai alkoholio vartojimo pokyčiai Lietuvoje. Galima konstatuoti, kad toliau stiprėja lietuvio taurelė ir akcizų politika toliau tai skatina. Pagal 11 šių metų mėnesių Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, ženkliai augo vyno ir stipraus alkoholio pardavimai, o alaus kiekiai traukėsi. Surenkami mokesčiai iš šių kategorijų judėjo atitinkamai.

Pastarosiomis dienomis Rusijos užsienio reikalų ministerija įteikė sutarčių projektus NATO ir JAV apie saugumo garantijų suteikimą Rusijai. Ten, remiantis pagrindiniais tarptautinės teisės dokumentais, kuriuos visus Rusija pažeidė aneksuodama Ukrainos Krymo pusiasalį, ji reikalauja atsisakyti NATO plėtros, nepriimti į ją buvusių SSRS respublikų, ypaš Ukrainos, ir nedislokuoti jose jokių pajėgų.

Nepatikėsite, o ir nereikia, kad patikėtumėte, bet manęs realiai keli žmonės prašė parašyti šia tema. Tiesą sakant, ir pats mėgstu rašyti aštriomis temom, tad dabar, rašydamas apie veganus, manau – bus aštru. Tie, kurie norėjo mane apmėtyti pomidorais, atsiminkite, kad aš pats, metus laiko savotiškai eksperimentavau ir buvau laikinasis vegetaras. Nevalgiau mėsos ir tame laikotarpyje atradau tik vieną gėrį – lazaniją su špinatais. Ji tokia nuostabi, kad dar dabar prašau žmonos ją pagaminti.

2021 metus Lietuva pasitiko šalyje esant griežtam karantinui ir daugeliui veiklos ribojimų siekiant kovoti su pandemija. Buvo prognozuojama, kad pandemijos įtaka ekonomikai jau bus mažesnė negu pirmo karantino metu, o optimizmo teikė pradėtas skiepijimas nuo koronaviruso. Tačiau šių metų ūkio augimo rezultatas smarkiai viršijo prognozes – šalies BVP, tikėtina, paaugo 4,9 proc.

Nuovargis dėl užsitęsusios pandemijos, naujų viruso atmainų ir judėjimo ribojimų, lyg iš giedro dangaus atsiradusi migrantų krizė pasienyje, o galiausiai ir seniai regėtas aukštumas pasiekusi infliacija – šie metai tikrai nesuteikė galimybių atsipalaiduoti. Visgi nepaisant sunkumų, Lietuvos ekonomika augo pavydėtinu tempu, o vartojimo lygis, eksporto apimtys, atlyginimai ir gyventojų sukauptos santaupos mušė naujus rekordus.

Infliacija ir geri darbo rinkos duomenys galiausiai privertė FED greičiau imti riboti ekonomikos skatinimą. Investuotojai tokį JAV centrinio banko žingsnį įvertino palankiai. Tuo metu Europoje apie pinigų politikos pokyčius kol kas nekalbama. Nepaisant labiau užkrečiamos viruso atmainos omikron, nepamatuota skatinimo politika ir jos nulemta didelė infliacija jau imamos vertinti kaip didesnės grėsmės ekonomikai ir finansų rinkoms.

Ar jums teko pajusti tą neapibrėžtumo jausmą, kai sena jau netinka, netaikoma, o naujo dar nėra arba naudotis juo nemoki? Viskas. Senelio patarimai jau neveikia? Darbas žmogų nustojo puošti? Mes turime tokią naują situaciją, kai didžiausias darbdavys yra pati valstybė. Mokėdama pinigus už nedarbą, išmokomis, pašalpomis, dotacijomis.

Ženklai pievelėje priešais Lietuvos parlamentą, perspėjantys apie minų laukus, nors jokių minų ten nebuvo. Įsitempę jaunuoliai, ginkluoti medžiokliniais šautuvais, turintys nedaug šovinių, bet pasiruošę mirti gindami savo šalies trapią laisvę. Vos už kelių kilometrų prie kareivinių riaumojo sovietų tankai. Mūsų baimė buvo persipynusi su nuožmiu ryžtu. Viską prisimenu, tarsi tai būtų nutikę tik vakar. Praėjus trisdešimčiai metų Lietuva ir vėl atsidūrė geopolitinės audros centre.

Daugelio žemės ūkio kultūrų kainos pasaulyje šių metų paskutinį ketvirtį pasiekė daug metų nematytą lygį ir dėl to maisto prekių infliacija mažmeninėje rinkoje dar kurį laiką neišvengiamai tęsis. Mažesnių kainų bent jau pasaulinėse rinkose galima sulaukti pavasarį, kai bus daugiau aiškumo dėl būsimo produkcijos derliaus ir gamybos Šiaurės pusrutulyje.

Praėjus 26 metams po to, kai buvo pasirašytas Daytono taikos susitarimas, iki šiol užtikrinęs taiką Bosnijoje ir Hercegovinoje, ši šalis pergyvena naują politinę krizę. Serbiškosios Bosnijos ir Hercegovinos dalies Serbų Respublikos parlamentas priėmė deklaraciją, kuri praktiškai pradeda pasitraukimą. Bosnijos serbų prezidentas Miloradas Dodikas ketina kurti savo kariuomenę, mokesčių ir teismų sistemą ir savo saugumo instituciją.

Pradėta ugdymo turinio reforma siekia visai visuomenei svarbaus tikslo – kad mokiniai įgytų XXI amžiui reikalingų kompetencijų, išnaudotų savo mokymosi potencialą ir jį nuolat augintų. Dėl to atnaujinamos ugdymo programos, peržiūrima ir pasiekimų vertinimo sistema – svarbi ugdymo proceso dalis. Visi sutinkame, kad mokinių pasiekimų vertinimas turėtų atlikti ne tik tradicinę funkciją, kai įvertinamos mokinių žinios ir gebėjimai už tam tikrą laikotarpį, bet ir padėtų siekti aukštesnių rezultatų.

Kremlius paskelbė savo reikalavimus. Jis nori oficialaus, teisiškai įpareigojančio NATO plėtros sustabdymo, ribojimų dėl karinių pratybų, susitarimų dėl ginklų kontrolės. „Pradėkime kalbėtis apie šiuos dalykus arba užpulsime Ukrainą“, – leidžia numanyti šis grasinimas. Jis paremtas Vladimiro Putino neslepiamomis neosovietinėmis ambicijomis – tai pražūtis šalims, gavusioms nepriklausomybę, kai sugriuvo ši blogio imperija.

Visų mūsų gyvenimas prasideda standartizuotai. Rašau mūsų visų, neatsižvelgiant į išimtis, kurios visada yra. Gimdymo namai, laikas su mama, laikas darželyje, laikas mokykloje, keli ar keliolika būrelių, vakarai ir savaitgaliai su tėvais, su seneliais ir, žinoma, nepamirškime laiko su draugais, kaimynais.  Tuomet nepastebimai priartėja egzaminai, o tada – laisvė – tu susiformavęs.

Šį rudenį Lietuva su Latvija ir Estija pradėjo plėtoti išsyk kelias su kapitalo rinkos plėtra susijusias iniciatyvas. Tai Baltijos kapitalo rinkų plėtros akseleravimo fondas, vieninga padengtų obligacijų reguliavimo sistema Baltijos šalyse ir trijų Baltijos valstybių, kaip vieno regiono, reitingavimas tarptautiniuose indeksuose.

Žemyninė Kinija yra supervalstybė karybos ir ekonomikos atžvilgiu. Tačiau jos lyderiai dabar sužino, kad kai kuriose varžybose svarbiau kiti dalykai. Kaip bausmę už Taivaniečių biuro atidarymą Vilniuje žemyninę Kiniją valdantis režimas įvedė didžiausiai iš Baltijos šalių nepaprastas sankcijas – uždraudė ją įvardyti kaip „kilmės šalį. Tai reiškia, kad į Kiniją negali būti importuojamos jokios lietuviškos prekės. Be to, ji mėgina blokuoti visą eksportą į Lietuvą.

Jau antra diena kalbame apie žlungančią sankcijų politiką Baltarusijos režimo atžvilgiu. Gruodžio 8 d. ryte pradėjo veikti draudimas gabenti ,,Belaruskalij“ trąšas. Tačiau jos vežamos šiandien ir bus vežamos dar ir sausio mėnesį. Taip žlunga „vertybinė“ Lietuvos užsienio politika. Taip griaunama tarptautinė Lietuvos reputacija ES ir JAV partnerių akyse. Kaip mes jautumėmės, jei JAV savo įsipareigojimus Lietuvai pradėtų vykdyti po mėnesio ar kelių nuo sutartos datos.

Skaitant Žvalgybos kontrolierių įstatymo projektą, kuris šiuo metu yra priėmimo stadijoje Seime, neapleidžia jausmas, kad valdantieji pamažu okupuoja visas likusias bent kažkiek nepriklausomumą rodančias institucijas. Prieš gerą mėnesį, nepaisydami Prezidento veto, įsteigė iš esmės lygiagretų diplomatų, pavadintų „Seimo atstovais“, tinklą, kur pasiskirs savus ir savo sprendimu. Prezidentui, kuris atsakingas už užsienio politiką, nedalyvaujant.

Realiame gyvenime sunkiai sutariu su tais, kurie nori visko paviršutiniškai ir kuriems viską aiškinti reikia papunkčiui. Neturiu laiko ir tiems, kur visko nori  primityviai. Todėl nemėgstu rašyti bendrinių instrukcijų, kurios tinka visiems. Šiame tekste nerasite instrukcijos, kaip būtent jūsų gyvenime turėtų būti. Savo šaltinius, per daug metų, radau pats ir daugelis jų buvo parašyti būtent senąja išminties kalba – tarp eilučių ir alegorijomis.

Ekonomistų tyrimai pasaulyje rodo, kad gyventojai dažniausiai yra linkę pervertinti dabartinę infliaciją ir prognozuoti pernelyg didelį kainų augimą, negu jis yra iš tiesų. Panašią tendenciją galime įžvelgti ir Lietuvoje, įvertinę spalio pabaigoje SEB banko užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktą gyventojų apklausą, kuri rodo, kad daugelis apklaustųjų galvoja, kad per ateinančius dvylika mėnesių kainos mūsų šalyje dar padidės dviženkliu dydžiu.

Pirmąją lapkričio pusę investuotojų demonstruotas optimizmas baigiantis mėnesiui išsikvėpė. Nerimą skatino brangūs energijos ištekliai ir toliau didėjanti infliacija, o lemiamą smūgį sudavė naujienos apie naują viruso atmainą omikron. Tuo metu FED vadovo pastaba dėl galimai spartesnio skatinamosios pinigų politikos atitraukimo dar labiau pablogino nuotaikas. Tiesa, apie 20 tūkst. investuotojų Baltijos šalių rinkose galėjo pasidžiaugti sėkmingu „Hepsor“ pirminiu viešu akcijų platinimu.

„Mes ir jie“. „Elitas ir kolūkiečiai“. „Patriotai ir runkeliai“. Šį sąrašėlį būtų galima tęsti ir tęsti. Tačiau esmė ne pavadinimuose. Pabandysiu apibūdinti fenomeną, kuris neturėtų daryti garbės jokiai demokratiškai valstybei. Tas fenomenas galėtų būti pavadintas teisumo monopoliu.