Sodas ir daržas

Agurkai – vienos populiariausių daržovių, augančių daugybės lietuvių daržuose ir šiltnamiuose, tačiau norint sulaukti gero derliaus, juos reikia tręšti. Nenorintiems naudoti prekybos centruose randamų trąšų, daržininkė Birutė išdavė geriausias natūralias agurkų trąšas. Pasak pašnekovės, agurkus tręšti būtina, kad ne tik užaugintumėte stiprų augalą ir sulauktumėte derliaus – netręšiamas augalas greičiau nustoja duoti derlių, tampa jautresnis stresui ir ligoms.

Skruzdėlės gali greitai tapti bet kurios lauko erdvės prakeiksmu. Štai keletas būdų kaip atsikratyti šių nepageidaujamų vabzdžių. Stevenas Walley, „London Stone“ kiemo aikštelių ir grindinio ekspertas, pateikė keletą gudrių patarimų tiems, kurie kovoja su šiais vabalais, rašo mirror.co.uk. Jis įspėja: „Skruzdėlės ne tik trukdo, bet ir gali sukelti problemų, jei iš po terasos plokščių ar asfaltuoto privažiavimo kelio iškasa pakankamai smėlio.

Obuoliai – ne tik skanūs, bet sveikatai naudingi vaisiai, turintys gilias tradicijas Lietuvos sodininkystėje. Anksčiau prie kiekvienos sodybos augo obelų sodai. Keičiantis klimatui ir žmonių skoniui, obelų vietas užima labiau egzotiniai vaisiai, tokie kaip persikai ar abrikosai. Vis dėlto obelų veislių tiek daug, kad tikrai galima rasti savo mėgstamiausią.

Vienas svarbiausių dalykų, auginant daržoves šiltnamyje yra jų laistymas, o tiems, kurie daržovių turi daug – didžiulis pagalbininkas yra laistymo sistema. TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ UAB „Maidina“ direktorius Andrej Klunduk papasakojo, kaip įsirengti tinkamą šiltnamio laistymo įrangą. Laidos dalyviai svečiavosi Irmos ir Egidijaus Kučinskų, uogų ir daržovių auginimo bei perdirbimo ūkyje, įsikūrusiame Utenos rajone bei aprodė jų laistymo sistemą.

Netrukus pražys rožės, o kad jų žiedai džiugintų ilgiau, ekspertas rekomenduoja naudoti paprasto vaisiaus žieveles. Rožės yra klasikinės gėlės, kurios puikiai tinka beveik kiekvienam sodui ir, priklausomai nuo veislės, gali būti auginamos apželdintuose sklypuose arba vazonuose. Jų būna nuostabių veislių bei spalvų ir jos gana atsparios, jei tinkamai prižiūrimos. Kai rožės žydi, jas reikia tręšti, taip pat genėti ir reguliariai šalinti lapus, rašo express.co.uk.

Braškes gali sunaikinti amarai ir žaliasparniai, tačiau jas išgelbėti gali pigus ir paprastas namų apyvokos produktas. Amarai ir žaliasparniai kenkia braškėms ir kitiems sodo augalams, jie kasmet išgraužia milijonus brangių vaisių ir su jais tikrai labai sunku kovoti. Gera matyti, kaip klesti braškės, bet jei ant jų aptiksite šimtus mažyčių baltasparnių ar žaliasparnių amarų, tai reiškia, kad uogų derliumi gali netekti džiaugtis, rašo express.co.uk.

Jei manėte, kad neturite vietos nuostabiai šluotelinei hortenzijai, teks pagalvoti dar kartą. Bobo hortenzija yra viena tų, kuriai tikrai rasite vietos savo gėlyne. Šio prekinio ženklo hortenziją lengva įsimylėti, nes ji apsipila nuostabiomis žiedų kekėmis, o kompaktiška forma telpa itin nedidelėje erdvėje. Be to, Bobo hortenzija dar ir priežiūros nereikalauja – ją nepaprastai lengva auginti.

Melsvės – vienos iš populiariausių ir dažniausiai auginamų augalų šešėliuotuose soduose visame pasaulyje. Be to, tai puikus pasirinkimas pradedančiam sodininkui, nes nepavykti auginti melsvių tiesiog neįmanoma. Jos puošnios, lengvai prižiūrimos, gražiai derinamos su kitais gėlyno augalais. Vienoje vietoje gali augti net 30 metų.

Kėdainių rajono Kunionių kaime savo braškių ūkyje besidarbuojantys Sigita ir Nerijus Žilinskai skina pirmąsias uogas. Uogų jau užtenka ne tik sau pavalgyti, bet ir pardavimui. Tiesa, kol kas braškių paragauti tenka tik ištikimiausiems klientams, o didesnius kiekius ūkininkai planuoja skinti artimiausiomis dienomis. Žilinskai šiltnamiuose uogas augina beveik dvi dešimtis metų.

Gegužė – tikras pavasario mėnuo. Sodininkams ir daržininkams jau pats darbymetis. Žemė ir oras pakankamai įšilę ir dauguma augalų gali būti sėjami ar sodinami tiesiai į dirvą. Taip pat netrūksta ir kitų darbų: laikas tręšti, genėti, ravėti piktžoles, persodinti kambarinius augalus ir t.t. Tad peržvelkime, ką mums pataria gegužės mėnesio sėjos ir sodinimo kalendorius. Gegužės mėnuo dažniausiai jau tinkamas visoms daržovėms sėti bei sodinti.

Įpusėjus pavasariui, vis daugiau lietuvių užsiima sodo, daržo darbais. Visgi šie darbai yra ne tik naudingi, bet ir gali sukelti rimtų sveikatos pasekmių.  TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas ir į svečius pakvieta medicinos daktarė Eglė Marciuškienė pasakoja apie sodo, daržo darbų naudą bei įspėja apie tvyrančius pavojus.

Spanguolė (lot. Oxycoccus) priklauso erikinių (lot. Ericaceae) augalų šeimai. Yra kilusi iš Šiaurės Amerikos. Natūraliai auga užpelkėjusiose, durpingose vietovėse, atviruose pelkynuose. Savaime gamtoje auga paprastoji spanguolė (lot. Vaccinium oxycoccus) ir smulkiauogė spanguolė (lot. Vaccinium microcarpon), kuri laikoma paprastosios spanguolės porūšiu. Spanguolės yra daugiamečiai, visžaliai, žemaūgiai augalai.

Kas gi nežino šilauogių? Ji tapo viena populiariausių uogų po braškių. Šilauogės – tai lapuočių krūmai (Vaccinium uliginosum), viržinių šeimos (Vaccinium) genties augalai. Natūraliai gamtoje šilauogė aptinkama šalto ir vidutinio klimato zonose visame šiaurės pusrutulyje. Šiaurės Amerikoje ji paplitusi nuo Kalifornijos iki Aliaskos, o Europoje ir Azijoje – nuo Mongolijos ir Viduržemio jūros iki pat Islandijos.

Orchidėjos – vienos elegantiškiausių kambarinių gėlių, kurioms atsispirti negali joks namiškis. Tačiau nutinka, kad dėl nenumatytų aplinkybių orchidėja ima „bloguoti“. Baigiasi juokai, kai orchidėja suserga, bet jei orchidėjų ligos bus pastebėtos anksti, yra didelė tikimybė, kad augalą pavyks išgelbėti! Sužinokime, kaip ir kodėl orchidėjos suserga, kokios orchidėjų ligos pasitaiko ir kaip jas gydyti.

Dažnas ūkininkas mėgsta pas save pasisodinti gardžių uogų – braškių. Tačiau norint, kad jų derlius būtų gausus, svarbu žinoti taisykles, kaip jas auginti, ir klaidas, kurių galima išvengti. Apie tai laidoje „Svajonių ūkis“ papasakojo ūkininkas Tautvydas Kvieska. Ūkininkas pasidalijo savo braškių auginimo patarimais.  Geriausios braškių veislės Ūkininkas Tautvydas tikino, kad savo darže augina šešių veislių braškes. Kiekviena iš jų turi savų privalumų, kuriuos vertina pirkėjai.

Pomidorai yra viena iš mėgstamiausių lietuvių daržovių, kurie sezono metu atsiranda ant pietų stalo. Beveik kiekvieno sodininko šiltnamyje galima rasti šių daržovių, tačiau kaip tinkamai juos užauginti ir prižiūrėti, kad vasarą galėtume mėgautis sultingu ir skaniu derliumi? TV3 laidoje „Svajonių sodai“ ūkininkė, pomidorų priežiūros ekspertė Jonata Pauraitė papasakojo, kokių klaidų nedaryti, auginant pomidorus šiltnamyje.

Prasidėjęs sodininkystės ir daržininkystės sezonas – vienas malonumas mėgstantiems sukišti rankas į žemę, tačiau neretai šį malonumą apkartina nekviesti svečiai – kurkliai. Kurkliai yra vieni nemėgstamiausių kenkėjų sode, nes dėl jų veiklos kenčia augalų šaknys. Jauniems augalams tai gali pakenkti negrįžtamai, todėl vos pamatę juos savo sode, daugelis griebiasi visų įmanomų priemonių, kad tik jų atsikratytų.

Kam gyslotis, o kam trauklapis – kalbėsime apie vieną ir tą patį augalą. Tikriausiai nusibrozdinus kelį atlėkdavo močiutė su gysločio lapu ir uždėdavo ant žaizdos – klasikinis vaizdelis. Bet gysločio naudos nereikia apriboti tik kraujavimo stabdymu – tai nuostabi priemonė sveikatai gerinti, jeigu naudosite jo lapus ar sėklas arbatai bei maistui.

Dabar pats tinkamiausias laikas naikinti Sosnovskio barščius. Šį vieną pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikatai invazinį augalą rekomenduojama iškasti, kol jis yra mažas ir neaukštas taip apsaugant biologinės įvairovės požiūriu jautrias teritorijas ir sustabdant jo plitimą. Gyventojai, prie kurių namų, sodo, sodybos ar kitoje žemės valdoje veši Sosnovskio barščiai, gegužės mėnesį dar gali suskubti juos sunaikinti iškasant ar purškiant herbicidais.

Ryškiais įvairių spalvų žiedais balkonuose ar terasose pleškančios gėlės – vienas pigiausių ir maloniausių būdų pasirūpinti namų grožiu. Jos ne tik suteikia atgaivą akims, bet tampa ir maloniu hobiu, į kurį visai nesunku įtraukti ir vaikus. Pasak Gintarės Kitovės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šiemet tendencija akivaizdi – namuose pirkėjai nori kuo daugiau augalų. O tarp dažniausių pasirinkimų puošiant balkonus – ir pelargonijos, petunijos bei nemezijos.

Sodininkystės entuziastė pasidalijo sąrašu augalų, kurių nemėgsta šliužai ir jų nė neliečia – sodas atrodys gražiai, bus pilnas spalvų, ir jame nebus nė vieno šliužo. Šliužai liūdnai pagarsėję tuo, kad graužia lapus ir krūmus, tačiau jie taip pat turi vaidmenį gamtos ekosistemoje, todėl prevencija yra geresnė strategija nei naikinimas, rašo express.co.uk.

Tereikės vieno ingrediento iš virtuvės, ir daigai augs kur kas greičiau. Be to, jie bus vešlūs, sveiki ir stiprūs. Šios trąšos puikiai tinka paprikų, pomidorų, agurkų bei kitų augalų daigams. Tai pagerins jaunų augalų augimą ir vystymąsi, lapai bus sodriai žalios spalvos. Šios trąšos taip pat padės vystytis šaknų sistemai. Šios natūralios trąšos padidins augalų imunitetą ir atsparumą ligoms. Trąšos aprūpins augalus azotu, fosforu, kaliu ir kitais mikroelementais.

„Įspūdingas egzempliorius, kol traukiau savo filmavimo priemonę, sušnypštė ir pasišalino. Svarbu, kad nuo kelio dingo. Nes vietiniai kažkodėl jas specialiai suvėžinti stengiasi“, – socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Lietuvos herpetologų draugijos“ grupėje rašė Darius. Balandžio 30 dieną, kaunietis Darius užfiksavo nuodingąją Lietuvos miškų gyventoją – paprastąją angį.

Šiandien, gegužės 8 dieną, minimos Cibulinės. Tai puikus metas susisėti svogūnus, nes remdamiesi gamtos kalendoriumi senoliai anksčiau šią dieną juos sodindavo ir tikėdavosi gero derliaus. Cibulinės taip pat turėdavo ypatingą paros metą, kada svogūnus reikėdavo sodinti. Laikėsi gamtos kalendoriaus Šią dieną senoliai laikė tinkamiausia diena sodinti svogūnus ir sėti žirnius.

Neseniai moteris savo augalų lapuose pastebėjo milžiniškas skyles. Ji pasinaudojo paprastu triuku, kuris patvirtino, kad kaltininkai – šliužai. Turbūt nėra nieko blogiau, nei ryte rasti daržo augalus skylėtais lapais. Kenkėjų sode neišvengsime, tačiau yra būdų, padedančių sumažinti jų daromą žalą. Amarus galite atbaidyti skystu muilu arba pesticidais, o graužikus – apipurškiant augalus pipirų bei aliejaus mišiniu. Paprastas triukas padės atsikratyti ir šliužų, rašo express.co.uk.

Daug gamtos mylėtojų mėgsta savo sodo sklypuose auginti didelius, žydinčius medžius. Vienas iš tokių – akacija arba vikmedis. Jos žiedų kvapas sklinda iš gana toli ir sustiprėja naktį, viliodamas vabzdžius. Manoma, kad akacijos pavadinimo kilmė yra dvejopa. Graikiškai šio medžio pavadinimas reiškia „aštrus“, o  egiptietiškai – „dygliuotas“. Dauguma akacijų rūšių auga Australijoje, Afrikoje arba Azijoje.

Kartais besirūpindami savo gėlyno augalais galime pastebėti nedidelius sveikatos sutrikimus: išbertos arba niežtinčios rankos, ašarojančios akys, o gal ir blogiau. Tai greičiausiai gali būti mūsų prižiūrimų augalų kaltė. Kai kurios gėlės, krūmai yra nuodingi augalai, savo organuose prikaupę pačių įvairiausių nuodų, o mes net nesusimąstome. Nuodu vadinama kiekviena medžiaga, nuo kurios mažos dozės organizmas sutrinka ar net žūva.

Alyvos (Syringa) – lapuočių krūmai, kurie žydi rausvais, baltais arba violetiniais žiedais. Vienas iš neabejotinų ženklų, kad pavasaris jau atėjo, yra prasidėjęs nuostabus ir kvapnus alyvų žydėjimas. Šių augalų žiedų kekės  yra su keturlapiais žiedeliais ir žydi balandžio arba gegužės mėnesį.  Alyvos gali užaugti 2-4 m aukščio, priklausomai nuo rūšies.  Alyvos yra plačiai paplitęs augalas visoje Lietuvoje, kurias galima pamatyti tiek miškuose, tiek miestų parkuose ar gatvėse.

Ar jūs auginate bijūnus? Jei taip, šis receptas jums labai pravers, nes pagal jį galite užsiauginti nuostabiai vešlius krūmus su didžiuliais žiedais! Pabandykite, šis tręšimo metodas yra kaip tik tai, ko reikia! Ne visos gėlės gali prilygti bijūnų grožiui. Sodrūs rausvi rutuliai, augantys iš žalių krūmų, puošia ir vasarnamį, ir gėlyną prie miesto daugiaaukščio. Kad bijūnai žydėtų gausiai ir gražiai, juos būtina tręšti! Nutirpus sniegui jau galima pamatyti pirmuosius mažus ūglius.

Pavasaris – metas, kuomet atbunda gamta ir pražysta gražiausi sodo augalai. Vienas iš jų yra rododendras, kuris gali ne tik dideliais žiedais džiuginti jus vasarą, bet ir žaliais lapais priminti gamtos grožį žiemos metu. Apie tai, ką daryti norint, jog rododendrai krautų didelius žiedus, papasakojo „Juragių medelyno“ ūkininkas Donatas Venckevičius. Ūkininkas papasakojo, kaip jis pats rūpinasi savo rododendrais medelyne ir ką pataria daryti kitiems sodininkams.

Nasturtės jau seniai nebėra tik močiučių darželio gėlės. Kaip ir daugelis dekoratyvinių augalų jos vėl atgimsta mūsų gėlynuose. Kitaip ir būti negali, nes nasturtės vienos lengviausiai ir greičiausiai auginamų gėlių. Be to, kokia žiedų spalvų įvairovė: oranžinė, geltona, raudona, kreminė, rausva, tamsiai raudona arba šių spalvų mišinys.

Kiekvienas sodininkas kasmet laukia pražystančių magnolijų. Išskirtiniu grožiu pasižymintis augalas džiugina dideliais, žadą atimančiais pumpurais. Pamačius juos kaskart norisi atsisukti ir pasigėrėti dar kartą.  Dėl to apie šio augalo priežiūrą ir jos ypatumus papasakojo „Juragių medelyno“ ūkininkas Donatas Venckevičius. Jis teigė, kad jų medelyne šių augalų auga daugiau nei penkiasdešimt.

Prieš kelis metus Tautvydas susidūrė su rimtomis problemomis braškyne. Šiandien jis sėkmingai ūkininkauja ir parduoda beveik viską, ką užaugina. Sėkmės paslaptį jis atskleidė TV3 laidoje „Svajonių ūkis“.  Braškes puolė ligos Širvintų rajone ūkininkaujantis Tautvydas ir Vaida Kvieskai prieš kelis metus kvietė laidos „Svajonių ūkis“ komandą į pagalbą. Vyras paaiškino, kokias klaidas padarė puoselėdamas braškių ūkį. „Patirties trūkumas ir greitas sodyno įkūrimas.

Aviečių sodinimas gali tapti tikra meditacija, dovanojanti vienybės su gamta jausmą, jei tik žinosite praktinius patarimus, kada ir kaip jas sodinti. Šios skanios ir maistingos uogos yra vertinamos ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl sveikatai teikiamos naudos. Avietės yra puikus antioksidantų, vitaminų, ypač C vitamino, ir skaidulų šaltinis.

Jukos neįprastos kardo formos lapai puošia sodą, o kai ji pražysta – nei vienas augalų mylėtojas nelieka jai abejingas. Ant aukštų, tvirtų jukos stiebų balti, varpelio formos žiedai sudaro puošnias, iš tolo pastebimas kekes, kurios išlieka dekoratyvios net kelias savaites liepos – rugpjūčio mėnesiais. Užsimanėte šios egzotikos pas save kieme? Pasidomėkime kaip atrodo lauko jukos sodinimas ir priežiūra.

Alūnė – tarsi išsipildžiusi sodininko svajonė: itin dekoratyvūs ir spalvingi jos lapai padeda sukurti nuostabias mozaikas ant žalio žemės kilimo. O į dangų kylančios žiedų „šluotelės“ leidžia sukurti tūkstančius derinių su kitais augalais. Tai gėlės „be kaprizų”, lengvai prižiūrimos, todėl bet kurią gėlyno dalį gali paversti į kvapą gniaužiančią spalvų oazę.

Pomidorai šiandien – viena populiariausių daržovių, be kurios sunkiai beįsivaizduojame mūsų dienų pietų stalą. Pomidorai reikalauja tinkamos priežiūros – apsaugos nuo šalnų, reguliaraus laistymo, tręšimo. Tačiau įdėtos pastangos atsiperka, kai mėgaujamės sultingais, saldžiais, saulės sušildytais pomidorų vaisiais, šviežiai išaugintais savo darže. Pomidorų sėja ir daiginimas Pomidorai Lietuvoje auginami lauke arba šiltnamiuose.

Pomidorai – viena iš labiausiai mėgstamų daržovių tiek virtuvėje, tiek sode. Jų sultingumas, subtilus skonis ir rūšių įvairovė daugelį sodininkų verčia pasinerti į pomidorų auginimo pasaulį. Ūkininkė, pomidorų priežiūros ekspertė Jonata Pauraitė sako, kad sėkmingas pomidorų augintojas turi žinoti įprastas sodinimo taisykles. Jos teigimu, pomidorų auginimas yra menas, kuris reikalauja kantrybės, žinių ir rūpestingumo.

Prasidėjus pavasariniam darbymečiui, dažnai atsiranda noras pokyčiams sode. Vieni sodininkai keičia augalus vietomis, kiti – mugėse ieško, ką gi naujo būtų galima pasisodinti ir auginti. Tačiau svarbu ne tik, ką auginti, bet ir kokie augalai geriausiai auga vieni šalia kitų ar net kenkia vieni kitiems. Šiame straipsnyje gvildename klausimą, ką sodinti šalia šilauogių, kad šios derėtų ir duotų gausų derlių. Tinkamai pasirinkus kaimyninius augalus, jūsų šilauogės, tikėtina, duos gausesnį derlių.

Gegužė – tikras pavasario mėnuo, kai sodai žydi ir žaliuoja, o visi sodininkai skuba atlikti darbus, padedančius sulaukti gausaus derliaus: naikina piktžoles, purena dirvą, laisto daržus. Šis mėnuo – daugumos daržovių sėjos ir sodinimo metas. Lauke jau galima sėti daržines ir raudonžiedes pupeles, morkas, žiedinius ir gūžinius kopūstus, burokėlius, vienmečius prieskoninius augalus. Pražydus alyvoms, sėjami moliūgai, aguročiai, cukinijos, agurkai.

Amarai, voratinklinės erkės ir kiti kenkėjai gali stipriai pakenkti mūsų mylimoms gėlėms, vaisiams ir daržovėms. Šie gyviai sodą puola būriais, ir, tiesiogine to žodžio prasme, išsiurbia iš jų gyvybę bei dažnai sukelia ligas. Daugelis cheminių pesticidų, pavyzdžiui, tie, kurių sudėtyje yra glifosato, gali būti nesaugūs tiek mums patiems, tiek aplinkai. Dėl jų vaisiai ir daržovės gali tapti nebesaugūs vartoti.

Kiekvienas besirūpinantis savo sodu pavasario metu laukia žiedais apsipilsiančių augalų grožio. O vienas populiariausių augalų – hortenzijos. Dėl to apie šį augalą, jo priežiūrą auksiniais patarimais pasidalijo Kauno rajone esančio „Juragių medelyno“ ūkininkas Donatas Venckevičius. Ekspertas išdavė, kokios yra šio augalo priežiūros subtilybės ir kokius darbus atlikę galėsite tikėtis didžiausių žiedų.

Stuartas Grindle'as iš Donkasterio 2017 m. laimėjo geriausios Didžiosios Britanijos vejos konkursą. 81-erių metų vyras pasidalijo paprastu patarimu, kaip atsikratyti samanų, jei norite tobulos vejos. Buvęs konkurso „Geriausia Didžiosios Britanijos veja“ nugalėtojas atskleidė keletą naudingų patarimų, kaip prižiūrėti veją, kas, kaip jis pripažįsta, yra gana sudėtinga.

Palyginti su daugeliu kitų daržovių, pomidorams reikia daug maisto medžiagų, kad būtų užtikrintas sveikas augimas ir gausus derlius. Jie yra tokie alkani, kad maistingųjų medžiagų turtingo dirvožemio paprastai nepakanka, todėl reikalingas reguliarus tręšimas. Jei augalai bus nepakankamai maitinami, jie pradės rodyti kaprizus – keičiantys spalvą lapai, maži, neskanūs vaisiai ir kiti požymiai.

Kurkliai yra vabzdžiai, kurie gali užaugti iki 6 cm ilgio. Iš pažiūros jie panašūs į vandenyje gyvenančius vėžius, dėl savo šarvuoto kūno ir priekinių kojų, kurios primena žnyples, tačiau yra skirtos rausti urvus po žeme. Būtent su šiomis žnyplėmis jie žaloja požemines augalų dalis, kenkia daržovėms, šakniavaisiams ir yra didžiulis sodininkų priešas. Gegužės mėnesį, kai žemė jau įšyla, šie vabzdžiai pradeda savo poravimosi sezoną, kuris trunka iki pat birželio galo.