Tačiau kaip žinoti, kad pateikta informacija yra teisinga? Inga Žuolytė, mitybos specialistė, aktyvi jauna mama pataria pasikliauti srities profesionalais ir dalinasi patarimais, kaip maitintis žindančiai mamai.
Mityba pagal vaiko savijautą
„Naujausi tyrimai atskleidžia, kad motinos mityba praktiškai nedaro įtakos pieno gamybai. Visgi įvairūs pilvuko pūtimai, bėrimai, dažnai nėra sutapimas,“ – pastebi Inga Žuolytė.
Žinoma mama pataria atidžiai stebėti, ar pavalgius tam tikrų produktų vaikui nepučia pilvuko. Jeigu tai pasikartoja bent porą kartų, tik tokiu atveju spręsti, kad mamos vartojamas produktas vaikui nėra tinkamas.
„Nepatariu išbraukti iš savo raciono tam tikrų produktų vien todėl, kad tai rekomenduoja koks nors straipsnis ar pažįstami. Neprotinga vengti maisto, kurio neteko pačiai išbandyti ir neįsitikinti jo poveikiu savo ar vaiko organizmui,“ – akcentuoja pašnekovė.
Žinoma, svarbu turėti omenyje, kad saikas – labai svarbu žindant kūdikį. Patartina vengti alergenų turinčių produktų, tokių kaip citrusiniai vaisiai ar riešutai.
Svarbiausia vartoti baltymus
Vienas pagrindinių produktų, kuris reikalingas žmogaus organizmui, yra baltymai. Žindančiai mamai I. Žuolytė pataria šių produktų į maisto racioną įtraukti dar daugiau: „Baltymai padeda atsistatyti organizmui, o pieno gamyba iš organizmo pareikalauja daug energijos ir kalorijų. Todėl labai svarbu, kad šios svarbiausios ląstelių statybinės medžiagos mamos mityboje netrūktų“.
Žindant kūdikį patartina vartoti kuo įvairesnius produktus, subalansuota mityba yra svarbi. Taip pat nerekomenduojama pradėti laikytis dietos: „Įprasta, kad po gimdymo moteriai lieka 2-4 kg papildomų riebalų, jie skirti pieno gamybai. Todėl tikrai nereikia sukti galvos, jeigu po gimdymo sveriate daugiau nei tikėjotės. Papildomi kilogramai išgaruos žindant,“ – patikina I. Žuolytė ir kartu paaiškina, kad maitinimo metu lieknėjama pačiu sveikiausiu organizmui būdu – netenkama tik riebalų. Tuomet laikantis dietų netenkama skysčių, mažėja raumenų masė.
Renkasi produktus iš parduotuvių
„Stengiuosi vartoti kuo daugiau „naminių“ produktų iš mamos daržo, bet rinkdamasi mėsą taikau kitus kriterijus. Vengiu pirki mėsą iš ūkininkų turguje, nes nežinau, kaip ji buvo auginta. Jaučiuosi ramiau pirkdama mėsą parduotuvėje, nes jos gamintojai yra griežtai kontroliuojami atsakingų institucijų,“ – teigia I. Žuolytė.
Vienas svarbiausių kriterijų renkatis mėsos produktus, o ypatingai vištieną – ženklinimas: „Tai labai svarbu, nes jei vištos savo gyvenimo metu buvo gydytos antibiotikais, jų mėsoje lieka nuo antibiotikų mutavusių ir šioms medžiagoms atsparių bakterijų, kurios patenka į žmogaus organizmą. Taip galime tapti atsparūs antibiotikų poveikiui. Maitinant kūdikį šis aspektas yra ypač svarbus, nes mutavusios nuo antibiotikų bakterijos gali paveikti ir kūdikio organizmą,“ – savo pastebėjimais dalinasi I. Žuolytė.
Mitybos specialistei pritaria ir srities profesionalai. „Pasaulio sveikatos organizacija jau ne vienerius metus primena ir įspėja apie antimikrobinio atsparumo problemą. Kai kalbame apie moters, žindančios kūdikį, sveikatą, tai tampa dar svarbiau,“ – antrina „Kekava“ atstovė Lietuvoje, Oksana Borkovska.
Rinktis ženklinimu „Užauginta be antibiotikų“ pažymėtą produkciją vertėtų dar ir todėl, kad šis ženklinimas turi papildomą reikšmę – geras augimo sąlygas paukščiams. „Tyrimai atskleidžia, kad paukščio augimo sąlygos turi tiesioginės įtakos mėsos kokybei. Tam, kad vištos augimo metu nesirgtų, joms sukuriamos kuo natūralesnės sąlygos, daug dėmesio skiriama jų mitybai, miego rėžimui, sudaromos galimybės laisvai ir nevaržomai judėti. Visi šie faktoriai lemia geresnės kokybės produkto atsiradimą parduotuvių lentynose,“ – aiškina O. Borkovska.