Geriausiai mane apkerpa kuklios vyresnio amžiaus moterėlės, dirbančios rūsiuose ar kuklios išvaizdos kirpyklėlėse kur nors prie turgaus. Į iščiustytus salonus nebekeliu kojos, jos ima brangiai ne tiek už kirpimą, kiek už laiką. Praleisti tris valandas be dažymo ir mokėti 120 tikrai nesiruošiu, kai kita prašo tik 15-os ir dar pasiruošusi daryti nuolaidą. Bet kai tik surandi gerą kirpėją, jos vis dingsta. Gal kas žinote, kur po pandemijos dingo Aliona iš kirpyklos prieš Kalvarijų turgų Vilniuje, prie pat stotelės. Kol pas ją sėdėdavau, kitos moterys šniūrais ėjo pas ją užsirašinėti.

Labai reikia kirpyklėlių, kur galima ateiti be užsirašymo. Aš nemėgstu užsirašinėti, nes galiu vėluoti. O dar pagyvenusiems žmonėms, kurie per programėles tikrai neužsirašinėja. Suprantu kirpėjas, kurios ateina į darbą tik užrašytomis valandomis, bet jūs nemažai prarandate žmonių iš gatvės.

Vakar buvau kirpykloj. Ne prastoj, prabangioj. Sumokėjau penkiasdešimt už ale kare kirpimą. Salone atrodė gerai, su fenu pariečia, pakelia, bet šiandien atsikėlus nors verk. Ir taip kiekvieną kartą. Jau nežinau kur eit. Mano buvusi gera kirpėja emigravo, naujos nesusirandu. Gaila, kad šita Kaune, nors gal verta atvažiuot iš Vilniaus? Studijų metais tikrai geros kirpėjos buvo Kaune.

Nei mes ją žinom, nei pavydim....