Informacija apie ministro dukters nekilnojamąjį turtą buvo gauta dėl duomenų nutekėjimo iš Yandex.food klientų. Žurnalistams pavyko surasti Ksenijos Šoigu ir jos vyro tinklaraštininko Aleksejaus Stolyarovo namus. Paaiškėjo, kad maistą jie užsisako į elitinių butų kompleksą pavadinimu „Kadaševskio rūmai“.
Išsidavė užsisakius maisto
Gyvenamųjų namų komplekse yra tik 25 loftai. Iš antrojo palėpės aukšto atsiveria Tretjakovo galerijos ir Kremliaus vaizdai. Iš „Rosreestr“ duomenų bazės matyti, kad viršutinė 148 kv.m. ploto palėpė priklauso Ksenijai Šoigu, teigia žurnalistai. Vidutinė kvadratinio metro kaina šiame komplekse yra 1,3 milijono rublių. Taigi, Gynybos ministerijos vadovo dukros būsto rinkos kaina yra apie 200 milijonų rublių.
Tyrėjai aiškina, kad Ksenija Šoigu loftą įsigijo 2016 metais. Tuo metu jai buvo 25 metai, o oficialios Sergejaus Šoigu metinės pajamos siekė tik 10 mln.
A.Stolyarovas užsisakydamas Yandex.Food, buvo nurodęs ir kitą adresą. Kaip išsiaiškino žurnalistai, 2020 metais Ksenija Šoigu įsigijo 435 kv.m. mansardą, o mažiau nei prieš metus įsigijo dar vieną, kurios plotas 191 kv.m. Bendra šių dviejų butų kaina yra apie 300 milijonų rublių.
Šoigu iškilimas
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu yra viena svarbiausių figūrų Rusijos kare Ukrainoje. Jis yra Putino režimo vykdytojas ir agresorius, prisidėjęs ne vienu nusikaltimu.
Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
Sergejus Šoigu yra Rusijos Federacijos gynybos ministras nuo 2012 m. lapkričio 6 d.
Jis gimė 1955 m. gegužės 21 d. mažame Čadano miestelyje, Tuvos autonominiame regione. 1962–1972 m. mokėsi vietinėje mokykloje. 1972–1977 metais Sergejus Šoigu studijavo Krasnojarsko politechnikos institute ir įgijo statybos inžinieriaus laipsnį. 1996 m. RANEPA apgynė disertaciją ekonomikos mokslų kandidato laipsniui gauti.
1977–1988 m. dirbo statybos sferoje. 1988–1989 m. – TSKP Abakano miesto komiteto antrasis sekretorius (Abakanas). 1990–1991 m. – RSFSR valstybinio architektūros ir statybos komiteto pirmininko pavaduotojas.
1991–1994 m. – pirmasis naujojo Rusijos Federacijos valstybinio civilinės gynybos, ekstremalių situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo komiteto pirmininkas. 1994–2012 m. – Rusijos Federacijos civilinės gynybos, ekstremalių situacijų ir pagalbos nelaimės atveju ministras (tuo pačiu metu 2000 m. sausio 10 d. - gegužės 7 d. – Rusijos Federacijos ministro pirmininko pavaduotojas).
Nuo 1996 m. – Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos narys (nuo 2012 m. – nuolatinis Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos narys).
2000 m. jis vadovavo partijai „Vienybė“, kuri vėliau kartu su partijomis „Tėvynė“ (Jurijaus Lužkovo) ir „Visa Rusija“ (Mintimerio Šaimijevo) buvo pertvarkyti į „Vieningosios Rusijos“ partiją.
Nuo 2010 m. spalio mėn. – Rusijos nacionalinio antiteroristinio komiteto narys. Nuo 2011 m. liepos mėn. – Tarpžinybinės komisijos kovai su ekstremizmu Rusijos Federacijoje narys.
2012 metų lapkričio 6 dieną tapo Rusijos Federacijos gynybos ministru vietoj atleisto Anatolijaus Serdiukovo.
Nuopelnai Putino režimui
Šoigu yra kaltinamas dėl agresyvaus karo vykdymo, nepriklausomų valstybių teritorijų, kurios tapo Rusijos karinės agresijos aukomis, okupacija.
Sergejui Šoigu einant Rusijos Federacijos gynybos ministro pareigas, buvo įvykdyta Krymo aneksija ir Ukrainos pietryčiuose prasidėjo karas, į kurį pasitelktos Rusijos ginkluotosios pajėgos, Rusijos samdiniai ir Rusijos Federacijos gynybos ministerijos atstovų mobilizuoti savanoriai.
Vėliau Rusijos kariuomenė, vadovaujama Šoigu, dalyvavo kare Sirijoje, kurios metu buvo įvykdyta daugybė karo nusikaltimų prieš civilius gyventojus, o pati Rusijos kariuomenė rėmė Sirijos diktatorių Bašarą al-Assadą.
Jis taip pat yra itin svarbus veikėjas Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
