Tai buvo didžiausias jo solinis pasirodymas šiais metais – tikras ryškiaspalvis geros nuotaikos užtaisas visiems 7000 susirinkusių jo paklausyti.
Tiksliau, ne paklausyti, o pašėlti, tarsi rytojus neegzistuotų. „Niekada nemaniau, kad turiu tiek draugų“, – apžvelgęs žmonių minią nuo scenos sveikinosi S. Prūsaitis.
Jausmas „Namo nereiks pareit“ koncerte buvo tarsi linksmintumeisi milžiniškame draugų vakarėlyje, kuriame džiaugsmas liejasi per kraštus, sprogsta fejerverkais, pažyra po salę tūkstančiais aukso konfeti ir nuaidi smagiausiomis dainomis. Tokio masinio išprotėjimo, gerąja prasme, nė viename kitame koncerte neteko matyti.
Kam tos kėdės, kai galima stovėti! Kam ramiai stovėti, jei gali šokinėti! Ir minia šėlo iš širdies pagal garsiausias S. Prūsaičio dainas, kurių, atrodo, niekada neatsiklausys. „Mes norim šokti“, – skandavo salė. Gavę, ko norėjo, užbaubė: „39!“. Apima jausmas, kad vien iš šių dviejų dainų S. Prūsaitis galėtų surengti ištisą dviejų valandų koncertą ir nė vienas nepasiskųstų, kad buvo nuobodu. O juk dar yra „Atleisk, tavęs nepažinau“, „Būkim draugais“, „Vasara 3016“, „Merginos šoks“, „Be debesų“, „Meile, tu“ ir daugybė kitų dainų.
Ypač jautriai milžiniškoje minioje nuskambėjo „Tu nemoki“, kurią dainininkas atliko, kaip ir pridera, drauge su Igle. Išėję į arenos vidurį jie per akimirką buvo apsupti telefonų švieselių jūros. Salė dainą traukė taip nuoširdžiai, garsiai ir vieningai, tarsi būtų repetavusi.
„Namo nereiks pareit“ – be jokios abejonės ryškiausias metų šou. Spalvų begalybė mainėsi ekranuose, vilnijo per visą salę įrengtose šviesos sistemose, žaidė dainininko ir jo komandos drabužiuose. Buvo labai šilta ir net skanu žiūrėti. Du milžiniški apskritimai-ekranai atrodė tarsi langai į tobulą pasaulį, kuriame nėra jokių rūpesčių, tik gražios spalvos, karštis, palmės, papūgos...
„Šio momento aš laukiau visus metus“, – tarė S. Prūsaitis ir nuo lubų į salę nusileido keturi didžiuliai diskobolai. Akimirksniu areną užliejo milijonai saulės zuikučių, kurie iš šviesos nutviekstų diskobolų žiro net į tolimiausias arenos vietas, paversdami visą erdvę kosminio grožio diskotekos aikštele.
Surengti koncertą, kuriame šviesos būtų išdėstytos ne tik scenoje, bet ir per visą salės ilgį, buvo paties dainininko idėja. Mintis itin pasiteisino: ir vaizdas, ir jausmas buvo tarsi kiekvienas būtų ne šou stebėtojas, o jo dalyvis.
„Varom pas mane namo po koncerto“, – pajuokavo Salius Prūsaitis, bet tame juoke buvo nemažai prasmės. Jo santykis su publika toks šiltas ir draugiškas, kad kiekvienas gali pasijusti tarsi asmeniškai su dainininku pažįstamas.
Žmonės buvo tiek įsišėlę, kad galėjo koncerte dalyvauti iki ryto, tačiau nenumaldomai artėjo tas laikas, kai namo vis tiek reikės eiti. Bisui dar kartą nuskambėjo „39“, „Tu nemoki“ ir Kaune šou baigėsi. Tačiau turas „Namo nereiks pareit“ dar tęsiasi – gruodžio 30 d. vyks net du koncertai Mažeikiuose, o Naujųjų vakarą S. Prūsaičio ir jo spalvingos svitos lauks pilnutėlė „Švyturio“ arena Klaipėdoje.
