Tiesa, net ir besibaigiant darbams, Vytaras neslėps – puoselėti savo sodybą jam norisi ir toliau. „Namas – yra, krosnyje kūrenasi ugnis. O aš, eidamas pro vieną ar kitą sodybos kampą, po truputį save pagaunu galvojantį, kad, galbūt, čia dar kažko reikėtų? Gal čia koks žirgas nepakenktų? O gal ir karvė kur nors tilptų? Šios mintys manęs nepalieka – aš nebežinau, ką su jomis daryti“, – šypsosis jis.
Šį sekmadienį Vytaro sodyboje ne tik bus padengtas stogas, bet pagaliau prasidės ir apdailos darbai, prie kurių prisijungs net žinomo vyro anūkai!
„Kai stogas uždėtas, o sienos – stovi, atsiranda vienas maloniausių etapų, kuris vadinasi apdaila. O kartą pabandęs, negali sustoti… Niekuomet negalvojau, kad sienų apdaila yra tokia paprasta ir „švari“, – stebėsis Vytaras.
O vėliau jis pasiųs žinutę ir savo bičiuliui Martynui Starkui: „Martynai, jei nori tokių gražių sienų, tuomet statyk naują namą!“
Ateis ir kitas džiugus momentas – Vytaras pagaliau užkurs dar ne taip seniai naujame ūkiniame pastate įkurtą duonkepę. „Šiandien mano planas yra kepti bandas – tradicinį dzūkišką patiekalą. Kiek šeimininkių, tiek ir šio patiekalo receptų. Bet aš susirankiojau vieną – pririnksiu Laisvei bulvių, ji jas nuskus, o aš bandysiu kepti bandas. Tai bus graži pabaigtuvių šventė. Darbai artėja prie pabaigos, todėl galime pradėti džiaugtis žiemos džiaugsmais“, – apie savo planą pasakos Vytaras.
Bandas Vytaras keps 50 minučių, o prieš traukdamas jas ragauti, neslėps jaudulio. Deja, ne viskas bus pavykę… Jam neliks nieko kito, kaip tik pripažinti, kad pirmas kartas kepant bandas išties nenusisekė.
Tiesa, Vytaras nenuleis rankų ir ryšis kitam jaudinančiam, su savo kulinariniais eksperimentais susijusiam momentui. Jis iš šulinio pagaliau ištrauks dar vasarą užraugtus agurkus! Pastarieji šulinyje praleido beveik pusę metų. O koks bus rezultatas, žiūrovai išvys laidoje.
Galiausiai Vytaras ir Laisvė nuspręs pasimėgauti pirmąją vakariene savo naujame ūkiniame pastate. Ir nors jiems neteks paskanauti bandų, Laisvė bus radusi būdą, kaip nustebinti Vytarą…
„Bandas žmonės mokosi daryti šimtus metus. O tu, būdamas užeivys, atvažiavai, pasistatei krosnį ir galvojai, kad pavyks iš pirmo karto? Tačiau aš, kaip žinodama, taip pat padariau kai ką lietuviško – baltos mišrainės ir silkės su mūsų surinktais džiovintais baravykais. Aš išgelbėjau mūsų pirmą vakarienę!“ – džiaugsis Laisvė.
Galiausiai ji pripažins, kad naujasis ūkinis pastatas negali nedžiuginti, o sodyba vis labiau užima pirmųjų namų vietą…
„Nebijokime leisti vyrams svajoti – iš to išeina labai dideli ir gražūs dalykai. Dar keisčiau yra tai, kad visai neseniai pajutau, jog tuomet, kai čia važiuoju, jausmas yra toks, lyg važiuočiau namo. Ne į sodybą, ne į kaimą, ne į mišką, bet namo. Ir tas jausmas man labai patinka“, – sakys Laisvė ir neslėps, kad tariant šiuos žodžius, netgi sudreba balsas.
O kad toks žmonos ir artimųjų įvertinimas imantis naujų projektų jam yra pats svarbiausias, patvirtins ir pats V. Radzevičius.
„Man tai turbūt buvo visų šių vargų, frustracijų ir kliūčių, kurias reikėjo įveikti, didžiausias įvertinimas. Visa tai tuomet kažkaip sustoja į savo vietas. Didžiausias atpildas širdyje – kad vis dėlto sugebėjai padaryti taip, jog viskas tinka ne tik tau vienam, bet ir tavo šeimai, artimiesiems“, – džiaugsis Vytaras.
Paskutinė „Vytaro fermos“ laida – sekmadieniais, 17.20 val. per TV3!
