Pasak pašnekovo, jam dar sunku kalbėti apie tėtį, kuris jį paliko likus vos savaitei iki gražiausių žiemos švenčių.
„Sunku viską pasverti, nes viskas taip karšta... Pagalvoji, kad galėjai skirti daugiau dėmesio ir būti atidesnis... Kažkiek ieškai pasiteisinimų sau ir pagalvoji, kad galėjo būti viskas kitaip. Tačiau aš džiaugiuosi, kad tėtė nugyveno gražų gyvenimą. Aš iš „tėtės“ paveldėjau vieną bruožą...
Jis nebuvo muzikos, meno žmogus. Jis buvo darbo ir mokslo žmogus. Aš nepaveldėjau iš jo mokslo, bet paveldėjau požiūrį į darbą. Reikalauju iš savęs maksimaliai. Visada reikia žiūrėti, kaip tu gali geriau padaryti. Mes retai apie tai su juo šnekėdavome, nes jis buvo toks labiau tylenis. Jis buvo kaimo vaikas, kuris užaugo kaime. Vaikščiojo po žolę basas“, – prisiminimais dalijosi V. Stakėnas.
V. Stakėno tėčio tėviškė buvo Rokiškio rajone, Papiškių kaime. Būtent šiame kaime Virgis ir leido vasarų laiką, kuriame perprato kaimo žmogų bei pamilo gamtą. „Šiame kaime aš leidau savo paauglystę. Aš esu skolingas tėtei už tai.
Ne veltui atsirado mano susidomėjimas aukštaičių tarme. Aš moku kalbėti bei dainuoti aukštaitiškai. Esu net sukūręs aukštaitiškų baladžių. Viena iš jų įeina į mano pirmąją plokštelę, kuri išleista dar 1979-aisiais. Iš tėčio gavau ryšį su savo žeme, su savo šaknimis, su Lietuva. Labai tuo didžiuojuosi, nepaisant to, kad su juo apie tai niekada ir nekalbėjau. Kalbant apie tėviškę, mes kasmet čia atvykdavome“, – sakė pašnekovas.
Prisimindamas paskutines tėčio dienas, V. Stakėnas prabilo ir apie ženklus: „Kai pasižiūri atgal, tuomet ir supranti apie ženklus. Aš namuose kūrenu židinį ir visuomet pelenus sudėdavau į maišelį ir juos išnešdavau. Tačiau dabar buvau sugalvojęs, kad įdėsiu pelenus į kibirą ir pabarstysiu kieme.
Norėjau pabarstyti ant to takelio, nes buvo labai slidu. Žmona pyktelėjo ir sakė, kad bus purvina. Tačiau tikrai buvo slidu, o aš smėlio tai neturėjau. Išnešiau kibirą su pelenais ir padėjau jį prie durų. Praėjo dvi dienos ir gavau žinią, jog „tėtės“ nebėra. Toks va ženklas...“
Primename, kad atsisveikinimas su A.Stakėnu vyks gruodžio 22 dieną nuo 13 val. Šiaulių „Šeimos medžio“ gedulo namuose. O išlydėjimas iš gedulo namų į Donelaičio kapines – gruodžio 23 dieną 13 val.
