Jis teigia, kad Lietuvos sostinė yra visiems atviras miestas, kuriame vis mažiau vietos lieka neapykantai.
„Man atrodo, šitas renginys ir šitos eitynės dar kartą parodo, kokį didelį žingsnį esame padarę kaip visuomenė į priekį. Jis dar kartą parodo, kad Vilnius yra europietiškas miestas, kuris yra atviras visiems ir kuriame vis mažiau vietos lieka neapykantai, kito žmogaus skaudinimui, užgauliojimui“, – BNS eitynėse sakė V. Benkunskas.
„Šitas renginys ir yra apie tai – apie toleranciją, apie atvirumą ir apie laisvę būti savimi“, – pridūrė jis.
LGBTQ+ bendruomenės nariai pakvietė prisijungti prie „Vilnius Pride 2023“ eitynių. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad „LGBTQ+ žmonės turi išgyventi ne tik globalias ir lokalias krizes, augančias maisto, nuomos, pragyvenimo kainas, bet ir diskriminaciją, teisinį neužtikrintumą, tapatybių kvestionavimą“. Organizatorių teigimu, metai iš metų situacija Lietuvoje beveik nesikeičia, o jų balsai kalbant apie jų pačių gyvenimus – negirdimi. Todėl jie toliau planuoja garsiai kalbėti, eiti ir protestuoti.
Kiekvienais metais birželį pasaulyje yra minimas LGBTQ+ bendruomenei skirtas „Pride“ (liet. pasididžiavimo) mėnuo. Jo metu viso pasaulio LGBTQ+ bendruomenė ir jos rėmėjai organizuoja įvairius renginius, eitynes, protestus, diskusijas ir taip atiduoda duoklę žmonių įvairovei.
Koks „Vilnius Pride 2023“ eitynių planas?
Liepos 1 dieną (šeštadienį) eitynių dalyviai rinkosi nuo 12 val. šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir 13 val. pajudėjo Gedimino prospektu link Katedros aikštės. Katedros aikštėje vyko susirinkimas, kurio metu bus kviečiami pasisakyti bendruomenės nariai.
Šiemet rengiamos Vilnius Pride LGBTQ+ solidarumo eitynės yra protestas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria LGBTQ+ bendruomenė Lietuvoje, ir reikalauti šių problemų sprendimo.
„Lietuvoje iki šiol nėra užtikrinta žadėtoji teisė į partnerystę, jau nekalbant apie santuokos lygybę ar įvaikinimo teisę. Translyčiai žmonės vis dar turi įveikti žeminančius barjerus siekdami teisinės ir medicininės tranzicijos.
Į mūsų diskriminaciją teisėsaugos institucijos nežiūri rimtai, o viešai kalbėdami apie savo patirtis rizikuojame būti ne tik diskriminuojami, bet ir cenzūruojami,“ – pažymi renginio organizatoriai.
Renginio organizatoriai nurodo keturis pagrindinius eitynių reikalavimus:
kad teisinė ir medicininė tranzicija būtų prieinama visiems trans žmonėms.
kad visos ir visi turėtų teisę į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą, nepaisant partnerių lyties.
kad būtų panaikintos cenzūrą įgalinančios nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatos.
kad apsauga nuo diskriminacijos būtų užtikrinta visiems žmonėms.
Renginio organizatorių teigimu, „LGBTQ+ asmenys Lietuvoje tebėra pasitelkiami kaip politiniai įrankiai – siekdamos populiarumo, vienos politinės jėgos mus demonizuoja, o kitos žada kompromisinius pokyčius, tačiau jų net neįvykdo. Kaip galime teigti, kad gyvename laisvoje šalyje, kai ne visiems piliečiams galioja tos pačios teisės?
Mes – lesbietės, gėjai, biseksualūs, trans, queer, interlyčiai, aseksualūs ir kitų tapatybių žmonės – esame Lietuvos dalis, tačiau mūsų lygybė valstybės akyse vis dar nėra užtikrinama“.
„2020-aisiais metais Vilniuje kvietėme kartu demonstruotis, 2021-aisiais Kaune priminėme, kad mes esame visur, o šįmet mes vis dar einame, neatbaidyti priešiškos visuomenės, norinčios mūsų nematyti“, – eitynių šūkį komentuoja renginio organizatoriai.
Renginio organizatoriai kviečia visas ir visus LGBTQ+ bendruomenės narius, juos palaikančius žmones bei organizacijas solidarizuotis ir kartu eiti, demonstruotis ir protestuoti liepos 1-ą dieną Vilniuje.
„Vilniaus Pride“ organizatoriai tikisi sulaukti iki 3 tūkst. dalyvių: „LGBTQ+ žmonės yra neatsiejama Vilniaus ir Lietuvos dalis“
„Eitynėmis norime būti matomi, kalbėti patys už save“, – teigia sostinėje jau šį šeštadienį vyksiančios „Pride“ eisenos viena rengėjų Ieva.
Eitynėse, kurias organizuoja organizacijos „Trans autonomija“ nariai, žadama dėmesį kreipti į LGBTQ+ bendruomenės matomumą, iki šiol kylančias ne tik teisines, bet ir socialines problemas.
Viešojoje erdvėje vėl pasigirdo raginimai LGBTQ+ bendruomenei nustoti „demonstruotis“. Tačiau tylėti „Pride“ eisenos organizatoriai nenusiteikę. „Būti tyliai iš tiesų reiškia nebūti visai. Tolerancija su slaptumo sąlyga yra visai ne tolerancija, o tik paliepimas kentėti priespaudą tyloje“, – įsitikinęs kitas eitynių organizatorius Fricas.
Iš viso eitynėse tikimasi sulaukti nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. dalyvių. „Trans autonomijos“ vienas narių Ajus sako, kad parama LGBTQ+ bendruomenei nesibaigia vien eitynėmis – svarbu bendruomenės iniciatyvas palaikyti nuolat.
