Tinklalaidėje „Rasa Pavarienė atveria duris“ apsilankiusi verslininkė papasakojo apie šeimą ir augančius savo vaikus.
„Sakyčiau, kad Laurynukas labai drąsus vaikas. Neseniai buvome Italijoje, tai jis su užsidegimu visur lėkė, tik Nicoles ranką vis griebdavo ir visur keliaudavo kartu. Labai smagu, kad jie turi tą glaudų ryšį ir man smagu padėti jį puoselėti“, – teigė ji.
Anot Viktorijos, ji nėra ta mama, kuri per daug varžo vaikus ir visada stengiasi būti tik jų pašonėje:
„Aš tikrai leidžiu vaikams jaustis vaikais ir iki tam tikros ribos neriboti jų laisvės. Jei negresia pavojus jų gyvybei, tai tą jiems leidžiu.
Jei ima mano garderobo daiktus, niekada nepasakysiu, kad juos padėtų į vietą. Nes juk tai vaikui sukels neigiamas emocijas. Esu iš tų mamų, kurios vaikams nekiša per prievartą maisto, jei jie jo nebenoti. Ji jau irgi yra žmogus, besiformuojanti asmenybė, todėl nedarau problemų lygioje vietoje.“
Kaprizai ir prašymas padėti
Anot verslininkės, ji – gan rami mama, paprastai reaguojanti į vaikų kaprizus, pykčius, „ožiukus“ ar rėkimą.
„Atsiradus vaikams, manęs net restoranuose neerzina kitų vaikų rėkimas. Tiesiog to net negirdžiu. Galiu dirbti tuo metu, kai vaikai aukštyn kojomis verčia namus“, – šypteli moteris.
„Einu pas psichologus konsultuotis, kaip bendrauti su savo vaiku. Šiemet Nicolė bus pirmokė, reikia ją paruošti naujam etapui, tinkamai bendrauti, kad jos neperspaustum, bet kad ir nebūtum pernelyg atlaidi. Noriu, kad Nicole užaugusi būtų mano geriausia draugė, kad jei kažkas atsitiktų, ji pirmiausia kreiptųsi į mane, o ne į kažkokią draugę.
Noriu nedaryti klaidų, bet ne visada išeina. Nesu nei bloga mama, nei tobula. Manau, kad tobulų ir nėra – niekada nereikia tapatintis su kitais, o verčiau kurti savo šeimos taisykles“, – teigia V. Siegel.
Visgi ne paslaptis, kad šiuo metu moteris – vieniša mama. Ji teigia, kad vienai auginant mažamečius vaikus, labai svarbu nesidrovėti ir prašyti pagalbos iš kitų.
„Esu dėkinga Visatai, kad turiu tokią mamą, kuri man yra kaip geriausia draugė. Ji man vaiko klausimais padeda visada besąlygiškai, kai tik man prireikia pagalbos.
Taip pat turiu ir auklę – jei reikia pagaminti maistą, namus sutvarkyti. Apskritai nematau nieko blogo prašyti pagalbos“, – sako laidos viešnia.
Verslininkės teigimu, jos mažasis sūnus labai lygiuojasi į sesę, o jų ryšys – neatsiejamas ir labai glaudus.
„Iš pradžių, kai atsirado antras vaikas, Nicolei turbūt buvo toks šokas, buvo tikrai ir pavydo scenų. Ji penkis metus buvo viena, visas dėmesys buvo skiriamas tik jai. Dabar viskas atvirkščiai – kai sūnus dienas leidžia su tėčiu, man Nicole kartais sako, kad labai pasiilgsta brolio ir laukia jo sugrįžtant. Smagu, kad jų ryšys toks glaudus.“
Neretai sakoma, kad mamos savo vaikams atiduoda ne tik savo laiką, bet ir jiems pašvenčia savo gyvenimus. Anot V. Siegel, labai svarbu net ir būnant mama nepamiršti savęs ir kartais skirti laiko sau.
„Nuo Nicoles gimimo stengiuosi būti mama, kuri nepamiršta savęs. Labai džiaugiuosi, kad pastaruoju metu garsiai kalbama apie pogimdyvinę depresiją ir aš, norėdama to išvengti, nebijojau prašyti pagalbos. Labai sunku viską suspėti, kai turi savo verslą. Labai norint, tikrai galima atrasti tinkamą balansą.
Net ir mano aplinkoje ne visi turi galimybę turėti auklę. Bet tam visada yra išeitys – galima pagalbos prašyti giminių ar kaimynų. Jei prašysi pagalbos, išvyksi kažkur be vaiko, nuo to tu nebūsi blogesnė mama“, – sako pašnekovė.
„Anksčiau savo darbui negalėdavau pasakyti „ne“. Kad ir kur keliaudavau, visur mane sekda bet su laiku to išmokau. Dabar sau leidžiu daugiau paatostogauti, pailsėti, pabūti kelionėje. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų keliaujant su vaikais dirbti. Negalėčiau visko palikti kitai mamai, vis vien jaučiu tam tikrą atsakomybę. Norisi su jais kokybiškai praleisti laiką“, – priduria ji.
Ryšys su vaikų tėvais
Nors anksčiau žiniasklaidoje nemažai skambėjo nesutarimai tarp V. Siegel ir jos dukros Nicoles tėčio, verslininko Danieliaus Bunkaus, šiuo metu pašnekovė teigia su juo puikiai sutarianti.
„Su Danieliumi atrandame labai gerą balansą. Jis labai palaiko mano mintis, ne kartą yra pasakęs, kad aš gera mama, kad tiek stengiuosi. Jeigu tėvai sutaria, tai tikrai teigiamai atsiliepia vaiko psichologinei būsenai.
Nesmagu, kai tėvai išsiskyrę, bet yra žymiai geriau, kai ji gali tiesiog paimti telefoną ir paskambinti tėčiui. Ji žino, kad aš niekada nepasakysiu „ne“. Kartais Danielių net pakviečiame kartu suvalgyti pietų restorane. Labai svarbu, kad vaikas matytų, kad net išsiskyrę tėvai gali gerai sutarti“, – šypteli ji.
Moteris neslepia puoselėjanti viltis, kad ateityje atras ir taikų santykį su sūnaus Lauryno tėčiu Laurynu Suodaičiu.
„Viskas yra dėl vaiko. Skaudžiausia, kad kartais reikia paminti savo principus ir bendrauti vien tik dėl vaiko. Tikriausiai reikia laiko ataušti. Reikia bendrauti, nes gali vaikui nieko nesakyti, bet jis vis vien jaus įtampą. Vaikas jaučia mamą, tėtį. Rasti kompromisą turi norėti abi pusės“, – neslepia ji.
Skyrybų padariniai
Prieš metus viešai nuskambėjusios V. Siegel ir L. Suodaičio skyrybos paliko gilų psichologinį pėdsaką – kaip Viktorija tvarkėsi su jo padariniais?
„Iš tiesų tada visi žmonės buvo patapę advokatais, komentuodavo, nors nežinojo, kaip iš tiesų viskas yra. Man gyvenime neleido palūžti vaikai. Tai tie žmonės, kuriems esu visas pasaulis. Kaip vaikai mane gali matyti apsiverkusią ar nenorinčią išlipti iš lovos? Savo vaikams turiu būti pavyzdys, nenoriu jiems sukelti papildomo streso. Galiu tik pasakyti, kad laikas gydo“, – sako ji.
Paklausta, ar dar tiki meile, moteris neslėpė, kad ateityje dar mato save ištekančią dar kartą: „Norėčiau šeimos ir vaikučių. Jei porą kartų nepasisekė, negali santykiams uždaryti durų“.
Pakrypus kalbai apie santykius, santuokas ir asmeninį gyvenimą, moteris neslepia, kad žinomumas dažnai turi tiek pliusų, tiek ir minusų.
„Pavyzdžiui, visada einu tik į privačias klinikas, kurių savininkus pažįstu asmeniškai. Nes iš tų pačių poliklinikų, ligoninių darbuotojai gali nutekinti tavo duomenis, jei tik kažkas būna negerai.
Pamenu, kad ir man buvo situacija, kai pirkau namą, o duomenys apie jį iš Registrų centro buvo nutekinti į „Discord“ platformą“, – teigia moteris.
„Kad ir kas yra nutikę mano gyvenime, labai džiaugiuosi, kad turiu vaikus, kad juos apskritai gimdžiau. Man jie yra didžiulė Dievo dovana. Labai daug šeimų net negali susilaukti vaikų, tad esu dėkinga, kad juos turiu. Manau, kad tai yra didžiausias žmogaus turtas“, – šypteli verslininkė.
