Naujienų portalui tv3.lt žinią apie G. Reklaičio mirtį pranešęs artimas jo draugas Laimonas Žiulpa sakė, kad jis nusižudė, jo kūnas rastas lapkričio 10-ąją.
Gabrielė Rutkauskienė-Vasha tikino, kad Gintaras Reklaitis jos gyvenime buvo itin svarbus žmogus.
„Su Gintaru susipažinau tėvų dėka dar vaikystėje, bet artimiau jį pažinau suaugusi – gal 17-os ar 20-ties. Kartais būna žmonių gyvenime, kurie būna artimesni nei šeimos nariai. Tai širdžiai artimi žmonės, kurie gyvenime palieka labai didelį pėdsaką. Gintaras – vienas iš tokių žmonių mano gyvenime“, – šnekėjo ji.
Moteris tikina, kad Gintaras į jos gyvenimą įnešė itin daug dalykų ir padarė itin didelę įtaką – be jo šiandien nebūtų Vashos.
„Į muzikos pasaulį iki pažinties su Gintaru žiūrėjau vienaip ir negalvojau, kad man net reikėtų sceninio pseudonimo. Bet kai papuoliau į jo rankas, jis užsiėmė mano prodiusavimu ir netgi surado nišą, kurioje aš galėčiau būti. Tuo metu aš neįvertinau Dievo siųstos dovanos man dirbti su juo ir nepasinaudojau ta galimybe tiek, kiek galėjau.
Bet kokiu atveju labai džiaugiuosi, kad galėjau su juo dirbti, nes mano pasaulėžiūra į muzikos pasaulį jo dėka yra kur kas platesnė“, – šypsojosi Gabrielė.
„Manau, kad jei ne Gintaras, nebūčiau tiek žinoma. Jo dėka gavau savo vardą. Gabrielių pasaulyje yra tikrai daug, o žmonės dabar mane žino kaip Vashą ir už tai esu dėkinga tik Gintarui“, – pridūrė ji.
Gintaras Reklaitis neabejotinai per savo gyvenimą nuveikė daug – išgarsino daugybę Lietuvos grupių, buvo daugybės atlikėjų prodiuseris ir dainų autorius.
Pašnekovė tikina, kad jis buvo vienas iš tų „išprotėjusių“ ir labiausiai atsidavusių menininkų, kuriuos ji pažinojo.
„Jis buvo žmogus su labai didele širdimi, su itin spalvotu požiūriu į pasaulį. Yra žmonės, kurie turi vieną tikslą ir eina vienu tiesiu keliu, aplink kurį nieko daugiau nemato. Pas Gintarą buvo daug įvairiausių kelių, – neslėpė ji. – Jis buvo tikras, užkietėjęs menininkas – turbūt nesu sutikusi meniškesnio žmogaus nei Reklaitis savo gyvenime.“
„Kad ir kokia tema su juo bekalbėtum, jis visada žinojo, ką atsakyti. Jo atsakymuose niekada nebūdavo žodžio „nežinau“. Jis mane mokė, kaip elgtis viešumoje. Žinomumo klausimu jis buvo mano mokytojas“, – atskleidė atlikėja.
Prisiminė paskutinį pokalbį
Ji taip pat prisiminė ir paskutinį jų pokalbį, kuris baigėsi pažadu. Deja, neišsipildžiusiu.
„Mes su juo vis bendraudavome – ryšys niekada nenutrūko. Jis man atsiųsdavo paklausyti įvairiausių dainų, bet aš esu iš tų žmonių, kurie dažnai atidėlioja dalykus. Atrodydavo, kad man reikia pirmiausia susitvarkyti rūpesčius asmeniniame gyvenime, o tik tada aplankyti draugus.
Kažkaip vis jam parašydavau, tardavomės susitikti, kalbėjome, kad atvažiuosiu pas jį, bet gavosi taip, kad atvažiavau tik į šarvojimo salę“, – sakė ji.
Vasha tikino, kad po pokalbių niekada net nekildavo mintis, kad Gintarą aplanko negeros mintys. Jokio susirūpinimo nekėlė ir paskutinis jų pokalbis.
„Jis buvo toks, kaip ir visada – kaip aš sakau „nurautas“, linksmas. Jam viskas visada atrodydavo gerai, jis per daug nesiskųsdavo. Tai buvo žmogus, kuris visur matydavo pozityvą. Gal jo akyse ir matydavosi, kad kažkas negerai, bet nemanau, kad kažkas pastebėjo, jog jam taip negerai, kad jis galėtų imtis tokių dalykų.
Pastebėjau, kad pramogų pasaulyje yra labai daug savižudybių. Dažnas populiarus žmogus pasirenka tokį išėjimo kelią. Man po jo mirties kilo klausimas, kodėl menininkai renkasi tokią skausmingą mirtį. Dėl to labai liūdna ir skaudu. Labai norisi paskatinti žmones kalbėti apie tai. Tačiau tai sunku, nes žmonės bijo. Atrodo, kad viskas yra gerai – kad žmogus gyvena laimingą gyvenimą, bet štai ima ir vieną dieną jų nebėra“, – liūdnai šypteli ji.
Jautriu įrašu ji pasidlaijo ir socialiniuose tinkluose:
„Šis įrašas turi būti mano profilyje, nes jei ne šis nuostabios širdies ir talento Žmogus, tiesiog nebūtų Vashos. Prieš beveik 10 metų Gyncė sugalvojo man šį pavadinimą.
Tiesiog pasakė: „Būsi Vasha.“ Mano reakcija buvo išsprogusios akys: kąąą? Taip, Viktorijos ir Artūro šedevras – Vasha. Be jokių prieštaravimų taip ir liko. Dainas man kūrė.. be jokio savanaudiškumo įbrukt, pinigų uždirbt, o tiesiog gero norėdamas, nes žinojo mano didelį norą dainuot..
Dabar aš Jam esu beprotiškai dėkinga, bet nespėjau pasakyti nuoširdaus ačiū žmogui, kai Jis dar buvo čia. Graužiu save, kad dėmesio skyriau per mažai, kad apie svajones savo atvirai nepasikalbėjau, kurias būtų padėjęs išpildyt, nes atrodė, kad dar visas gyvenimas prieš akis ir viską spėsim.. Šiandien Jį išlydėjau amžinojo poilsio.. vieną didžiausių mano gyvenimo mokytojų, ir kaip baisu… tai supratau tik tada, kai tai nutiko.
Ir tik šiandien pasakiau Jam AČIŪ laikydama ranką ant urnos..tik kažin ar išgirdo..Šis išėjimas padėjo susivokti, kad dėkingumas yra labai svarbus ir reikia dėkoti ne vėliau, ne rytoj, o šiandien..Buvo Žmogus iš didžiosios raidės, Žmogus, kuriam viduj skaudėjo, bet visiems aplink norėjo TIK gero. Ilsėkis ramybėje, Gintarai.“
Palydėti vyro į paskutinę kelionę susirinko nemažas būrys velionį pažinojusių asmenybių: artimieji, geriausi draugai, muzikantai, renginių vedėjai.
Tarp susirinkusiųjų taip pat buvo ir 2020-aisiais nuo kraujo vėžio mirusio grupės „Naujieji lietuviai“ nario Lino Rugieniaus mama.
Daugelis sunkiai tramdė ašaras, vis dar negalėjo susitaikyti su šia netektimi.
Kompozitorius buvo palaidotas kartu su vienu mėgstamiausių jo darbo įrankių – sintezatoriumi AKAI MPC5000.
Artimųjų sprendimu kapą taip pat papuošė ir kitas jo instrumentas – analoginis sintezatorius MOOG. Šalia velionio nuotraukos taip pat buvo įsmeigtos ir būgnų lazdelės.
Jautrią kalbą ceremonijos metu pasakė artimas bičiulis Laimonas Žiulpa. Papuošus kapavietę gėlėmis, atsisveikinus, kompozitorius ir jo talentas paskutinį kartą buvo palydėti susirinkusiųjų plojimais.
Lietuviškos muzikos melomanai yra girdėję šią pavardę, tačiau ne daugelis žino, kiek išties šis visomis prasmėmis išskirtinis žmogus buvo nuveikęs.
Daugelis prisimena grupę „Naujieji lietuviai“, bet yra pamiršę kitus, didžiulės sėkmės sulaukusius muzikinius projektus, kuriuose Gintaras Reklaitis buvo siela ir varomoji jėga.
Po 90-ųjų, įžengus į laisvą Lietuvą ir atsivėrus muzikos kultūros sienoms, visuose didžiausiuose šalies festivaliuose sužibėjo ir begales jaunimo susižavėjimo klyksmų pelnė popmuzikos grupė „Mercy Dance“.
Daugelis prisimena „Myliu noriu negaliu“, „Bevardė žvaigždė“, „Pabučiuok mane“, „Trečdalis širdies“ ir kt. Gintaras buvo visų šios grupės dainų muzikos ir tekstų autorius.
Vėliau, visai Lietuvai stogus nunešusios, merginų grupės „69 Danguje“ daugelio topus užkariavusių dainų, tokių kaip „9 Danguj“, „Sniego Karalienė“, „Gyvenu“, „Važiuoju pas tave “, „Vasara“, „Ašaros“ ir kt. muzikos ir žodžių autorius.
Savo muzikiniu talentu ir patirtimi Gintaras prisidėjo prie daugelio įvairių muzikos grupių ir projektų.
Gintaras dirbo su grupėmis „Ekspresas“, „Mercy Dance“, „69 Danguje“, „Naujieji lietuviai“, „Antikvaras“, „RebelHeart“, atlikėjomis Viktorija Mauručaite, Gabriele Rutkauskiene-Vasha, Aušrine Gerikiene-Tikroji Išdykėlė.
Taip pat vienu metu Gintaras buvo grupės „Rondo“ būgnininkas. Būgnai visada buvo jo mylimas instrumentas.
Jis bendradarbiavo su tokiomis muzikos leidybos įmonėmis kaip „Pop Centras“, „Melodija“, „Prior Records“, „Zuzi Records“, „Jam Records“, „Tigris“, „Pūkas“, „Promostar“, „Tundra Records“ ir kt.
