Pirmadienį studijoje svečiuosis ne tik į antrą rinkimų turą dėl Vilniaus mero vietos patekę Artūras Zuokas ir Valdas Benkunskas, bet savo pastebėjimais dalinsis ir komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus bei politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius.
Daugiausiai rinkėjų balsų Vilniuje pelnęs V. Benkunskas neskuba džiaugtis – anot jo, tai tik pusiaukelė, o pergalę švęsti bus galima tik tuomet, jei ji bus iškovota antrojo turo metu.
Nors apklausose anksčiau lyderiu įvardintas A. Zuokas šįkart liko antras, vis dėlto antrajame rinkimų ture jis tikisi jau kitokio rezultato. Anot jo, vilniečiams reikalingi pokyčiai.
„Tikriausiai niekas iš vilniečių nenorėtų, kad liktų toks status quo, koks buvo iki šiol, tik pasikeistų pozicijomis. Kai kažkada premjeras Dmitrijus Medvedevas pakeitė prezidentą Vladimirą Putiną, viskas ir toliau buvo taip, kaip buvo“, – pateikęs tokį pavyzdį, A. Zuokas iliustruos dabartinio mero Remigijaus Šimašiaus ir vicemero V. Benkunsko situaciją.
Išgirdęs tokį palyginimą, V. Benkunskas nedvejos: „Kažkaip poną Zuoką vis traukia į tą Maskvą, Rusiją, ir tie pavyzdžiai tokie keistoki. Esminis skirtumas, kad ten rinkimų net nėra, o mes turime demokratinius rinkimus, kuriose vilniečiai tikrai gali pasirinkti, kas juos atstovaus.“
Ir pats V. Benkunskas nepraleis progos atkreipti A. Zuoko dėmesio į tai, kad daugelis jo idėjų gražiai skamba tik ant popieriaus. Anot V. Benkunsko, A. Zuokas savo idėjas galėjo įgyvendinti ir ankstesnių kadencijų metų.
„2015 metais, priminsiu, miestas buvo beveik ant bankroto ribos, o viešasis transportas – tragiškos būklės. Kas mėnesį turėdavome užsidegusius autobusus. Mes gavome tokį palikimą, jau nešnekant apie konkrečius sektorius, kaip, pavyzdžiui, šilumos ūkis, kuriame buvo daromi nusikaltimai. Tai yra žmogus, kuris per 3 kadencijas mieste jau galėjo įgyvendinti savo idėjas. O kaip jam sekėsi, mes matėme“, – sakys jis.
Pastebėjimais apie pirmąjį rinkimų turą laidoje dalinsis ir komunikacijos ekspertas M. Katkus. Anot jo, didžiuosiuose miestuose žmonės liko ištikimi tiems merams, prie kurių jau buvo įpratę. Tam, anot jo, yra paprastas paaiškinimas.
„Dabartinių merų klasė, praėjusi vadovauti prieš kokius du rinkimų ciklus, veikia ekonomikos pakilimo sąlygomis – vadinasi, jų biudžetai yra didesni. Dėl to didelio pasikeitimo tarp merų ir neturėjo būti tose savivaldybėse, kurios tvarkosi daugiau mažiau gerai – ekonomikos augimas įgalina leisti daugiau pinigų tvarkant kelius, mokyklas.
Pavyzdžiui, kai atėjo Alytaus meras, jis kelis dalykus mieste patvarkė, ir dabar alytiškiai nemano, kad reikia pulti jį keisti kitu, nes reikalai ir taip vyksta pakankamai neblogai“, – pastebės jis.
O štai V. Laučius, savo ruožtu, išskirs ir kitą su laiku ryškėjantį bruožą. Anot jo, pagal tai, kaip šalis balsuoja, ją galima skirti į dvi Lietuvas – Vilniaus ir regionų.
„Vilnius tampa šiek tiek panašus į Lenkijos sostinę Varšuvą. Tai yra į vietą, kur užtikrintai laimi liberalios jėgos. Vilnius tampa liberalių politinių jėgų sostine, o regionai, pirmiausiai, atitenka socialdemokratams.
Jie sugebėjo pakeisti tendenciją, buvusią pastaruosius 10 metų, kai regionuose ėmė pirmauti valstiečiai, nustūmę socialdemokratus į šoną. Dabar valstiečiams ir vėl teko atsitraukti ir užleisti akivaizdų pirmavimą socialdemokratų partijai“, – pastebės V. Laučius.
Daugiau pirmojo rinkimo turo atgarsių ir ko galėtume tikėtis antrajame – jau šį vakarą.
Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!
