Keturių vaikų tėvui ir verslininkui Andriui Šedžiui ši diena taip pat kupina geriausių emocijų, pasak vyro, jam vaikai negaili pačių gražiausių sveikinimų.
Stengiasi būti draugu
Andrius šią Tėvo dieną planuoja sutikti su jauniausiu savo sūnumi Gabrieliumi: „Sekmadienį ryte važiuosime į Šiaulius, pasveikinti mano tėčio, kuris yra mano geriausias draugas ir patarėjas. Manau, kad ir mane pasveikins mano vaikai.“
Paklaustas, koks Andrius yra tėvas savo vaikams, šis prisipažino, kad turi gan griežtą požiūrį: „Neleidžiu ir netoleruoju dalykų, kurie, mano supratimu, yra netinkami. Mano vyresni vaikai mokykloje mokosi geriausiai ir nevartoja jokio alkoholio.
Vyriausiajai jau aštuoniolika metų, tačiau ji nedalyvauja vakarėliuose ar kituose susibūrimuose, todėl labai dėl to džiaugiuosi. Nesakau, kad to nereikia, tačiau viskas turi būti su saiku. Neseniai buvo jos mokykloje šventė, visi po oficialios dalies važiavo švęsti, mano dukra nusprendė nedalyvauti. Kai paklausiau, kodėl ji nevažiavo kartu su bendraklasiais, ji pasakė, kad nevartoja alkoholio, kaip ir jos tėvas.“
„Dažnai sakau, kad reikia pabūti su draugais, tačiau viskas turi būti su saiku, džiaugiuosi, kad esu dukrai pavyzdys ir ji nevartoja alkoholio, nerūko. Visuomet su vaikais kalbu, kaip pavyzdžius miniu žmones, kurie visko pasiekė, nes mokėsi. Labai svarbu lavinti save, mokytis, todėl labai džiaugiuosi, kad mano atžalos manęs klauso“, – didžiavosi Andrius.
Pasak vyro, jo ryšys su vaikais yra stiprus: „Jaučiu iš jų pagarbą ir meilę, man tai labai svarbu. Neseniai dukra feisbuke parašė labai gražų sveikinimą, kurį karts nuo karto paskaitau ir vis įspaudžiu ašarą.
Vaikams stengiuosi būti draugu, sūnus visada į mane kreipiasi, dėl meilės reikalų ar kitų paauglystės problemų. Pasišnekame kaip draugai, papasakoju jam savo patirtis, daliju patarimus, kad nedarytų tokių klaidų kaip aš.“
Vaikystėje buvo išdykęs
Prakalbus apie pačio verslininko vaikystę, šis pasakojo, kad geriausia pramoga buvo žaisti kieme su draugais: „Mano vaikystė buvo nuostabi, gyvenau gyvenamųjų daugiabučių kvartale, kuriame gyveno vien tik jaunos šeimos su vaikais. Todėl bendraamžių buvo labai daug, susirinkdavo mūsų apie trisdešimt, prisigalvodavome visokių veiklų.
Didžiausia man bausmė būdavo, jei mama neleisdavo į kiemą, stengdavausi neprisidirbti, kad tik galėčiau išeiti su draugais. Nors tais laikais, kai augau, kompiuteriai buvo retenybė, aš jau vieną jų turėjau namuose. Tačiau manęs visa tai nedomino, geriausia pramoga man būdavo kiemas su draugais.“
Andrius atviras – jis buvo auklėjamas griežtai: „Augau pedagogų šeimoje, mama buvo matematikos mokytoja, o tėtis dėstė apie transportą, todėl abu tėvai buvo labai griežti. Gaudavau lupti taip, kad net mokykloje atsisėsti negalėdavau, tačiau šiandien suprantu, kad jei manęs nebūtų lupę, nežinau, kas būčiau išaugęs.“
Vyras prisipažino, kad buvo labai padykęs vaikas: „Pamenu, kai visą mūsų klasę pašalino iš mokyklos. Buvo biologijos pamoka, nebuvome pasiruošę kontroliniam darbui, todėl paslėpiau mokytojo portfelį su užduotimis. Atėjęs mokytojas negalėjo rasti užduočių, galiausiai pasikvietė mokyklos direktorių, šiam liepus prisipažinti, kas iškrėtė tokią šunybę – visa klasė tylėjo. Direktorius mus visus pašalino iš mokyklos, o vakare buvo tėvų susirinkimas, kuriame sprendė klasės likimą.
Buvau labai išdykęs, mano tėvai vos ne kas mėnesį eidavo dėl manęs į mokyklą ir raudonuodavo prieš mokytojus, bet viskas pasikeitė, kai dvylikos metų pradėjau sportuoti. Sportas man padėjo išsikrauti, tapau kitokiu. Pamenu, mums būdavo pramoga su kiemo draugais nueiti į sodą ir jį nusiaubti, prisiskinti obuolių, tačiau laikui bėgant poreikiai augo, norėjosi ne tik obuolių. Džiaugiuosi, kad laiku pradėjau sportuoti, turėjau griežtą trenerį ir nenuėjau šunkeliais.“
Garsus tėvas tikino, kad savo vaikus jis auklėja kitaip: „Prieš savo vaikus nesu pakėlęs rankos, visuomet pavykdavo susitarti. Tikriausiai dėl to, kad kai išsiskyriau su pirmąja žmona, mažiau laiko leisdavau su jais, todėl bijojau, kad jei juos lupsiu, šie su manimi nebenorės bendrauti.“
