Moteris neslėpė, kad šiemet jai teko daug ką patirti.
Feisbuke ji atvirai papasakojo, kokie buvo jos metai bei su kokiais sunkumais teko susidurti.
„Liepos 30 d. švęsiu 38 vasarą savo gyvenime.
Per tuos nuostabius 38 metus buvo visko: džiaugsmo ir ašarų, šokau iki dangaus ir kritau į bedugnę, kėliausi ir skridau, ėjau nedrąsiai ir žengiau labai drąsiai, miriau ir vėl užgimiau, kaukiau iš skausmo savo urve tarsi sužeista vilkė, laižiausi žaizdas ir vėl kilau kaip sfinksas iš pelenų.Visa tai susidėjo į neįkainojamas patirtis, pamokas, kurių dėka esu šiandien tokia, kokia esu: sveika, stipri, laisva, drąsi, laiminga, graži, beribė Moteris, pasitikinti savimi ir visata. Švenčiu gyvenimo šventę užgimusi iš meilės, meilei ir vardan meilės.
Mano gyvenime nėra vietos: ką pagalvos kiti, nepadoru, nepridera, baimėms, abejonėms, liūdesiui, nerimui, pykčiams, nepasitikėjimui, nepasitenkinimui...
Aš laisva ir atvira meilės bei šviesos srautui, renkuosi būti nepadoriai laiminga. Jau moku šokti audroje ir dėkoti už absoliučiai viską, ką man patiekė gyvenimo meniu: sūrų, saldų, kartų, rūgštų – visa tai nauji skoniai ir jau suprantu, kad nepabandžius vieno, nebūčiau pažinusi ir kito.
Man jau visos spalvos gražios, nebeturiu mylimiausios, kaip ir nėra blogo oro. Visa tai atėjo tik pažinus save ir priėmus save visą, kaip ir priėmus visa, kas vyksta aplink. Priėmiau ne kažkurią vieną, mielą savo pusę, bet pažinus ir kitas puses, jas atpažinusi, išjautusi ir paglosčiusi, nėriau į savęs pažinimo ežerą. Vanduo lyg veidrodis atspindėjo man savęs pačios paveikslą kuriame esu aš-nedaloma visuma. Ir jau žinau, kad nėra gamtoje augalo žydinčio ištisus metus, iš savęs taip pat to nebesitikiu ir, oh, kaip gera! Kaip beprotiškai gera nebesitikėti nieko iš savęs ir kitų ir viską semti iš gyvenimo plačiais glėbiais ir žinoti, kad savo laimės kalvė esu aš pati. Savo kasdieninės nuotaikos kūrėja esu pati.
Jau nebeturiu laiko sėdėti ir mojuoti savo tolstančiom svajonėm. Būna dienų, kai esu beprotiškai užimta visiems, bet tomis dienomis būnu absoliučiai laisva sau ir artimiesiems - šoku, maudausi, dainuoju, plūduriuoju su vaikais vandenyje, naktį skaičiuojame krentančias žvaigždes ir niekam daugiau neturiu laiko, tik sau ir savo mylimiesiems, tylai, maldai. O būna dienų, kai dirbu iki tol, kol atrodo jaučiu kiekvieną savo raumenį ir atsigulus į lovą jau vietoje žodžio „labanakt“ lieka tik šypsena ir žinojimas, kad ryte bus lengviau, bet tokia ta mano laime – work hard play hard.
Toksai mano balansas ir taip man tinka. Pastarieji metai buvo kupini iššūkių, dovanojantys neįkainojamas dovanas ir mano Moteriška programa „meilė, kantrybė, atlaidumas, pagarba“ kaip po gero „restart“ ir „update“ veikia kaip niekad palaiminta visomis visatos jėgomis. Todėl ir dabar pasakysiu: Tu taip pat esi Moteris kūrėja, apdovanota visomis duotybėmis, todėl niekada nenuvertink savo galios ir brangink save bei savo laiką. Kai kuriems dalykams būdamos be vienos savaitės 38 metų mes tiesiog turime nebeturėti laiko ir tada jo atsiras viskam, kas mus džiugina, pakrauna, pakylėja iki dangaus ir neša veidu į saulę, pučiant vėjui į nugarą artyn savo svajonių“, – feisbuke rašė moteris.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Renatos Šakalytės-Jakovlevos vedamoje laidoje „Pasikalbėkim#IŠNAMŲ“ ji sutiko pasidalinti savo išgyvenimais.
Ką reiškia mamai atsiskirti nuo sūnaus? Kaip ir kada savyje rasti stiprybės, kai užgriūna skyrybų skausmas? Kaip auklėti savo vaikus, kad jie visuomet bendrautų atvirai? Violeta, panašu, turi atsakymus į viską.
Tiesa, visai neseniai viešumoje pasirodė žinia, jog moteris skiriasi trečiąjį kartą – apie skyrybas ji dar praėjusią savaitę patvirtino ir žurnalistei R. Šakalytei-Jakovlevai. Su paskutiniuoju savo vyru V. Repčenkaitė augina sūnų Adomą.
Stengiasi sekti savo tėvų pavyzdžiu
Violeta pasakojo, kad nepaisant to, jog ji su mažesniaisiais vaikais šiuo metu gyvena Maltoje, jos vyresnis sūnus jau metus laiko gyvena atskirai, Lietuvoje.
„Turiu 3 nuostabius vaikus ir 2 iš jų gyvena su manimi. Didysis Matas gyvena su savo tėčiu metus laiko Lietuvoje. Mes taip nusprendėme. Esame suaugę, išsiskyrę žmonės ir, aišku, su manimi gyvenantis sūnus man nešė labai daug džiaugsmo, bet su tėčiu galėjo matytis tiek, kiek leido atostogų sąlygos“, – pradėjo pasakojimą V. Repčenkaitė.
Žinoma moteris neslėpė, kad nors sprendimas nebuvo lengvas, ji, kartu su šeimos vyrais suprato, kad kartu tai – būtina.
„Atėjus laikui, jie tikrai labai norėjo savo tą ryšį stiprinti ir toliau, jie vienas kitam buvo be galo reikalingi – visgi Matui jau 14 metų sueis šią vasarą. Man nebeliko nieko kito, kaip tik išgirsti tą norą. Aišku, aš galėjau priešintis, bet Mato tėtis – labai protingas, mane gerbiantis vyras. Jie kartu išreiškė norą gyventi kartu, mes susėdome prie stalo, ir man pasakė, kad mano žodis bus paskutinis“, – sakė tokį jų norą palaiminusi Violeta.
Tiesa, ji atvira – atsiskirti nuo savo vaiko yra išbandymas – nesvarbu, ar jam 12, 13, ar 23: „Mes, mamos, visada tai vis tiek savotiškai išgyvename. Tačiau aš į tai žiūrėjau atvira širdimi.“
V. Repčenkaitė pridėjo, kad labiausiai visuomet džiaugdavosi tuo, jog nuo jos vaikai nieko neslepia, šeima puikiai sutaria. Tokio pavyzdžio ji mokėsi iš savo pačios šeimos. „Visada buvau už tai, kad vaikai neatidalintų savo tėvų nuo draugų, kai tai nebūtų kažkokie atskiri pasauliai. Aš pati buvau auginama taip, kad mano tėvai visuomet skatindavo ateiti pas juos, ir tai galėdavo būti net vakarėlis. Aš tuo labai džiaugdavausi, o dabar galvoju, kad jie buvo be galo protingi – visada matydavo, kas ateina, kaip jie bendrauja“, – kalbėjo ji.
O štai Violetos tėtis netgi rado būda, kaip suartėti su visais jos širdies draugais. „Mano tėtis visada visiems mano kavalieriams siūlydavo sužaisti biliardo partiją. Aš galvodavau, kad mano tėtis – labai kietas. Bet koks jis iš tiesų išmintingas vyras… Buvo šitaip arti žmogaus, kuris suka sparną aplink jo dukrą ir turėjo tokį vyrišką draugišką pokalbį“, – juokėsi žinoma moteris.
Sunkumus po skyrybų priėmė kaip dovaną
Kalbėdama apie gyvenimą Maltoje V. Repčenkaitė neslėpė – jos širdis visada buvo ir bus padalinta tiek tarp šios šalies, tiek ir tarp Lietuvos.
„Mano gyvenimas buvo labai skirtingas, kai daugiau laiko leisdavau Lietuvoje, ir dabar, kai jo daugiau leidžiu Maltoje. Sakoma, kad kai atsirandi kitoje šalyje, tu arba gali tęsti tai, ką darei, arba arba gali pradėti visiškai kažką naujo, įgyvendinti slapčiausias svajones, nes turi visiškai švarų popieriaus lapas“, – dėstė mintis ji.
Tiesa, pasirodo, kad Malta – niekuomet nebuvo jos svajonių šalis. Joje netikėtai kartu su šeima apsilankė atostogų metu, o vėliau, visai netikėtai, suprato, kad čia turi kurti savo gyvenimą.
„Sakoma, kad sunkumai yra už kažką, bet, iš tiesų, man jie buvo didžiulė dovana. Vienas iš sunkumų buvo tas, kad mano antroji santuoka iširo Maltoje, todėl vėliau tie sunkumai man labai išėjo į naudą. Aš atradau save, pažinau tą Violetą, kuri galėjo susitvarkyti su viskuo pati čia būdama, nes nebuvo nei tėvų, nei draugų, nei įprastos aplinkos“, – kalbėjo ji.
Iš pradžių Violeta Maltoje dirbo modeliu, o vėliau ėmė rengti specialias moterų stovyklas, kuriose dalijosi ir savo patirtimi.
„Skyrybos moteriai yra labai sudėtingas metas, kuomet klausai savo širdies ir žinai, kad padarei viską, bet daugiau nebegali vardan to, kad visi liktų emociškai sveiki. Tada vienintelis kelias yra eiti skirtingais keliais, mokytis ir toliau klausyti savęs, kur iš tikrųjų turi būti“, – įsitikinusi ji.
Šiuo metu su trečiuoju mylimuoju besiskirianti Violeta pasakojo, kad net ir 2-ųjų skyrybų metu tapo aišku, jog gyvenimas santuokoje ne visada lygus tik faktui, jog esate susituokę.
Anot jos, neturėtų būti taip, kad su sutuoktiniu gyvenate visiškai skirtingus gyvenimus. „Esu labai jausminga moteris, labai moteriška, visada krentu į tą meilę. O po to įvyksta gyvenimas, bet viskas yra tvarkoje. Mes, suaugę žmonės, juk esame tam pasirengę, bet kartais tie kompromisai gali būti net ir abiejų žmonių nenaudai“, – šyptelėjo ji.
Visą pokalbį su V. Repčenkaite pamatysite peržiūrėję šį „Pasikalbėkim#IŠNAMŲ“ epizodą.
