Pirmojo sūnaus gimtadienio dieną Liucina pasitiko puikios nuotaikos – šiltas ir šviesus oras puikiai tinka šventei. O ir šventė buvo smagi – su daugybe vaikų triukšmo.
„Ne toks ir mažas tas gimtadienis, kvietėme draugus, kurie turi vaikučių, kad jiems būtų ką veikti. Jei sudedi ir suaugusius, ir vaikus, taip ir gaunasi, susidaro tų žmonių. Švenčiame savo namų kieme, turi privalumų gimtadienis vasarą“, – tikina moteris.
Liucina džiaugiasi – pirmieji sūnaus gyvenimo metai buvo išties turiningi. Moteriai pavyko suderinti viską – ir motinystę, ir galimybę atsipalaiduoti ir rasti laiko sau:
„Metai buvo kupini visko, tikrai įdomūs. Tikrai negaliu pasakyti, kad laikas kažkur dingo – jis praėjo greitai, bet buvo tikrai nemažai visokių įvykių. Teko ir ramiai pabūti, ir pakeliauti. Buvo ir sunkesnių naktų.
Ir dėl savęs nemažai nuveikėme. Su vyru pavyko pasidalinti, kai reikia kuriam nors vienam pabūti, ar kažkokie darbai išpuolė. Metai buvo subalansuoti – žinoma, pirmiausia mažylio poreikiai.
Oskaras ne kartą pakoregavo mūsų planus, bet kažkaip viskas natūraliai išsispręsdavo. Po pirmųjų metų viskas bus žymiai lėčiau, nei iki dabar, mažiau tų pokyčių. Iš to mažo kirminiuko užaugo didelis žmogus, kuris jau vaikšto.“
Pasak Liucinos, sunkiausia būnant mama – matyti sergantį vaiką: „Sunkiausia, kai vaikas negaluoja.
Jei nepavyksta padėti labai greitai. Esu labai empatiška, labai asmeniškai priimu visus tuos dalykus. Jei jam kažką skauda, labai pati tą išjaučiu.
Jei vaikas sveikas, viskas ir yra gerai. Ačiū Dievui, mažai tų sirgimų buvo.“
„Kai gimdai 32-ejų metų, esi pasiruošusi viskam. Neidealizuoji visko, rožinių debesėlių nepaišai sau. Atitinkamai ir pasiruošus esi.
Visus atsikėlimus anksti, sunkias dienas priimu kaip savaime suprantamą dalyką. Lygiai taip pat kažkam gal sunku atsisakyti savo planų, aš tai priimu kaip savaimę suprantamą dalyką“, – svarsto pašnekovė.
Prabilus apie mažojo Oskaro panašumus į tėvus, Liucina šypteli – mažylis panašus į abu tėvus. Moteris mielai pasidalija ir pavyzdžiu: „Man atrodo, kad labai ryškūs ir to ir to bruožai. Kartais matau save, kartais vyrą.
Šiaip mėgsta pamiegoti, bet pabudęs iškart ant kojų stojasi – štai pavyzdys. Pamiegoti mėgsta vyras, o iškart pabudusi prie darbo stoju aš.“
„Man labai smagu, kad jis yra žingeidus. Jam smagu patirti, sužinoti. Yra vaikų, kuriuos pasodini ir sėdi, „caca lialia“ toks, smagu. Oskaras – ne toks. Viena vertus, tėvams su ramiais vaikais lengviau, bet man smagu, kad jam įdomus pasaulis.
Jam reikia viską pačiupinėti, visko paragauti, tą patį maistą jei mes valgome, jis irgi bando. Jis mėgsta kažką išmėtyti, prakrapštyti. Buvo keli mėnesiai, kai niekaip negalėjau jo iškrapštyti iš savo vazonų, nusibodo tik po 3 mėnesių“, – didžiausią sūnaus išdaigą prisimena Liucina.
„Lauke vyksta tas pats, tik čia riboti vaiko nereikia, visas žoles nuskabo. Laisvė papūgai.“
Liucina Rimgailė prieš susilaukdama mažylio sukosi savo versle – moteriai priklauso „Liu Patty“ desertinė. Kaip jai pavyksta verslą ir motinystę suderinti šiandien?
„Suradau nuostabų žmogų, kuris šiuo metu mano desertine rūpinasi, todėl galiu leisti sau aktyviai šiame versle nedalyvauti. Aš turiu ne vieną verslą, kiti yra labiau manim paremti, o šis turi pakaitinę „mamą“.
Man pasisekė, kad galiu tiesiog mėgautis motinyste, jei reikia, nuvažiuoju į susitikimą, bet šiaip manęs ten nelabai reikia“, – išduoda pašnekovė.
