N. Martinavičienė atviravo, jog dabar bėgantis laikas yra labai svarbus, todėl stengiasi jį išnaudoti turiningai.
Pasak pašnekovės, šiemet ji gimtadienį sutiks tik su artimiausiais žmonėmis, siaurame svečių rate: „Dėl susiklosčiusios padėties, suvaržymų bei saugumo labai nieko nepriplanuosi. Tad šiemet šventės labai nesureikšminu. Gyvenimo pokyčiai diktuoja savo sąlygas. Bet tai nėra blogai. Sakyčiau, kad net dar geriau, kai neverdi šventiniame šurmulyje, tada atrandi laiko sau bei tam, kas svarbu ir miela pačiai. Be to niekada nebuvau didelių balių mėgėja. Dažniausiai mano gimtadieniai buvo labiausiai skirti sau pačiai pasidžiaugti ir sutikti kažkur kelionėje, tada lieka įspūdžiai, o ne dovanos.“
N. Martinavičienė atskleidė, kad anksčiau metų nė kiek neskaičiavo, tačiau dabar viskas kitai.
„Prisipažinsiu, iki 40 neskaičiavau metų ir dažnai net negalėdavau atsakyti tai, kiek tiksliai man tų metų yra. Dabar tapo laikas brangus, jo nesinori švaistyti, nes man atrodo kad tai moters pats aukso amžius. Kai subręsti, išgražėji, įgauni išminties, nevargina jaunystės maksimalizmas ir kiti dalykai, kuriuos supranti tik turint patirties ir supratus gyvenimo dėsnius. Kai jau atskiri pelus nuo grūdų ir tiksliai žinai, ko gyvenime nori. Ir kas tau nutiks „įkišus pirštus į rozetę“, nors ir taip būna aišku, bet jaunatviškas „gal bus kitaip?“ nuveda vis patikrinti. Aš tikrai žinau, kad patikrinimams gyvenimo dėsnių ir pabandymas jau nesinori leisti laiko“, – pasakojo ji.
Verslininkė bei papuošalų kūrėja dabar stengiasi neleisti laiko veltui ir mėgautis šia diena: „Ir tikrai taip, išmokau gyventi „čia ir dabar“. Ir tai man ne tik žodžiai. Tai savijauta, kai išmokau gyventi šia akimirka, šia diena, pasidžiaugti nuoširdžiai visai mažais kasdieniniais dalykais. O kai užeina noras savęs pagailėti ar užsiimti savigaila, kai kas nors nesiseka, primenu sau, kad palauk, juk iš tiesų tai gyvenu puikiai ir tą turiu, ir tas gerai. Mes kartais per daug sau keliame reikalavimų, vietoje to, kad įžvelgti pozityvią reikalo pusę. O kada būna dideli lūkesčiai, tada atsiranda nusivylimai. Mes pamirštame, kad „nesėkmė“ tai irgi dalis kelio į sėkmę.“
Baigdama pokalbį apie gimimo dieną, bėgančius metus, ši tikino, kad šie metai privertė susimąstyti.
„Tie karantino metai iš tiesų labai daug pliusu turi, privertė sustoti, o sustojus labai daug pamatai ir atrandi. Išsigrynino vertybės, žmonės. Gyvenimo kelias, kuriame esi, ir kas iš tiesų yra tikroji laimė pačiai sau. Aš per šį laikotarpį labai daug skyriau dėmesio sau, savo vidui, saviugdai. Ir jaučiuosi, kad šią pauzę, kai sustojo aplink gyvenimas, išnaudojau labai puikiai ir labai naudingai sau pačiai. Dabar jau laukiu, kada atsiversime ir būsime laisvesni gyventi, man atrodo, kad visi būsime šiek tiek pasikeitė, kaip ir pasaulis taps truputi kitoks, bet tikiu, kad būtinai būsime geresni. Jaučiuosi pasiruošusi kažkokiam naujesniam gyvenimui, naujų idėjų įgyvendinimui ir naujiems atradimams“, – kalbėjo N. Martinavičienė.
