S. Stavickis teigia, jog šiam žingsniui ryžosi išgirdęs liūdną organų donorystės Lietuvoje statistiką. Vyras atskleidžia, girdėjęs net pačių keisčiausių priežasčių, kodėl žmonės nesiryžta tapti organų donorais po mirties:
„Kodėl dabar – neturiu atsakymo, tiesiog dabar atėjo ta žinutė, informacija iki manęs, jog Lietuvoje trūksta donorų. Liūdniausia man yra tai, kad trečdalis žmonių, kurie galėtų būti donorais, artimųjų atsisako leisti dovanoti to žmogaus organus.
Vienas donoras norėtų išgelbėti septynių žmonių gyvybę. Dėl to nedvejojau, tiek aš, tiek žmona užpildėme tas anketas ir gavome korteles.
Mane labai stebina tai. Buvo toks lengvas šokas sužinojus, priežasčių, kodėl taip yra, aš nemačiau. Kol nepasikalbėjau su vienu pažįstamu, kuris man pasakė, kad bijo, jog jį specialiai gydytojai nužudys ir pasiims organus.
Aš supratau, kad tas nepasitikėjimas medicina, nesusikalbėjimas dabar labai stiprus Lietuvoje. Pagrindinis būdas ir vaistas su tuo kovoti – kalbėti, savo pavyzdžiu rodyti, jog gali būti kitaip ir neverta bijoti“, – tikina Stano.
Prieš kelerius metus muzikantas susidūrė su onkologine liga – kovojo su vėžiu. Vyras tikina, jog šis sukrėtimas pakeitė jo požiūrį į gyvenimą ir sveikatą:
„Iki tol gyvenau galvodamas, kad esu nemirtingas. Daugelis vyrų taip – iki pensijos gyvena galvodami, jog jiems niekas gyvenime nenutiks, kad su savimi gali daryti ką nori, gyventi kaip nori.
Kai atsitinka tai, kas nutiko man, akys atsiveria, ir pamatai, jog pasaulyje yra ne tik sveiki žmonės, bet ir daugybė sergančių, tų, kuriems reikia pagalbos. Nebegali likti abejingas.
Šimtai žmonių kasdien atlieka dializes, daugybė žmonių laukia širdies, kepenų, plaučių. Kiekvienas „ne“ iš giminių pusės tiesiogine prasme reiškia mirtį. Raginu visus nebijoti, kalbėti apie tai, ir išreikšti savo valią.
Arba net nebūtina pildyti tos anketos – raginu artimiesiems pasakyti „jeigu mane briedis numuš, noriu būti donoru“. Tada nekils klausimų, kai reikės apsispręsti. O nekalbant sudėtinga“, – svarsto žinomas vyras.
Stano tapus organų donoru, daug kam kilo klausimų, ar žmogus, sirgęs vėžiu, gali dovanoti savo organus. Atlikėjas patikino – visas procesas buvo derinamas su medikais, o donoru toks žmogus gali tapti, jei yra remisijoje:
„Atsimenu, kai sirgau, nueidavo net iki tokio absurdo, kad žmonės klausdavo, ar neužsikrės nuo manęs. Viskas yra gerai, ne aš sugalvojau tvarką, kaip tampama donorais. Kad turėjau onkologinę ligą, tikrai neslėpiau ir man leido būti donoru.
Donoru galima būti ne tik vidaus organų. Gali dovanoti, pavyzdžiui, akies rageną. Ne tik širdis juk gali būti naudojama donorystei.
Sirgusiam vėžiu galima tapti organų donoru, jei žmogus laikomas pasveikusiu.
Onkologiniai susirgimai (su keliom išimtimis) yra absoliuti kontraindikacija transplantacijai. Tačiau po patvirtintos remisijos praėjus 5 metams, transplantologų konsiliumas svarstytų galimybę panaudoti onkologine liga sirgusio asmens organus donorystei“, – po pokalbio dar patikslino S. Stavickis.
