Didžiausia galimybė pataikyti su dovana yra įteikti ką nors praktiška – tokias dovanas kaip svajonių įvardija kas antras lietuvis.
Svajoja apie praktiška dovanas
Pernai atliktas tyrimas parodė, kad net 7 iš 10 lietuvių išrinkti kalėdines dovanas yra pagrindinis šventinio laikotarpio iššūkis. Tai didesnė problema negu automobilių kamščiai per šventes ar laiko pasveikinti visus, kuriuos nori, trūkumas. Šiemet apklausoje minėtas prekės ženklas gilinosi į lietuvių dovanojimo įpročius ir aiškinosi, kas lietuvių supratimu yra gera dovana.
„Kalbėti apie tai svarbu, nes lietuviai žiemos švenčių neįsivaizduoja be dovanų – kas antram tai yra būtinas Kalėdų atributas. Du trečdaliai mano, kad dovana yra būdas parodyti meilę bei rūpestį artimu“, – sako Jolita Juodzevičienė, minėto prekės ženklo parduotuvės Vilniuje vadovė.
Vardindami savo svajonių dovanas, lietuviai išsiskiria pragmatiškumu – kas antras nori praktiškų asmeninių dovanų, kaip pirštinių, rūbų, arba daiktų namams, pavyzdžiui, indų, patalynės ir pan. Šiek tiek mažesnė respondentų dalis (38 proc.) įvardijo, kad vertina patyrimų dovanas, tad norėtų gauti kvietimą į renginį ar čekį SPA procedūroms. Tuo tarpu labiausiai nepageidaujamų dovanų sąraše atsiduria perdovanoti daiktai ir naminiai gyvūnėliai.
„Perdovanotos dovanos be konkurencijos laikomos labiausiai nepatikusiomis (51 proc. atsakiusiųjų) ir lenkia net padovanotus naudotus ar dėvėtus daiktus (46 proc.). Dviejų iš penkių lietuvių tikrai nenudžiuginsite padovanoję naminį gyvūnėlį. Nemaža dalis lietuvių nusiviltų gavę namų valymo priemonių ar statulėlių“, – sako ji.
Pasak jos, apklausos rezultatai rodo, kad dovanotojo ir dovanos gavėjo perspektyva labai išsiskiria. „Pusė apklaustųjų pripažino, kad bent kartą yra gavę jiems nepatinkančią dovaną. Daugelis lietuvių tikisi praktiškų dovanų – 50 proc. respondentų norėtų pritaikomų asmeninių ar namų apyvokos daiktų, pradedant pirštinėmis ir baigiant patalynės komplektu. Tačiau tik 23 proc. rinkdami dovaną susimąsto apie galimybę nupirkti gavėjui išties reikalingą daiktą“, – sako J. Juodzevičienė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad daugelis nepatikusių dovanų savo dienas leidžia tamsiuose namų kampeliuose – sandėliuke ar antresolėse.
I. Stonkuvienės nenudžiugino apelsinas ir kelnaitės, N. Bieranco – šuolis parašiutu
Minėto prekės ženklo tyrimo pristatyme dalyvavusi I. Stonkuvienė sako, kad Kalėdos – jos laukiamiausia metų šventė. „Man Kalėdos yra apgaubtos ypatinga aura, tikėjimu, šeima. Tai labai geros asociacijos“, – sako žinoma moteris ir neslepia, jog dovanų rinkimas šį šventinį džiaugsmą kartais pritemdo. Indrės nuomone, dovanos visų pirma turi būti kokybiškos ir tikrai reikalingos žmogui, kuris jas gaus.
Indrė dabar su šypsena prisimena ir vieną nevykusią Kalėdų dovaną iš vaikystės – kartą per šventes gavo apelsiną ir .... apatinius.
„Buvau nusivylusi Kalėdų seneliu ir negalėjau juo patikėti. Tada man buvo kokie aštuoneri. Paauglystės laikotarpiu esu gavusi žvakučių, statulėlių. Tokius daiktus aš vadinu dulkių rinkikliais, nes kuo daugiau statulėlių – tuo sudėtingiau nuvalyti dulkes. O šiandien man bet kokia dovana yra gera, net jei tai yra tik ranka rašyta atvirutė“, – sako I. Stonkuvienė.
Savo asmenine patirtimi dalijosi ir socialinių tinklų žvaigždė Naglis Bierancas: „Kalėdos man – vaikystės šventė. Per Kūčias įprastai nuvažiuoju pas tėvus, o per Kalėdas net eglės nebepuošiu“. Nors eglė Naglio namuose per šventes nebespindi, dovanomis jis visuomet pasirūpina. Tiesa, tik patiems artimiausiems.
Nevykusios dovanos Nagliui yra statulėlės ir kuponai, nes dažniausiai pas masažistą ar kitą paslaugų teikėją jis taip ir neapsilanko.
„Nesakau, kad dovanų čekis prasta dovana visiems, bet aš juos tiesiog pamirštu ir jų nepanaudoju. Pats esu gavęs ir šuolį parašiutu, bet nenorėjau ir nešokau“, – pasakoja N. Bierancas. Naglį per šventes tikrai nudžiugintų gauti pinigai ar skani valgoma dovana. Kartą švenčių proga dovanų jis yra gavęs ir naminį gyvūną. Šia gyva dovana jis sako likęs patenkintas.
Specialisto patarimai dovanų įtampai suvaldyti
Pasak gydytojo - psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio, yra keli nesudėtingi būdai, kaip išrinkti dovanas. „Jei norime išsiaiškinti kito žmogaus poreikius galime tiesiog jo paklausti ir tai bus pats paprasčiausias būdas. Tai nieko blogo, nebent tiksliai žinome, kad kažkam patinka siurprizai. Kitas būdas yra subtilesnis, kai pasitelkiame dovanų gavėjo artimuosius. Trečias būdas – tiesiog stebėti ir dėmesingai klausyti, apie ką žmogus kalba, kuo jis žavisi ir kaip aktyviai išreiškia susidomėjimą kažkokiu daiktu ar pramoga“, – sako jis.
Paklaustas, kaip elgtis gavus nepatinkančią dovaną, specialistas dėmesį atkreipia į kelis svarbius aspektus. Jo teigimu, išreikšti dėkingumo ir meilės emocijas vis tiek reikėtų. O nepasitenkinimą siūloma reikšti apdairiau. Jis turėtų byloti tik apie dovaną, o ne apie patį dovanos teikėją.
Visgi, jei tikrai norime pranešti kitam, kad jis su dovana nepataikė, psichoterapeutas siūlo palaukti kai šventė pasibaigs. „Kai visi bus ramūs, tada galima pasakyti, kiek jūs branginate to žmogaus meilė ir dėmesį ir esate dėkingi už dovanas, tik norite pridurti, kad šiuo metu dovana nebus panaudota ar nėra kur jos laikyti namuose. Galima mandagiai pridurti, jog tai – ne dovanojusio kaltė“, – sako jis.
Svarbu nepamiršti, jog be dovanų yra ir kitų taip pat svarbių švenčių elementų, pavyzdžiui, tikrojo buvimo kartu džiaugsmo, laimės susitikti su sveikais ir gyvais artimaisiais.
