Panašu, kad visai neseniai į jo kūrinį nusitaikė vagišiai – „Linkomanijos“ svetainėje ši knyga pdf formatu platinama nemokamai.
Apie tai sužinojęs žinomas vyras, viešai kreipėsi į savo „Facebook“ sekėjus su paaiškinimu, kodėl kiekvieno jau šią knygą atsisiuntusio gaudyti neketina bei pateikė priežasčių, kodėl visi, kurie svarsto taip pat knygą atsisiųsti nemokamai, to daryti neturėtų.
„Ne, po vieną visų 540 aš negaudysiu.
Bet kuriuo atveju džiaugiuosi, kad knyga yra skaitoma, ir tiems, kurie dar mąsto ar pirkti legaliai, ar pavogti, pateiksiu kelis argumentus.
Pirkti verta nes parašyti ir išleisti knygą – didelis ir juodas užsiknisimas:
1. Reikia turėti ką papasakoti. Kaip nors „susišikti“ savo gyvenimą, nors dažniausiai gyvenimas tai ir pats sėkmingai padaro. Atsiranda turinys.
2. Reikia minimaliai mokėti rašyti. Tam autorius turi skaityti knygas, baigti mokslus. Pavyzdžiui, šitos knygos autorius 4 metus studijavo filologiją.
3. Tada reikia parašyti. Aš, kas dieną ateidamas į studiją, dv-tris valandas skyriau knygos rašymui. Tai buvo rytinės, pačios našiausios valandos. Tai dariau šešis mėnesius.
4. Parašius, reikia pusę visko išbraukti, ir vėl parašyti per naują. Tai dariau tris mėnesius.
5. Po to knygą atiduodi meniniam redaktoriui, kuris vėl pusę visko išbraukia. Ir vėl rašai per naują. Dar trys mėnesiai.
6. Po meninio, ateina eilė kalbos redaktoriui. Čia greičiau. Pora savaičių.
7. Prasideda knygos maketavimas. Puslapių skaičius, šrifto dydžiai ir t.t. Pora gerų savaičių.
8. Viršelio maketavimas. Užtrunka tiek, kiek Dievas duos.
9. Leidyklos darbas.
10. Spausdinimas. Šita knyga spausdinta ant geresnio popieriaus ir kietais viršeliais.
11. Platinimas po parduotuves ir t.t.
12. Knygos prominimas, reklamavimas.
13. Nuo kiekvienos parduotos knygos – vienas euras skiriamas pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai.
14. Tikrai dar ką nors pamiršau...
Kiekvienas iš šitų punktų kainuoja laiko ir pinigų. Daug laiko ir pinigų. Knygos leidimas visiškai nuostolingas užsiėmimas.
Jei visą tą laiką, kurį skyriau knygos rašymui, skirčiau dainų kūrimui, muzikai ar tiesiog mūryčiau plytas – užsidirbčiau žymiai daugiau.
Todėl jei parduotuvėje mano knygai išleisite 10-12 eu, patikėkite, nepralobsiu, nebent nupirksite 100.000.
Tas pats ir su kitais Lietuvos autoriais.
Pirkite knygas legaliai. Arba imkite iš bibliotekų“, – skatino Stano.
Lapkričio pabaigoje knygą pristatęs Stano nusprendė dalį už savo knygos pardavimą surinktų lėšų skirti pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai (POLA) vykdomiems edukaciniams vėžio prevencijos projektams įgyvendinti.
Tiesa, nepaisant to, kad Stano – meno žmogus, jis neslėpė, kad mūza tiki, o jei tiksliau – tiki, kad jos nėra. Būtent tuo teko įsitikinti ir rašant knygą. „Kūrybinis procesas buvo labai techniškas – toks, kaip aš pratęs dirbti ir studijoje. Tas pats principas – nėra jokių mūzų, niekas prie židinio neaplanko. Ateini į studiją, atsisėdi ir sėdi porą valandų ar daugiau prie vieno puslapio, kurį kankini“, – dar anksčiau pasakojo jis.
Žinomas vyras pridėjo, kad kartais tarp rašymų vis dėlto padarydavo ir savaitės petrauką, vis dėlto tuomet persekiodavo nuolatinė graužatis.
