Anot jo, patyčios Lietuvoje vis dar dažnai laikomos pramogos forma – ypač medijoje.
„Jų pilna visur – nuo kasdienio bendravimo, kur jos pasirodo per įvairius juokus, anekdotus, iki sisteminio elgesio viešojoje erdvėje: televizijoje, socialiniuose tinkluose, komentaruose ar net politikoje“, – sako psichologas.
Tarp humoro ir patyčių – plona riba
Psichologas džiaugiasi, kad po Dominyko Klajumo tinklalaidėje išsakytų žodžių kilusio skandalo lietuviai pradėjo reikšti palaikymą tinklalaidėje aptarinėtos laidos dalyviams – žemaūgiams:
„Man tai teigiamas požymis, nes po truputį visuomenė sąmoningėja, tai kaip vidinės kultūros požymis, kuomet atsiranda pagarba kitam.
Aš kultūrą apskritai apibrėžčiau vienu žodžiu – pagarba. Kuo daugiau žmonių santykiuose pagarbos vienas kitam, veiklai, kurią daro, tuo yra aukštesnės kultūros visuomenė. Tai šioje situacijoje manau, kad lietuviai bunda ir darosi kultūringesni.“
Po laidos publikavimo viešoje erdvėje kilo diskusijos, ypač iš tinklalaidės dalyvių, kad humorą reikia suprasti, tačiau psichologas E. Šidlauskas mano kitaip:
„Humorą reikia atskirti nuo ne humoro. Humoras yra tada, kai visiems yra juokinga. Šiuo atveju tai nėra humoras.
Patyčios per humorą atsiranda tada, kai kam nors juokinga, o kam nors yra skaudu. Tokiu atveju tai nėra humoras, vienareikšmiškai.
Juodas humoras gali būti puikus, bet tada būna juokinga visiems arba bent jau niekas nelieka užgautas. Ten gal ir pajuokaujama necenzūriškai, bet tai neužgauna žmogaus dėl lyties, rasės, amžiaus ar ūgio.“
Atsiprašymas palengvintų situaciją
Psichologas mano, kad dauguma komikų šiais laikais užsiima patyčiomis, o tai su humoru nieko bendro neturi.
E. Šidlauskas mano, kad humoras yra brandi psichikos forma, transformuoti skaudžias problemas į kokią nors naudingą jėgą.
Humoras turėtų būti gydantis, tačiau psichologas, jokiu būdu nenorėdamas įžeisti negalią turinčių žmonių, sako manantis, kad suprasti tokį humorą reikia turėti itin aukštą intelektą.
Nors atsiprašymas palengvintų situaciją, tinklalaidės pagrindinis veidas D. Klajumas, nors ir ne kartą sureagavo į kilusį skandalą, neatsiprašė.
E. Šidlauskas pasidalina, kad jeigu pats būtų atsidūręs tokioje situacijoje, užgavus kito žmogaus jausmus, nors pačiam tai atrodytų tarsi nekaltas juokelis, psichologas matytų prasmę atsiprašyti arba bent jau paaiškinti savo intencijas.
Įvertino Dominyko Klajumo viešus pasisakymus po skandalo
Tarp humoro ir patyčių atsiranda skirtumas tuomet, kai bandoma žeminant kitą pasijausti geriau, tai –nebrandus asmenybės būdas, todėl bandoma pasijusti geriau ne pačiam auginant savo asmenybę, o bandant žlugdyti kitus:
„Jeigu tai tokio tipo žmogus, žinoma, kad jis neatsiprašys, nes jo tikslas ir yra pažeminti kitą, bet jei netyčia užgavai – atsiprašyk ir juokauk toliau.
Bet jeigu nėra etikos, tada tai parodo, kad šis momentas gali būti koks nors agresyvus ir nesusijęs su humoru“, – savo nuomonę išsako psichologas.
Reaguodamas į kilusį skandalą, D. Klajumas socialiniuose tinkluose pasidalijo necenzūriniais komentarais. Psichologo manymu, tai – tipiška konflikto dinamika.
„Tai ne apie tiesos ieškojimą, o apie norą būti teisiu. Klasikinė konflikto strategija“, – apibendrina E. Šidlauskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
