• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Genocidas ir tautų susipriešinimas jau tapo kasdien viešumoje vartojamais terminais. Tiesa, kad ir kaip būtų liūdna, šie terminai niekada ir nebuvo labai toli išėję. Įvairios tautos nuo seniausių laikų įžvelgė kitose, jiems mažiau suprantamose kultūrose priešą ir blogį, kurį reikia sunaikinti. Tačiau ar tada tikruoju blogiu netampa pats „blogio“ naikintojas? Apie tai kalba 2019-ųjų Kolumbijos kino genijaus Ciro Guerros drama „Barbarų belaukiant“.

Genocidas ir tautų susipriešinimas jau tapo kasdien viešumoje vartojamais terminais. Tiesa, kad ir kaip būtų liūdna, šie terminai niekada ir nebuvo labai toli išėję. Įvairios tautos nuo seniausių laikų įžvelgė kitose, jiems mažiau suprantamose kultūrose priešą ir blogį, kurį reikia sunaikinti. Tačiau ar tada tikruoju blogiu netampa pats „blogio“ naikintojas? Apie tai kalba 2019-ųjų Kolumbijos kino genijaus Ciro Guerros drama „Barbarų belaukiant“.

REKLAMA

„Kino pavasario“ ir kiek sunkesnio, intelektualesnio kino gerbėjams puikiai žinomas Kolumbijos režisierius Ciro Guerra 2019-ais pristatė savo pirmąjį filmą anglų kalba „Barbarų belaukiant“. Filmo veiksmas vyksta neapibrėžtoje valstybėje ir laikotarpyje. Juosta pasakoja apie dykumoje įsikūrusios imperijos miesto magistrą, kurį įkūnijo vienas įtakingiausių britų teatro aktorių seras Markas Rylance‘as. Vyras gyvena ramų gyvenimą savo valdomame mieste, kol į jį neatkeliauja imperijos patikrinimo brigada, kuriai vadovauja sadistiškas, emocijų beveik niekada nerodantis pulkininkas Jollis (akt. Johnny Deppas).

Brigados tikslas – sugauti ir sunaikinti šalia imperijos sienos gyvenančius kitataučius, kuriuos šie vadina tiesiog barbarais. Į iki šiol ramaus miesto rutiną įsilieja ir kasdien centrinėje aikštėje vykdomi barbarų kankinimai ir egzekucijos, plakti svetimšalius lazdomis skatinami net vaikai. Kalbant paprasčiau – pasitempę, tvarkingai apsirėdę ir susišukavę baltaodžiai vyručiai vykdo masinį jiems nepatinkančios tautos genocidą. Kažką primena?

REKLAMA
REKLAMA

Turbūt pagrindinė priežastis, kodėl „Barbarų belaukiant“ vertas dėmesio, yra velniškai stipri pagrindinių aktorių trijulė. Riterio titulą už pasiekimus teatre ir geriausio antro plano aktoriaus „Oskarą“ už 2015-ųjų „Šnipų tiltą“ pelnęs Markas Rylance‘as puikiai perteikia vidines magistro kančias ir konfliktus. Tiesa, britų teatro legendos pasirodymas šiame filme gali pasirodyti kiek perspaustas ir pernelyg teatrališkas, tačiau, mano galva, tokio pobūdžio juostai tai davė papildomo žavesio.

REKLAMA

Juostos antagonistą įkūnijo ir realaus gyvenimo blogiuku tuo metu laikomas Johnny Deppas. Dėl savo skandalingų skyrybų su Amber Heard, nuo kurių dėmesio šiandien neatitraukia milijonai internautų, aktorius buvo praradęs ne tik reputaciją, bet ir vaidmenis kokybiškame, kiek „sunkesniame“ kine. „Barbarų belaukiant“ buvo puiki proga J. Deppui įrodyti, kad jis dar turi parako. Tiesa, net ir čia nebuvo apsieita be aktoriui būdingo „pažiūrėkit, koks jis keistas ir įdomiai apsirengęs“ personažo. Dėl pulkininko Jollio akis dengiančių išskirtinių akinių nuo saulės, akimirkai net suglumau, ar tikrai nežiūriu dar vieno ilgamečio J. Deppo bendražygio Timo Burtono filmo, kuriuose Deppas nuolat vaidina ekstravagantiškus keistuolius.

REKLAMA
REKLAMA

Trečiu tūzu Ciro Guerro rankoje tapo aktoriaus reabilitaciją išgyvenantis Robertas Pattinsonas. Nuo „Saulėlydžio“ sagos šešėlio vis dar bėgančiam aktoriui 2019-ieji buvo velniškai sėkmingi metai. Be „Barbarų belaukiant“ gražiausias planetos vyras suvaidino Šekspyro poemomis paremtame „Karalius Henris“ ir Roberto Eggerso psichologinio siaubo šedevre „Švyturys“, kur R. Pattinsonas atliko, mano galva, kol kas geriausią savo karjeros vaidmenį. Tiesa, ilgai gerbėjų lauktas aktoriaus personažas pasirodė tik paskutiniame filmo pusvalandyje, bet tai nesukliudė jam įrodyti, kad jis nebėra tas pats paauglių dievinamas blizgantis vampyras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šią šaunią trijulę Kolumbijos kino genijus įmetė į išskirtinę dukart „Oskarą“ laimėjusio kinematografo Chriso Mengeso sukurtą atmosferą. Daugiausiai Maroke filmuoti vaizdai įtraukia ir leidžia žiūrovui tarsi pačiam pajausti svilinantį dykumos karštį, į akis lendantį smėlį ir užuosti kankinamų barbarų kraują.

Tad kur šio filmo problema? Kodėl Venecijos filmų festivalyje pirmąkart parodyta juosta, sukurta pagal to paties pavadinimo J. M. Coetzee romaną, sulaukė nemenko susidomėjimo, tačiau nei apdovanojimais, nei kritikų liaupsėmis pasigirti negali?

REKLAMA

Kaip jau minėjau, Ciro Guerra yra labiau žinomas kiek sunkesnio ir intelektualesnio kino gerbėjams. Jo filmai niekur neskuba, juose dominuoja labiau knygoms nei filmams būdingi dialogai, tad juos „sukramtyti“ gali būti kiek sunkiau.

Tačiau manau, kad „Barbarų belaukiant“ suteikia puikią progą pamatyti, kaip į kino meną žvelgia ir jį kuria Pietų Amerikos meistrai. Be to, ši juosta yra ko gero viena geriausių ir ištikimiausių knygos ekranizacijų, kokią esu matęs. Greitas patarimas, kaip mėgautis šiuo filmu ir nenuobodžiauti – negalvokite apie jį kaip apie filmą. Žiūrėkite „Barbarų belaukiant“ kaip išskirtinį spektaklį, o puikiai paplušėję aktoriai ir kūrybinė filmo komanda pasirūpins, kad išvystumėte ne tik akiai, bet ir protui malonų meno kūrinį.

„Barbarų belaukiant“ – jau šį šeštadienį TV3 televizijos „Gero kino vakare“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų