Filmų ir serialų aktorius Andrius Paulavičius, ieškodamas, kaip galėtų jiems padėti, ėmėsi prodiusuoti pirmąjį ukrainiečių ir lietuvių serialą „SAVO AKIMIS“. Televizijos dramą apie karą Ukrainoje, nuo lapkričio 9 d. jau gali pamatyti naujos kartos televizijos „Go3“ žiūrovai.
A. Paulavičius atvirai pasidalino apie tai, kaip gimė idėja kurti šį serialą, kūrybos procesą, iššūkius su kuriais teko susidurti bei tai, kaip pavyko juos įveikti.
Kaip gimė idėja kurti serialą, kai karas Ukrainoje dar nėra pasibaigęs?
Rusijai užpuolus Ukrainą, iš pradžių man buvo šokas. Buvau tarsi vakuume ir nežinojau, ką daryti, kaip padėti, kuo prisidėti. Ši šoko būsena man truko apie mėnesį, kurio metu skaičiau bei žiūrėjau visą įmanomą informaciją. Norėjosi prisidėti idėjiškai ir turbūt sėkmingai „susidėliojo žvaigždės“. Į Lietuvą atvyko režisierius Dmitrijus Goldmanas su šeima.
Norėjau jam padėti, kad greičiau integruotųsi į mūsų visuomenę. Minčių, kaip padėti, buvo įvairių, nes jo asmenybė labai įvairiapusė – ir muzikantas, ir pedagogas. Bet pasitarę nusprendėme imtis kurti serialą apie karą Ukrainoje, kad pasaulis „nepriprastų“ ir neužmirštų, ką teko išgyventi ir ką iki šiol patiria ukrainiečiai.
Ar tai pirmasis Jūsų, kaip prodiuserio, darbas?
Aš turiu kažkiek prodiusavimo patirties, esu praeity prisidėjęs prie vieno iš lietuviškų filmų kūrybos, bet šis kartas – unikalus. Man teko pasinerti į visą procesą nuo pat pradžių iki pabaigos. Jeigu atvirai, aš galiu drąsiai pasakyti, kad tai pirmasis mano, kaip prodiuserio, kūrinys.
Ar nebuvo nerimo, kad seriale paliesite itin jautrias temas ir galbūt sukelsite dar daugiau skausmo karo vienaip ar kitaip paliestiems žmonėms?
Šia tema reikia kalbėti. Reikia pasakoti žmonėms apie esamą situaciją įvairiomis formomis. Televizijos drama yra meninė forma. Tai pasakojimas apie karą tiems, kurie iki galo dar nesuvokia, kas vyksta. Pasitaiko juk atvejų, kad net ir skaudžiausi įvykiai interpretuojami tarsi būtų kažkokia vaidyba...
Kodėl būtent dabar? Ar kėlėte sau kažkokį tikslą ar galbūt net vykdote savotišką „misiją“?
Pristatėme Baltijos šalių žiūrovams pirmąsias serijas. Žmonės šiuo metu tarsi priprato prie esamos situacijos ir mažiau domisi tuo, kas vyksta. „SAVO AKIMIS“ premjera – tai savotiškas priminimas, kad dar karas nesibaigė ir siaubingi dalykai tęsiasi. Mes juk gyvename informacinėje erdvėje – nuperkama ar gaunama rimta karinė technika, ir mes iškart apie tai žinome. Sakyčiau, kad vyksta ne tik karas mūšio lauke, bet ir informacinėje erdvėje.
Ar kūrybos komanda stengėsi kaip galima tikroviškiau atspindėti niūrią karo realybę, ar ją sušvelninti?
Mūsų mintis buvo parodyti realybę tokią, kokią mes ją jaučiame, kaip ją suprantame, ir kaip matėme. Viena iš scenarijaus autorių Larisa Marceva pati yra iš Bučos. Aš asmeniškai buvau tarsi įrankis tarp ukrainiečių ir žiūrovų. Tai, kas sukurta, yra realūs ukrainiečių išgyvenimai, ką jie patyrė, ką matė „SAVO AKIMIS“.
Jums pavyko perteikti išgyvenimus žmonių, jų pačių dar labiau neskaudinant?
Mes turėjome labai profesionalius aktorius. Jiems „išgyventi“ tai dar kartą, nebuvo jokios problemos, nes jie tai darė su misija, kad kuo geriau papasakotų visam pasauliui, kas šiuo metu vyksta jų šalyje.
Kiek siužete galima išvysti lietuviškų motyvų?
Filmavimas vyko Lietuvoje, ir, noriu priminti, kad tai nėra dokumentika, bet meninis kūrinys. Todėl sukūrėme ir lietuviškų linijų. Juk morališkai esame vieni iš labiausiai remiančių Ukrainos žmones. Norėjosi kurti ir lietuvišką-ukrainietišką istoriją. Pavyzdžiui žurnalistės rolę atliko aktorė Ugnė Zavistauskaitė. Jos mylimąjį Petrą suvaidino Valentinas Novopolskis, ukrainiečio vaidmuo teko Vytautui Medineckui. Ruso tėvo-vyro personažą suvaidino Vytautas Kaniušonis, senelį – Liubomiras Laucevičius. Lietuviai prabilo ir ukrainietiškai.
Kiek „SAVO AKIMIS“ yra kūrybos, ir kiek tikrovės?
Tai nėra sausa dokumentika, kurią atpasakojame. Bus ir sapnų, ir prisiminimų, ir vizijų. Kūrinys padarytas iš pačių širdies gelmių. Pirminė siužeto idėja buvo, kad vyksta karas, žmonės slepiasi bunkeriuose ir bendrauja vieni su kitais ryšio priemonėmis. Tada sugalvojome, kad verta grįžti į praeitį, prisiminimus, ir net sapnus. Norėjome niūrią tikrovę supinti su gražiomis akimirkomis, kad atsvertų karo juodumą ir siaubą. Pačiame seriale (originaliame garso takelyje) siekiant autentikos, bus kalbama ukrainiečių, lietuvių, anglų, rusų ir gestų kalbomis.
Kas kūrybos procese buvo sunkiausia?
Labai sudėtinga buvo rasti aktorius, kurie sutiktų vaidinti blogus rusus - neigiamus personažus. Aktoriams buvo nelengva psichologiškai persiversti ir šioje „atviroje žaizdoje“ vaidinti. Buvo net ir atsisakymų vaidinti paskutinę akimirką, iš vakaro prieš pat filmavimus. Net ir būnant aktoriais, kai kuriems buvo per sunku susitapatinti su blogo ruso personažu.
Kas Jūsų nuomone bus „SAVO AKIMIS“ žiūrovas?
Žiūrovas turėtų būti ne paviršutiniškas. Šios televizijos dramos negalima žiūrėti plaunant indus ar tvarkantis namuose. „SAVO AKIMIS“ reikia žiūrėti ir situacijas „išgyventi“ kartu su veikėjais.
Kaip pats vertinate rezultatą?
Širdžiai gavosi labai mielai projektas, net ir atsižvelgiant, kad kalbame pačia žiauriausia tema pasaulyje. Lietuvos kino istorijoje padarėme pirmą tokį bendrą ukrainiečių ir lietuvių kūrinį. Jei neklystu, tai – pirmasis toks kūrinys ir visame pasaulyje šia tema.
Ar nesibaiminate galimos kritikos?
Prieš imantis šio darbo, aš daug svarsčiau. Kaip meninėmis priemonėmis galima būtų padėti Ukrainos žmonėms. Ir atsirado galimybė. Todėl man labai bus įdomu išgirsti ir žiūrovų nuomones – geras, ir blogas. Tai bus stimulas ir motyvacija tolimesnei kūrybai.
Jautri, sukrečianti ir šiandienos realybe paremta televizijos drama, atskleidžia karo siaubą Ukrainoje patyrusių ir vis dar tą išgyvenančių žmonių likimus. Jie vis dar slepiasi bunkeriuose ir kiekvieną dieną bando kovoti su nežinomybe bei nuolatine baime – ne tik dėl savęs, bet ir dėl artimųjų. Televizijos dramoje „SAVO AKIMIS“ žiūrovai išvys Ukrainos kino ir TV žvaigždes Iriną Mak, Viktoriją Litvinenko, Svetlaną Zelbet, Anastasią Ivanovą, Vladislavą Onischenko, Vitalii Salii, Niną Kastorf, bei Lietuvos kino ir teatro žvaigždes, Liubomirą Laucevičių, Vytautą Kaniušonį, Valentiną Novopolskij, Janiną Matekonytę, Gabiją Siurbytę, Ugnę Zavistauskaitę, Sakalą Uždavinį, Donatą Šimukauską, Albiną Kelerį ir daugelį kitų.
Ukrainiečių ir lietuvių televizijos drama „SAVO AKIMIS“ – dvi naujos serijos trečiadieniais, nuo lapkričio 9 d. tik per „Go3“ televiziją.
